Tarpukario nepriklausomos Lietuvos konspektas (1918-1940)

Tarpukario Lietuvos konspekte (1918-1940) rasi išsamią informaciją apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą, nepriklausomybės kovas, Steigiamojo Seimo veiklą, Lietuvos parlamentarizmą, A. Smetonos perversmą ir autoritarinį valdymą, pirmosios sovietų okupacijos priežastis.

Lietuva tarpukario metais (1918 02 16– 1940.06.15)

  • Nepriklausomybės kovų laikotarpis (1918 – 1920)
  • Parlamentinis valdymas (1920 – 1926)
  • Autoritarinis A. Smetonos valdymas (1926 – 1940)
1. Susipažinkite su esminiais Tarpukario Lietuvos faktais.

Tarpukario Lietuvos asmenybės, datos bei sąvokos

AsmenybėsChronologijaSąvokos
Liucijus Želigovskis (1841-1929) – Lenkijos karo veikėjas, generolas, po Suvalkų taikos sutarties 1920 m. spalio 9 d. jo vadovaujama lenkų kariuomenė užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą.
Petras Vileišis (1851-1926) – inžinierius, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, 1922-1923 Lietuvos susisiekimo ministras. 1904 m. pastatė spaustuvę lietuviškoms knygoms leisti ir lietuviškų knygų knygyną.
Vilhelmas fon Urachas (1864-1928) – Uracho hercogas, Viurtembergo grafas. Lietuvos Tarybos 1918 m. liepos 11 d. paskelbtas Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Į Lietuvą niekada neatvyko ir karūnuotas nebuvo. Daliai Lietuvos Tarybos narių protestuojant prieš tokį sprendimą ir dėl sprendimo nepopuliarumo visuomenėje lapkričio 2 d. Lietuvos Taryba savo sprendimą atšaukė. Dėl neilgos „karaliavimo“ trukmės Vilhelmas fon Uranchas kartais vadinamas „šimto dienų karaliumi“.
Kazys Grinius (1866-1950) – Lietuvos politikas, visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, I, II ir III Seimų narys, Trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.), paskutinis demokratiškai išrinktas tarpukariu.
Juzefas Pilsudskis (1867-1935) – Lenkijos revoliucinis ir valstybės politinis veikėjas, Lenkijos maršalas, 1926–1935 m. diktatorius. 920 m. inscenizavo L. Želigovskio sukilimą ir užgrobė Vilniaus kraštą, kurį 1922 m. prijungė prie Lenkijos.
Antanas Smetona (1874-1944) – lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, kalbininkas, pirmasis Lietuvos prezidentas (1919 m. balandžio 4 d), 1926-1940 Lietuvos diktatorius, į valdžią atėjęs po 1926 gruodžio 17 perversmo.
Pavelas Bermontas-Avalovas (1877-1973) – bermontininkų vadas (1919), rusų generolas majoras (1918), Pirmojo pasaulinio karo, kontrrevoliucinių įvykių Baltijos šalyse 1918–1919 m. dalyvis.
Steponas Kairys (1879-1964) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, socialdemokratų partijos veikėjas, 1943-1945 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas, inžinierius, profesorius, Vasario 16 d. akto signataras.
Vincas Mickevičius-Kapsukas (1880-1935) – Lietuvos ir tarptautinis politinis veikėjas, revoliucionierius, vienas iš Lietuvos komunistų partijos vadovų ir organizatorių. 1918 vadovavo bolševikinei Lietuvos vyriausybei, 1918 12 16 paskelbusiai Sovietų Lietuvos įkūrimo manifestą. Siekė Lietuvos prijungimo prie Rusijos.
Mykolas Sleževičius (1882-1939) – Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas. Vienas iš Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos įkūrėjų. 1918-1919 m. – Lietuvos laikinosios vyriausybės Ministras Pirmininkas. 1926 m. – Lietuvos Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras. Atsistatydino per 1926 m. valstybės perversmą.
Juozas Tūbelis (1882-1939)- politikos ir visuomenės veikėjas, 1919-1920 žemės ūkio, švietimo ministras. A. Smetonos režimo metais buvo finansų ministras ir ministras pirmininkas (1929-1938). 1938 m. Lietuvai priėmus Lenkijos ultimatumą dėl diplomatinių santykių užmezgimo, J. Tūbelis buvo atstatydintas ir paskirtas Žemės ūkio ministru, vėliau – Lietuvos banko vadovu. Ilgiausiai išbuvęs Ministru pirmininku tarpukario Lietuvoje.
Vincas Krėvė-Mickevičius (1882-1954) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas. „Žentas“, „Skirgaila“, „Raganius“, apsakymų rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“ autorius. Po SSRS ultimatumo 1940 06 17 Liaudies vyriausybėje buvo Ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras.
Ernestas Galvanauskas (1882-1967) – Lietuvos inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas. Lietuvos Ministras Pirmininkas (1919-1920 ir 1922-1924), finansų, prekybos ir pramonės ministras (1919-1920), užsienio reikalų ministras (1922-1924), Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje (1921). Vienas 1923 metų Klaipėdos sukilimo organizatorių. 1939–1940 m. Lietuvos finansų ministras, bolševikams okupavus Lietuvą, įėjo į „Liaudies vyriausybę“. Perpratęs bolševikų užmačias, pabėgo į Klaipėdą.
Augustinas Voldemaras (1883-1942) – tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, istorikas, pirmosios Vyriausybės vadovas. Jo šalininkai save vadino voldemarininkais. 1918 11-12 buvo Lietuvos ministrų kabineto pirmininkas, 1918 11-1920 06 – užsienio reikalų ministras. Prisidėjo organizuojant 1926 gruodžio 17 valstybės perversmą. 1926-1929 buvo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras ir Ministras Pirmininkas, 1928-1929 – krašto apsaugos ministras
Martynas Yčas (1885-1941) – žymus teisininkas ir politikas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministras, vienas pirmųjų Lietuvos bankininkystės ir pramonės kūrėjų, publicistas, redaktorius, leidėjas, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto garbės daktaras.
Aleksandras Stulginskis (1885-1969) – Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmininkas, antrasis Lietuvos prezidentas, signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, agronomas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas.
Mykolas Krupavičius (1885-1970) – Lietuvos dvasininkas ir politikas, žemės ūkio ministras, žemės reformos komisijos pirmininkas, krikščionių demokratų partijos narys, I, II ir III Seimų narys, 1945-1955 VLIK pirmininkas.
Antanas Merkys (1887-1955) – teisininkas, politikas, 1939 11 21 – 1940 06 17 paskutinis tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas, Prezidentui Antanui Smetonai pasitraukus iš Lietuvos, ėjo prezidento pareigas (1940 06 15 – 1940 06 17)
Vladimiras Dekanozovas (1898-1953) – sovietinis valstybės veikėjas, NKVD viršininko pavaduotojas, diplomatas. 1940 06 15 kaip Maskvos ypatingas įgaliotinis atvyko į Lietuvą. Čia jis turėjo pasirūpinti marionetinės „Liaudies vyriausybės“ sudarymu, Lietuvos inkorporavimu į SSRS.
Povilas Plechavičius (1890-1973) – Lietuvos kariuomenės generolas Lietuvos, dalyvavęs nepriklausomybės kovose, vienas iš 1926 metų gruodžio 17 dienos perversmo vadovų. Nacių okupacijos metais vadovavo Lietuvos vietinei rinktinei, kovojusiai su komunistiniais partizanais, palaikiusiai tvarką, ginusiai Lietuvą nuo artėjančios Raudonosios armijos.
Stasys Girėnas (1893-1933) – Lietuvos ir JAV aviatorius, 1933 m. kartu su Steponu Dariumi lėktuvu „Lituanica“ perskridęs Atlantą.
Steponas Darius (1896-1933) – legendinis lietuvių lakūnas, kovų už nepriklausomybę dalyvis, sportininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas ir garbės narys. 1933 m. kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną.
Juozas Urbšys (1896-1991) – nepriklausomos tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras (1938-1940), LR diplomatas (1922-1940), karininkas, vertėjas.
Justas Paleckis (1899-1980) – žurnalistas, rašytojas, SSRS valstybės veikėjas, 1940 m. Liaudies vyriausybės ministras pirmininkas ir laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas, prisidėjo prie valstybės aneksavimo. 1940 vadovavo Liaudies seimo delegacijai, vykusiai į Maskvą su prašymu Lietuvą priimti į Sovietų Sąjungą.
1914-1918 – Pirmasis pasaulinis karas.
1916 – lietuvių konferencijos Berne ir Lozanoje (Šveicarija).
1917 08 01 – Vilniaus konferencija, joje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba.
1917 12 11 –  gruodžio 11 d. deklaracija dėl Lietuvos valstybės atkūrimo. Lietuvos Taryba priėmė pareiškimą dėl atsiskyrimo nuo Rusijos ir draugystės su Vokietija.
1918 02 16 – LT priėmė aktą, kuriuo paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės su sostine Vilniumi atkūrimas. (Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomybę)
1918 03 13-14 – Amerikos lietuvių seimas Niujorke.
1918 03 23 – Lietuvos nepriklausomybę pripažįsta Vokietija (gruodžio 11 d. akto pagrindu)
1918 07 11 – Lietuvos Taryba paskelbia Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II
1918 11 02 – panaikinamas Vilhelmo fon Uracho išrinkimas.
1918 11 02 – priimta Lietuvos Valstybės Laikinoji Konstitucija
1918 11 11 – Pirmojo pasaulinio karo pabaiga
1918 11 11 – sudaryta pirmoji Lietuvos Vyriausybė, kurios Ministras pirmininkas – A. Voldemaras.
1918 11 23 – LR vyriausybė paskelbė įstatymą dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo.
1918 12 16 – paskelbtas V. Kapsuko manifestas dėl LTSR sukūrimo.
1918 12 20 – A. Smetona ir A. Voldemaras išvažiuoja į Vokietiją ieškoti paramos.
1918 12 26 – LR Ministru pirmininku tampa M. Sleževičius (socialdemokratas).
1918 12 – 1919 08 – Lietuvos savanorių kovos su Raudonąja Armija.
1918 12 31 – LR vyriausybė persikėlė į Kauną (laikinoji sostinė) / arba 1919 01 02
1919 01 01 – Vilnių okupavo lenkų kareiviai.
1919 01 06 – Vilnių okupavo Raudonoji Armija. V.Kapsukas paskelbė LTSR valdžią.
1919 02 20 – sukurtos Lietuvos ir Baltarusijos TSR (Litbelas).
1919 04 19 – 1920 11 21 – Lietuvos kariuomenės kovos su Lenkijos kariuomene.
1919 04 –  lenkų kariuomenė užėmė Vilnių
1919 04 04 – pakeista Lietuvos laikinoji konstitucija ir įvesta prezidento pareigybė , pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas – A. Smetona.
1919 07 26 – 1919 12 15 – Lietuvos savanorių kovos su bermontininkais.
1920-1926 12 17 – parlamentinis valdymo laikotarpis Lietuvoje
1920 04 25 – Lenkija pradėjo puolimą prieš Sovietų Rusiją
1920 05 15 – Steigiamasis Seimas pradėjo darbą Kauno muzikos teatro rūmuose (dirbo iki 1922 10 06)
1920 06 12 – paskelbta LR laikinoji konstitucija.
1920 07 10 – Sovietų Rusija pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę
1920 07 12 – Maskvos taika, pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis.
1920 10 07 – Suvalkų sutartis, pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos taikos sutartis (susitarta nutraukti karo veiksmus, gerbti sutartimi nustatytą demarkacinę liniją
1920 10 08 – lenkų generolas L. Želigovskis, pasiskelbęs maištininku, įsiveržia į Vilnių ir jį užima.
1920 11 17-21 – Širvintų-Giedraičių mūšis tarp Lenkijos ir Lietuvos, baigęsis Lietuvos pergale.
1921 09 22 – Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.
1922 02 15 – priimtas Žemės įstatymas Lietuvoje (žemės reformos pradžia)
1922 03 24 – Lenkijos Seimas patvirtino Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimą prie Lenkijos.
1922 03 29 – Lietuvoje išleistas Didysis žemės reformos įstatymas
1922 08 01 – priimta pirmoji LR Konstitucija.
1922 10 01 – litas tapo LR valiuta
1922 10 06 – Steigiamasis Seimas baigė savo darbą
1922 10 10-11 – rinkimai į pirmąjį LR Seimą.
1922 12 21 – išrinktas antrasis LR prezidentas A.Stulginskis.
1923 01 10-15 – Klaipėdos sukilimas dėl prisijungimo prie Lietuvos.
1923 03 15 – ambasadorių konferencija nustatė sieną tarp Lietuvos ir Lenkijos.
1923 05 12-13 – rinkimai į antrąjį LR Seimą.
1924
– įkurta Lietuvių tautininkų sąjunga partija
1924 05 08 – Klaipėdos kraštas pripažintas Lietuvai.
1926 05 08-10 – rinkimai į trečiąjį LR Seimą.
1926 06 07 – trečiuoju LR prezidentu išrinktas K.Grinius.
1926 09 28 – pasirašyta nepuolimo sutartis su SSRS.
1926 12 17 – tautininkų perversmas. Prezidentu tapo A.Smetona.
1927 – Lenkijos valdžios represijos Vilniaus krašte.
1927–1931 – Varnių koncentracijos stovykla
1927 09 09 – Tauragės sukilimas (pučas), bandymas nuversti A. Smetonos valdžią.
1927 09 27 – Vatikanas sudarė konkordatą su Lietuva.
1928 05 15 – priimta LR konstitucija, įteisinusi autoritarinį režimą.
1928 – pasirašyta sutartis su Vokietija dėl sienų.
1929 – Voldemaras pašalintas iš valdžios dėl nesutarimų su Smetona, dabar ministras pirmininkas – Juozas Tūbelis.
1930 – Kaune įkurtas Vytauto Didžiojo universitetas.
1930 – visoje Lietuvoje įvedamas privalomas pradinis mokslas
1931 – buvo priimtas Savivaldybių įstatymas.
1932 – Kaune įkurta Lietuvos rašytojų draugija
1933 – Kaune įkurta Muzikos konservatorija.
1933 07 15 – S.Dariaus ir S.Girėno skrydis per Atlantą.
1934 02 24 – suimti nacistinio pučo Klaipėdos krašte vadai, Vokietija pradėjo ekonominę blokadą Lietuvai.
1934 09 12 – Baltijos santvarvė, sukurta Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių diplomatinė sąjunga
1935 – Kaune įkurtas Dailės institutas.
1935 – Klaipėdoje įkurtas Pedagoginis institutas.
1935 – Suvalkijos ūkininkų streikas
1936 01 06 – uždraustos beveik visos politinės partijos ir draugijos išskyrus Lietuvos tautininkų sąjungą.
1937 – įsteigtas Tautinis olimpinis komitetas, 1939 m. priimtas į tarptautinį olimpinį komitetą.
1937 – Lietuvos krepšininkai tampa Europos čempionais (taip pat 1939)
1938 – lenkų okupantai Vilniaus krašte uždarė visas lietuviškas mokyklas ir organizacijas.
1938 05 12 – LR Konstitucija, dar labiau sustiprinanti autoritarinę A. Smetonos valdžią.
1938 03 17 – Lenkijos ultimatumas Lietuvai.
1939 01 10 – priimtas Lietuvos neutralumo įstatymas
1939 03 20 – Vokietijos ultimatumas Lietuvai.
1939 03 22 – Klaipėda perduodama Vokietijai
1939 03 23 – Hitleris apsilankė aneksuotoje Klaipėdoje.
1939 08 23 – pasirašytas Molotovo – Ribentropo paktas ir slapti protokolai.
1939 09 01 – Antrojo pasaulinio karo pradžia (Vokietija užpuola Lenkiją)
1939 09 17 – Sovietų Sąjunga užpuola Lenkiją.
1939 09 28 – pasirašyta Vokietijos ir SSRS sienų ir draugystės sutartis (pakoreaguoti slapti Molotovo-Ribentropo pakto punktai), pagal kurią Lietuva atiteko SSRS.
1939 10 10 – pasirašyta Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis.
1939 10 29 – Lietuva atgavo Vilniaus kraštą.
1940 06 14 – Vokietija užėmė Paryžių
1940 06 14 – SSRS ultimatumas Lietuvai.
1940 06 15 – tarybinė kariuomenė okupavo Lietuvą.
1940 06 17 – pirmasis „Liaudies vyriausybės“ posėdis.
1940 06 19 – uždraustos visos lietuviškos politinės partijos ir organizacijos.
1940 06 25 – oficialiai įregistruota LKP.
1940 07 21 – „liaudies seimas“ pradėjo darbą.
1940 08 03 – Lietuva oficialiai įjungta į SSRS (Lietuvos aneksacija)
Amnestija – visiškas ar dalinis atleidimas nuo teismo paskirtos bausmės.
Aneksija – vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios
Autoritarizmas – nedemokratine valdymo forma, kai valstybes pilietinį gyvenimą reguliuoja vienas žmogus ar viena partija (partijų veikla uždrausta, nevyksta rinkimai).
Baltijos Antantė (Baltijos santarvė) – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių diplomatinė sąjunga, sukurta 1934 m. rugsėjo 12 d. ir egzistavusi iki šių valstybių nepriklausomybės netekties.
Bermontininkai – 1919 m. įkurta provokiškos orientacijos kariuomenė, sudaryta po Vokietijos kapituliacijos, Antantei įpareigojus laikinai palikti kariuomenę okupuotose Baltijos valstybėse
Bolševikai – Rusijos komunistų partijos kitas pavadinimas.
Cenzūra – spaudos turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios
Dancigo koridorius – Lenkijai priklausanti buvusi Vokietijos teritorija, atskyrusi nuo pagrindinės Vokietijos jos anklavą – Rytprūsius.
De facto – sąlyginis (nevisiškas) naujai susikūrusios valstybės pripažinimas
De jure – formalioji (teisinė, pagal įstatymą), oficialioji, viešoji padėtis, situacija, statusas. Viena valstybės ar vyriausybės pripažinimo formų
Demarkacija – valstybinės sienos nustatymas ir žymėjimas specialiais pasienio ženklais
Demokratija – valdymo forma, kai valstybes gyvenima reguliuoja tauta per savo tiesiogiai, lygiateisiai ir slaptai isrinktus atstovus.
Deputatas – renkamas atstovaujamojo valstybinio valdžios organo narys.
Diktatūra – valdymo forma, kai valdžia priklauso vienam žmogui ar vienai partijai, remiasi karine jėga, prievartos aparatu
Emigracija – procesas, kurio metu žmonės išvyksta gyventi svetur.
Fabrikas – mechanizuota pramonės gamykla.
Geležinis vilkas – 1927 metais įkurta sukarinta organizacija, vienijusi Lietuvos prezidento Antano Smetonos priešininkus, diktatūrinės valdžios ir Augustino Voldemaro šalininkus, voldemarininkus.
Infliacija – pinigų vertės kritimas, taip pat jų perteklius apyvartoje
Inkorporacija – įjungimas, pavertimas sistemos sudėtine dalimi.
Kapitalizmas – visuomenės ekonominė forma, kurioje svarbiausia siekti kuo didesnio pelno.
Karo stovis (karinė padėtis) – politinė teisinė teritorijos padėtis, kai įvedami Karo lauko įstatymai, komendanto valanda, suvaržomos gyventojų teisės, ribojamas jų judėjimas, ribojamas vartojimas.
Koalicija – valstybių, partijų sąjunga turinti bendrus tikslus.
Komunistai – socializmo teorijos šalininkai, pasisakantys už prievartinį žmonių socialinį sulyginimą, panaikinant privačią nuosavybę ir už proletariato diktatūros įvedimą. Ideologai – K. Marksas ir F. Engelsas.
Koncentracijos stovykla – genocido arba laikino įkalinimo įstaiga tiems, kuriuos vyriausybė laiko politiškai ir socialiai “svetimais elementais”
Konkordatas – valstybės sutartis su popiežiumi, apibrėžianti Katalikų bažnyčios padėti valstybėje.
Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises
Krizė – sistemos patekimas į būseną, gresiančią jos pačios struktūriniam stabilumui bei gyvybingumui.
Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Atkuriamajam Seimui.
Lietuvos nepriklausomybės kovos – atsikuriančios Lietuvos valstybės 1919-1920m. kovos su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, siekusiais sutrukdyti atkurti nepriklausomybę.Kovos prasidėjo 1919m. pradžioje įsiveržus bolševikų kariuomenei ir baigėsi 1920 m. rudenį L.Želigovskio armijai užėmus Vilnių.
Lietuvos Respublikos Seimas – Lietuvos parlamentas, nacionalinė įstatymų leidžiamosios valdžios institucija.
Lietuvos Steigiamasis Seimas – vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus” ir santykius su kitomis valstybėmis.
Lietuvių tautininkų sąjunga – 1924 m. įkurta partija, svarbiausiomis vertybėmis laikanti lietuviškumą ir tautiškumą (A. Smetona, A. Voldemaras).
Lietuvos universitetas – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, įkurta Kaune 1922 m., reorganizavus iki tol veikusius Aukštuosius kursus.
Litbelas (Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų socialistinė Respublika) – bolševikų įkurta tarybinė respublika 1919 m. vasario – rugpjūčio mėn. egzistavusi Baltarusijos ir dalies Lietuvos teritorijoje, užimtoje Raudonosios armijos.
Manifestas – iškilmingas valdžios ar kokios nors grupuotės kreipimasis į visuomenę raštu.
Mobilizacija – kariuomenės papildymas ir pertvarkymas į karo meto sudėtį.
Neutralitetas – valstybės įsipareigojimas nestoti į karines sąjungas ir nesiimti jokių veiksmų, įtraukiančių ją į karą ir toks jos statusas tarptautinėje teisėje.
Nota – oficialus diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą, reiškiant pretenzijas, protestą ar informuojant apie kokius nors įvykius ar dalykus (kur kas mažiau griežtas nei ultimatumas).
Okupacija – laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.
Paryžiaus taikos konferencija – 1919 m. sausio mėnesį vykusi tarptautinė konferencija, kurią suorganizavo Pirmojo pasaulinio karo laimėtojai tam, kad būtų nustatytos taikos sutarčių tarp sąjungininkų ir jų priešininkų sąlygos.
Parlamentarizmas – valdymo forma, kai parlamentas yra viršesnis už kitus valdymo organus
Parlamentas – aukščiausias renkamasis įstatymų eidybos ir valstybės valdžios organas
Partija – politinė organizacija, kurios nariai turi panašius įsitikinimus, dalyvauja ar siekia dalyvauti politiniame gyvenime,  įgyvendinti bendrą politinį tikslą
Plebiscitas – liaudinis balsavimas labai svarbiu politiniu, valstybiniu, paprastai teritorijos ar santvarkos, klausimu.
Polonizacija – prievartinis ar savaiminis lenkų kalbos ir kultūros dominavimas Lenkijai pavaldžiose nelenkiškose teritorijose
Polska organizacja wojskowa (POW) – 1919 m. Lietuvoje veikusi slapta lenkų karinė organizacija
Pramonė – ekonomikos šaka, kurioje mašinos gamina produkciją.
Pretekstas – tariama priežastis.
Propaganda – bendravimo forma, kurios tikslas daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis.
Pučas – mėginimas padaryti valstybės perversmą; perversmas.
Reparacijos – karo padarytų nuostolių atlyginimas kurį nugalėtojai moka nugalėtoji valstybė.
Respublika – valdymo forma, kai pagrindiniai valdymo organai renkami arba sudaromi parlamento, suverenitetaspriklauso tautai
Rinkimai – procesas, kurio metu išrenkamos valdžios institucijos.
Socialdemokratija – politinis judėjimas, srovė, reformomis siekianti parlamentinio socializmo. Pradininke laikoma Didžiosios Britanijos Leiboristų partija.
Suverenitetas – valstybės teisė savarankiškai tvarkyti vidaus ir užsienio politikos klausimus
Tautų Sąjunga – tarptautinė organizacija, įkurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, kurios pagrindinis tikslas buvo išlaikyti pasaulyje taiką
Ultimatumas – griežtas valstybės reikalavimas kitai valstybei, kurių nevykdymo atveju grasinama įvairiomis poveikio priemonėmis.
Užnemunė – lietuviškas regionas dešiniajame Nemuno krante, susidaręs ATR padalijimų metu – ši žemė, priešingai, nei kitos lietuviškos žemės, atiteko Prūsijai; vėliau buvo Varšuvos kunigaikštystės sudėtyje (1807 – 1815 m.),, paskui, kaip sudėtinė Lenkijos karalystės dalis 1815 m. atiteko Rusijai.
Valstietis – žemės ūkio darbininkas.
Vidurinė Lietuva –  1920 m. spalio 9 d. įkurta, trumpai egzistavusi marionetinė valstybė, nesulaukusi tarptautinio pripažinimo. Tai žemės, kurias užgrobė generolo L. Želigovskio, inscenizavusio sukilimą prieš Lenkijos valdžią, pajėgos. Teritorija vėliau prijungta prie Lenkijos. 1922 03 24 – Lenkijos Seimas patvirtino Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimą prie Lenkijos.
Voldemarininkai – 1929 m. nušalinto Lietuvos ministro pirmininko Augustino Voldemaro šalininkai. Jų politinė srovė nepriklausomoje Lietuvoje veikė slaptai, o 1941 m. birželio sukilime ir nacių okupacijos pradžioje veikė legaliai.
2. Pasirinkite vieną iš šešių konspektų. Tą, kuris jums labiausiai priimtinas.

Tarpukario Lietuvos konspektai

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4

Tarpukario Lietuva

Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas 1918 metais.

XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje susidarė iš valstiečių kilusios inteligentijos sluoksnis, kuris ir puoselėjo nepriklausomos Lietuvos įdėją. Baigiantis I pasauliniam karui, susidarė palanki tarptautinė padėtis įgyvendinti šią idėją. Griuvo Vokietijos ir Rusijos imperijos, V. Vilsonas iškėlė laisvą tautų apsisprendimo principą, kurį pripažino Rusija ir iš dalies Vokietija. Tuo metu Vokietijai priklausė lietuvių etnoso žemės ir beveik visa buvusios LDK teritorija.

1917 metų rugsėjį, Vokiečiams leidus, buvo sudarytas patariamasis organas – Lietuvos Taryba. 1917 metų gruodžio 11 dieną, Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, kuriuo pritariama nepriklausomai Lietuvos valstybei, su glaudžiais ekonominiais ir politiniais ryšiais kartu su Vokietija. Po šio akto Lietuvos Taryboje kilo krizė – 4 nariai net pasitraukė iš Tarybos. Bet krizė buvo įveikta, ir 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą (kuriuo paskelbė visišką Lietuvos Nepriklausomybę, su sostine Vilniumi) nors iki tikros nepriklausomybės dar buvo toli. Vokiečiams pasipriešinus, Taryba išsisukinėjo ir paaiškino, kad aktu skelbiama nepriklausomybę pagal gruodžio 11 nutarimą, todėl 1918 kovo 23 d. Vokietija tokią nepriklausomybę pripažino. Kilus gėsmei, kad Lietuva gali būti prijungta prie Rytų Prūsijos, Lietuvos Taryba pesivadinusi į Lietuvos Valstybės Tarybą išrinko Viurtembergo hercogą Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Taip buvo norima išlaikyti Lietuvą, kaip atskirą, politiškai nedalomą vienetą. Vokietija to nepripažino, bet apėmus vidaus krizei dėl pralaimimo karo, leido sudaryti Lietuvos laikinąją vyriausybę. 1918 m. lapkričio 2 d. Vokietijai pralaimėjus Vakaruose, Lietuvos Valstybės Taryba atšaukė Mindaugo II išrinkimą ir priėmė I-ąją laikinąją Lietuvos konstituciją. 1918 m. lapkričio 11 d. A. Voldemaras sudarė pirmąją vyriausybę ir Taryba ją patvirtino. Valstybės kūrimo sunkumai:

  • krašte stovėjo Vokiečių kariuomenė, reikėjo ją išlydėti ir perimti krašto valdymą iš okupacinės valdžios;
  • trūko patyrusių žmonių valdyti kraštą;
  • partijos, nors ir siekė Lietuvos Nepriklausomybės, ne visada veikė sutartinai;
  • Lietuvos niekas nepripažino, todėl reikėjo užmegzti diplomatinius ryšius su užsienio valstybėmis;
  • valstybės kūrimui labai trūko pinigų;

Pradėtos kurti valstybės institucijos. 1919 m. balandžio 4 d. pakeista I laikinoji konstitucija ir įvesta Prezidento pareigybė, pirmuoju prezidentu tapo A. Smetona, tol kol bus sušauktas Steigiamasis seimas.

Lietuvos valstybė 1918 – 1920 metais.

1918 lapkritį Sovietų Rusija anuliavo Brest–Litovsko taikos sutartį ir ėmė pulti Vokietiją (tuo pačiu ir Lietuvą). Lietuvai iškilo didžiulė grėsmė. A. Voldemaras su delegacija išvyko prašyti finansinės Vokietijos paramos (bei vyko į Paryžiaus taikos konferenciją) ir kritišku metu paliko Lietuvą be valdžios. Tada Mykolas Sleževičius, nepaprastai sunkiomis sąlygomis ėmė formuoti koalicinę Lietuvos vyriausybę ir organizuoti krašto gynimą: lapkričio 23 priimtas įsakymas dėl kariuomenės organizavimo. Prieš bolševikams užimant Vilnių, vyriausybė „pabėgo“ iš Vilniaus į Kauną ir iš ten vadovavo pasipriešinimui. 1919 m. pradžioje Vincas Kapsukas–Mickevičius atvyko į bolševikų užimtą Vilnių ir kūrė bolševikinę valdžią. Sovietų Rusija pripažino Lietuvą kaip Lietuvos Tarybų Respubliką ir sujungė ją kartu su Baltarusijos Tarybų Respublika į Litbelą. Tačiau tolesnis bolševikų veržimasis į Lietuvą, padedant Vokiečiams, buvo sustabdytas. Tada bolševikus ėmė „vyti“ lenkai. 1919 m. balandžio 15 d. lenkai užima Vilnių. Iš Šiaurės Vakarų Lietuvai ėmė grėsti dar vienas pavojus – bermontininkai. 1919 vasarą jie užima beveik visą žemaitiją, bei didelę dalį šiaurinės Lietuvos. Bet 1919 m. lapkričio 21-22 d. lietuviai Antantės remiamiems bermontininkams sudavė triuškinantį smūgį ir juos išvijo. Tada Sovietų Rusija, pasitelkusi dideles karines pajėgas užima Vilnių iš lenkų. 1920 m. liepos 12 d. tarp Sovietų Rusijos ir Lietuvos pasirašoma taikos sutartis pagal kurią:

  • Sovietų Rusija pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę ir atsisako pretenzijų į ją;
  • Vilnius pripažįstamas Lietuvai;
  • Lietuva gauna 3 mln. aukso rublių, 100 tūkst. ha. miško statyboms (neįvykdė);

Sovietų Rusijai reikėjo tarptautinio pripažinimo, todėl toks sandėris buvo jai naudingas. Be to Sovietų Rusija pati pirmoji (neskaitant pralaimėjusios Vokietijos) pripažino Lietuvą, kaip visiškai nepriklausomą valstybę. 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašoma taikos sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos, kuria Vilnius atiduodamas Lietuvai. Bet po dviejų dienų Želigovskio kariuommenė, prisidengdama tariamu maištu, užima Vilnių ir ima skverbtis gilyn į Lietuvą. Tačiau lapkričio 21-22 d. Lietuvos kariuomenės daliniai prie Širvintų ir Giedraičių sumušė lenkus. Buvo galvojama žygiuoti į Vilnių, bet čia įsikišo Antantė ir įsakė pasirašyti paliaubų sutartį, o be to ir sunkiai tikėtina, kad nedidelė Lietuvos kariumenė galėjo užimti gerai įtvirtintą Vilnių su didesne Želigovskio kariuomene. O Antantės Lietuva turėjo klausyti, nes ši rėmė Lenkiją ir buvo suinteresuota, kad Lietuva taptų Lenkijos provincija.

Steigiamasis seimas (1920 – 1922 m.)

1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinko Steigiamasis seimas. Daugiausiai balsų gavo krikščionių demokatų partija, todėl pirmininku tapo A. Stulginskis, kartu ėjęs ir Prezidento pareigas. Tačiau vyriausybę sudaryti gavo teisę gavo liaudininkai ir valstiečiai, siekiant išlaikyti jėgų pusiausvyrą valdžioje. Ministru pirmininku tapo K. Grinius. 1922 m. vasarį buvo priimtas itin svarbus žemės reformos įstatymas (žemė virš 80 ha nusavinama, Lietuvos pilietis turi teisę gauti nuo 8 iki 20 ha, už kuriuos išsimoka per 36 metus, savanoriams kareiviams išsimokėti nereikėjo), o 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta Lietuvos konstitucija:

  1. Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika;
  2. Suvereni valstybės valdžia priklauso liaudžiai;
  3. Valstybinė kalba – lietuvių, vėliava – dabartinė trispalvė, valstybės ženklas – baltas vytis raudoname fone;
  4. Valdžią vykdo: Seimas, vyriausybė, teismas;
  5. Prezidentą renka Seimas 3 metams, slaptu balsavimų absoliučia dauguma (2/3 balsų galėjo nušalinti prezidentą). Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, jis siūlo ministrą pirmininką ir tvirtina jo sudarytą kabinetą;
  6. Privalomas tikybos mokymas mokyklose;
  7. Monopolinė Bažnyčios teisė registruoti gimimo santuokos ir mirties aktus, religinės organizacijos galėjo laisvai steigti mokyklas, įsigyti įvairaus turto;

Konstitucija išreiškė krikščionių demokratų pozicijas. Nors nebuvo tobula, konstitucija paspartino teisinės valstybės kūrimą Lietuvoje. Spalio 1 d. buvo įvesta nauja valiuta – auksu padengtas litas. Kadangi trečdalis lito buvo padengta auksu, ši valiuta buvo viena stabiliausių pasaulyje net kriziu metu. 1918-1922 m. Lietuvoje buvo sukurtos pagrindinės valdžios institucijos ir įstaigos. Lietuva buvo pripažinta tarp užsienio valstybių, o 1921 m. rugsėjo 22 d. buvo priimta į Tautų Sąjungą.

Parlamentarizmo laikotarpis (1922 – 1926 gruodžio 17 d.)

1922 m. spalio 10-11 d. buvo išrinktas I Seimas. Jame daugiausią vietų (38/78) gavo krikščionys demokratai ir prezidentu išrinko Aleksandrą Stulginskį (vyko diskusijos dėl išrinkimo nes už jį balsavo dauguma tuo metu posėdyje buvusių parlamentarų, bet ne visų). Pusė metų nepavyko sudaryti vyriausybės, todėl 1923 kovo 12 d. I Seimas buvo paleistas.

1922 m. gruodžio 22 d. Klaipėdoje sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, kuris reikalavo Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos ir rengė sukilimą. 1923 m. sausio 9 d. Klaipėdos krašte prasidėjo sukilimas. Šilutėje Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas priėmė deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos autonomijos teisėmis.

1923 m. gegužės 12-13 d. buvo išrinktas II Seimas, kuriame daugumą (40 iš 78) surinko krikščionys demokratai. Tai vienintelis Seimas išbuvęs visą kadensiją – 3 metus. Jam reikėjo:

  • vykdyti žemės reformą, statyti mokyklas, tvarkyti finansus, tiesti kelius ir t.t.;
  • normalizuoti santykius su SSRS, Lenkija ir Vokietija;
  • vesti derybas su Vatikanu dėl konkordato;
  • išspręsti Klaipėdos krašto problemą;

1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje Anglijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vyriausybių atstovai pasirašė konvenciją dėl Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai. Problema kilo 1925, kai Vatikanas po konkordato su Lenkija paskyrė Vilniaus vyskupystę Lenkijos bažnytinei administracijai. Lietuva tai palaikė Vilniaus pripažinimu Lenkijai, todėl Vatikano ir Lietuvos santykiai ėmė blogėti.

1926 m. gegužės 8-10 d. išrinktas III Seimas, kuriame pirmą kartą dalyvavo Klaipėdos krašto gyventojai. Daugumą sudarė liaudininkų, socialdemokratų ir tautinių mažumų atstovų koalicija. Krikščionys demokratai pirmą kartą atsidūrė opozicijoje. 1926 birželio 7 d. Prezidentu išrinktas liaudininkų partijos atstovas Kazys Grinius. Jo valdymo laikotarpiu panaikinta karo padėtis, paleisti politiniai kaliniai, paskelbtos demokratinės laisvės, imta mažinti armija, darytos nuolaidos lenkų tautinei mažumai, ypač suaktyvėjo komunistai. Tačiau K. Grinio valdymo metai – pats demokratiškiausias Lietuvos valstybės istorinis laikotarpis.

K. Griniaus prezidentavimas ypač kėlė nerimą dešiniosioms politinėms jėgoms. 1926 m. politinė įtampa augo.

1926 rugsėjo 28 d. buvo pasirašyta sutartis su SSRS, pagal kurią Lietuva pasižadėjo nedalyvauti jokioje sąjungoje prieš SSRS. Tai dar labiau atidėjo ir taip menkaverčius Baltijos valstybių sąjungos planus.

1926 gruodžio 17 valstybės perversmo priežastys:

  • naujų lenkiškų mokyklų kūrimas;
  • Bažnytinės provincijos nepripažinimas;
  • nepakankama kova su komunistais;
  • susidorojimas su dešiniųjų studentų demonstracijomis;
  • karininkų nepasitenkinimas armijos mažinimu;
  • dvasininkų nepasitenkinimas atlyginimų atėmimu;

Pagrindine perversmo jėga tapo tautininkai ir krikdemai. 1926 rudenį penki karininkai sudarė komitetą perversmui rengti, kuriam vadovavo kapitonas Mačiuika. Perversmui buvo pasirinktas Griniaus gimtadienis, nes ta proga į Kauną buvo sukviesti visi kariuomenės divizijų ir pulkų vadai. Nors daug kas žinojo apie rengiamą perversmą, priemonių imtasi nebuvo. Gruodžio 17 d. 2 val. nakties 2 pėstininkų pulkas, vadovaujamas J. Petručio, užėmė svarbiausius Kauno objektus, tarp jų ir prezidentūrą. Kauno miesto komendantu buvo paskirtas V. Grigaliunas-Glovackis(paleistas iš kaleimo), o majoras P. Plechavičius tapo laikinuoju visos Lietuvos diktatoriumi. 3 val. 15 min. buvo apsuptas Seimas, ir karininkai įsakė jam išsiskirstyti. Grinius buvo priverstas atiduoti valdžią Smetonai. Gruodžio 19 d. buvo sušauktas nepaprastasis Seimo posėdis, kurį kairieji boikotavo ir tuo padėjo įteisinti autoritarinį rėžimą, nes opozicija pati nebūtų surinkusi daugumos. Vyriausybę sudarė Voldemaras.

Lietuva autoritarinio valdymo metais (1926 gruodžio 17 d. – 1940 m.)

Smetonai nepakako prezidento posto, todėl jis siekė tapti diktatoriumi. 1927 balandžio 12 d. III Seimas buvo paleistas. 1928 m. Smetona su ministrų kabineto pritarimu priėmė naują konstituciją, pagal kurią prezidentas gavo teisę leisti įstatymus, skirti ir atleisti vyriausybę, savo nuožiūra paleisti Seimą. Konstitucija dar labiau įtvirtino autokratinį valdymą.

1927 m. rugsėjo 27 d. Lietuva pasirašo konkordatą su Vatikanu, pagal kurį pripažinta Lietuvos bažnytinė provincija.

1928 m. pasirašoma sienų sutartis su Vokietija, pagal kurią ši Klaipėdos kraštą pripažįsta Lietuvai.

1929 m. rudeni Smetona susidorojo su Voldemaru, kuris ėmė stelbti prezidentą – atleido jį iš ministro pirmininko pareigų, o į jo vietą paskyrė svainį Tūbelį. Susidarė slapta karininkų organizacija – voldemarininkai – kurios tikslas buvo grąžinti Voldemarą į valdžią („Geležinis Vilkas“)

Viso buvo 6 bandymai nuversti Smetona, bet visi nesėkmingi. Žymiausias jų – Tauragės pučas (1927 m. rudenį)

1929 m. išleistas Žemės įstatymas, pagal kurį maksimali žemės valda išaugo iki 150 ha.

1931 m. buvo priimtas Savivaldybių įstatymas. Vietos valdžia pateko į griežtą Vidaus reikalų ministerijos kontrolę. Įvedus turto ir padidinus amžiaus cezą (iki 24 metų) savivaldybių rinkimuose galėjo dalyvauti labai nedaug gyventojų. Savivaldybėmsliko nedaug funkcijų viena jų rinkti „ypatinguosius tautos atstovus“, kurie rinko prezidentą ir kėlė kandidatus į Seimą.

Lietuvoje ekonominė krizė itin didelio poveikio neturėjo, bet krito žemės ūkio produktų kainos, sumažėjo eksportas bei importas. Pablogejo valstiečių padėtis. Vis dėlto Lietuva buvo viena iš nedaugelio valstybių, kurios valiuta nenuvertėjo.

1935 m. sugriežtinta spaudos cenzūra: buvo draudžiama leisti bet kokį straipsnį ar leidinį, kuris grėstų Lietuvos saugumui.

Įvyko konfliktas su Vokietija dėl Klaipėdos krašto: Lietuvos vyriausybė nuteisė karingiausius, perversmą Klaipėdoje rengusius nacius. Vokietija ėmėsi diplomatinio spaudimo, pradėjo „ekonominį karą“. Lietuva santykius stengėsi normalizuoti ir įtampa kuriam laikui atslūgo. Vis dėlto Lietuva stengėsi mažinti eksportą į Vokietija ir ėmė vis labiau prekiauti su Anglija.

Dėl „ekonominio karo“ 1935 m. rugpjūčio mėn. kilo ūkininkų streikai Suvalkijoje ir Dzūkijoje. Be ekonominių, buvo keliami ir politiniai reikalavimai. Vyriausybė streiką žiauriai numalšino: 1936 m. pavasarį 4 valstiečiai buvo sušaudyti.

1936 m. sausio 6 d. buvo uždraustos beveik visos politinės partijos ir draugijos išskyrus Lietuvos tautininkų sąjungą.

1936 m. birželio 30 d. įvyko rinkimai (pgl. naują rinkimų įstatymą) į IV seimą. Kaip ir buvo galima numanyti visišką daugumą (42/49) gavo LTS.

Santykių su Lenkija Lietuva nepalaikė, nors vyko dėrybos dėl diplomatinių santykių pradžios (tai skatino ir Tautų Sąjunga), tačiau nesėkmingai. Prasidėjus tarptautinei krizei (1938-1939 metais) Lenkija suprato, kad jai gresia pavojus netekti nepriklausomybės, todėl ėmė ieškoti būdų ją išsaugoti. 1938 m. kovo 17 d. Lenkija paskelbė Lietuvai ultimatumą, reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius. Nors tai praktiškai reiškė Vilniaus „atsisakymą“, Lietuva neturėjo kito kelio, nes karas su Lenkija nebuvo protingas. Todėl Lietuva ultimatumą priėmė.

Smuko Smetonos autoritetas. 1938 gegužės 12 d. buvo priimta nauja konstitucija, kuri įtvirtino praktiškai neribotą prezidento valdžią iki gyvos galvos.

1939 m. sausio 10 d. buvo priimtas Lietuvos neutralumo įstatymas, tačiau esant tokiai tarptautinei padėčiai (Lietuva atsidūrė tarp dviejų agresoriu) Lietuvos nepriklausomybės išlikimo galimybė sumažėjo iki minimumo.

1939 kovo 20 d. Vokietija (J. fon Ribentropas) įteikė Lietuvai (J. Urbšiui) ultimatumą dėl Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai. Hitleris net nelaukė ar Lietuva priims ultimatumą, o sėdo į karo laivą ir vyko į Klaipėda. Lietuva neturėdama kitos išeities 1939 kovo 22 d. Klaipėdos kraštą perdavė Vokietijai. Tai buvo dar vienas smūgis Lietuvai. Ne tik politinis bet ir ekonominis: 80% Lietuvos eksporto vyko per Klaipėdos uostą, Klaipėdos krašte buvo sutelkta nemažai pramonės. Nors Lietuvai buvo palikta teisė naudotis dalimi uosto, bet tai padėtį mažai keitė.

1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija ir SSRS pasirašė nepuolimo sutartį – Molotovo-Ribentropo paktą. Prie šios sutarties buvo ir slaptasis protokolas, pagal kurį šios valstybės pasidalino įtakos sferas Rytų Europoje. Šiuo protokolu abi valstybės pripažino Lietuvos pretenzijas į Vilniaus kraštą. Pagal jį Lietuva atiduodama Vokietijai.

Prasidėjus II pasauliniam karui Vokietija siūlė Lietuvai pačiai atsiimti Vilniaus kraštą, nes taip butų parodyta, kad ne viena Vokietija kariauja su Lenkija. Tačiau laikydamasi neutraliteto ir spaudžiama Vakarų valstybių, Lietuvo šios įdėjos atsisakė. Priešingai, Lietuva pasielgė labai diplomatiškai priėmusi karo pabėgelius iš Lenkijos. Tam netgi skyrė pinigų iš biudžeto.

Vokietijai ir SSRS užėmus Lenkija, 1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietija ir SSRS pasirašo sienų ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva (išskyrus Užnemunę) atitenka SSRS įtakos sferai.

Turėdama savo teritorijoje Vilnių, SSRS ima „spausti“ Lietuvą. Spalį Urbšys pradeda derybas su Stalinu, dėl savitarpio pagalbos sutarties. Lietuvai netiko punktas dėl karinių įgulų įkurdinimo, bet Stalinas pasakė, kad jos bet kokiu atveju bus įvestos. 1939 m. spalio 10 d. SSRS ir Lietuva pasirašo savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią:

  • Vilnius grąžinamas Lietuvai;
  • Į Lietuva įvedama 20 000 karių raudonosios armijos įgulos 4 bazėse: Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose (prie Jonavos) ir Naujojoje Vilnioje;

Lietuva atgavo Vilnių, bet daugelis suprato jo kainą. Buvo populiarus posakis: „Vilnius mūsų, mes – rusų“. Be to Lietuva gavo tik ¼ Vilniaus krašto, kurį SSRS buvo pripažinusi pagal 1920 sutartį. Net kai kurios visiškai Lietuviškos teritorijos (Druskininkai, Šalčininkai) nebuvo grąžintos. Be to Vilnius buvo nepaprastai apiplėštas (pavogta net butų santechnika). Lietuvai teko daug į Vilnių investuoti. Lietuvos vyriausybė stengėsi kaip labiau susilpninti tą faktą, kad Lietuvoje yra 20 000 RA karių. 1940 m. gegužės 25 d. SSRS įteikė Lietuvai pareiškimą dėl raudonarmiečių grobimo. Lietuva šį faktą neigė. Įtampa augo. 1940 m. birželio 14 d. 23 val. 40 min. Urbšiui buvo įteiktas ultimatumas, kuriame reikalaujama:

  • atiduoti teismui vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir Saugumo departamento direktorių A. Povilaitį kaip tariamų provokacijų prieš Raudonosios armijos įgulas kaltininkus;
  • sudaryti naują, Maskvai priimtiną vyriausybę;
  • įvesti į Lietuvą neribotą skaičių Sovietų kareivių;

Ultimatumui buvo skirta vos 10 val. Buvo paskaičiuota, kad Lietuva Sovietų armijai galėjo priešintis tik 2 savaites. Todėl ultimatumas buvo priimtas. 1940 birželio 15 d. SSRS okupuoja Lietuva ir pradeda jos aneksiją.

Dekazonovo paliepimu sudaroma „Liaudies vyriausybė“ kurioje buvo vien tik žinomi Lietuvos žmonės: pirmininkas J. Paleckis, V. Krėvė ir kt. Joje nebuvo nė vieno komunisto. Taip siekta sukurti teisėtumo įspūdį. Liaudies atstovai vis dar tikėjo Lietuvos Nepriklausomybės išlaikymu, bet po susitikimo Maskvoje jų viltys žlugo. Buvo legalizuota Lietuvos komunistų partija (LKP) ir jos padalinys LKJS. Liepos 6 buvo paskelbtas rinkimų įstatymas, o 1940 liepos 14-15 d. vyko rinkimai į „Liaudies Seimą“, kuriuose dalyvavo tik tiek kandidatų, kiek buvo vietų, be to rezultatai buvo suklastoti. Komisijos duomenimis rinkimuose dalyvavo 96,5% rinkėjų, iš kurių 99,2% balsavo už Lietuvos darbo liaudies sąjungą (taip buvo pavadinta LKP siekiant suklaidinti rinkėjus). Neoficialiu J. Paleckio pranešimu rinkimuose dalyvavo vos 15-16% gyventojų.

Liepos 21 d. Kaune „Liaudies Seimas“ per pora valandų nutarė įjungti Lietuvą į SSRS, nors rinkimuose to nesakė. Rugpjūčio 3 d. Lietuva tapo 14-tąja Sovietų Sąjungos respublika.

Tarpukario Lietuvos laimėjimai

Lietuvoje buvo ypač išvystyta maisto pramonė. Kitos šakos plėtojosi silpnai.

Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas švietimui: 1927-1930 įsigalėjo visuotinis privalomas pradinis mokslas. 1933 m. atsiranda aukštesniųjų mokyklų. Pirmasis Lietuvos universitetas įsteigtas 1922 m. Kaune (vietoj nuo 1919 veikusių Aukštųjų kursų). Plėtojosi mokslas: zoologija, medicina, chemija, pedagogika.

Ypač ženklių laimėjimų pasiekė literatūra. 1932 Kaune įkurta Lietuvos rašytojų draugija. Žymiausi rašytojai: Maironis, Žemaitė, Vaižgantas, Vydūnas, V. Krėvė, A. Vienuolis, V. Mykolaitis-Putinas, B. Sruoga, K. Binkis, J. Aistis, B. Brazdžionis, S. Nėris, P. Mašiotas ir kt. Tarpukario Lietuvoje išleista per 17 000 knygų.

1919 m. susikūrė pirmasis Lietuvos teatras, kūrė žymus kompozitoriai: Čiurlionis, Dvarionas, Naujalis ir kt. Jų iniciatyva 1924, 1928 ir 1930 m. buvo surengtos pirmosios dainų šventės. 1920 m. gegužės 1 d. įvyko pirmoji nepriklausomos Lietuvos dailės paroda, kurią organizavo Zmuidzinavičius.

Sporte Lietuva irgi turėjo šiokių tokių pasiekimų: 1932 m. liepos 15-16 d. S. Darius ir S. Girėnas perskrido Atlantą, bet Lenkijoje (Soldino miške) žuvo. 1937 ir 1939 Lietuvių krepšininkai tapo Europos čempionais, o moterys 1938 – vicečempionėmis.

Nors ekonomikoje ir politikoje Lietuva turėjo tik nežymių laimėjimų, tarpukario Lietuvos kultūra yra nenuginčijamai didelis Lietuvos pasiekimas. Be to ir pati Lietuvos nepriklausomybė yra nepaprastas laimėjimas.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas

Prasidėjus Pirmam pasauliniam karui, Vilniuje susikuria “Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti” (komitetas). Vadovauja M. Yčas.

Nuo 1915 m. Lietuvą okupuoja Vokietija. Dalis šios draugijos su M. Yču pasitraukia į Rusiją, dalis, vadovaujama A. Smetonos, lieka Vilniuje.

Karo metais vykusios lietuvių, gyvenančių užsienyje, konferencijos pasisako už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. (Konfererencijos Švedijoje, Šveicarijoje, Rusijoje). Jaunosios kartos lietuvių inteligentija pasisako už nepriklausomą Lietuvą etnografinėse ribose.

1917 m. susidaro palanki tarptautinė situacija siekti Lietuvos nepriklausomybės (Rusijoje kyla Vasario revoliucija, Vokietija silpsta ir, matyt, kad karą pralaimės).

Vokietijai svarbu užsitikrinti okupuotų kraštų palaikymą. Ji siekia gauti lietuvių prašymą būti prijungtai prie Vokietijos.

1917 rugsėjo 18 – 22 d. sušaukiama Vilniaus lietuvių konferencija. Pirmininkas J. Basanavičius. Nutariama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, remtis Vokietija. Išrenkama Lietuvos Taryba (20 žmonių), jos pirmininkas A. Smetona.

Vokiečių valdžia Tarybos nepripažįsta.

1917 m. spalio mėn. Rusijoje valdžią paima bolševikai. Jie paskelbia “Rusijos tautų teisių deklaraciją” Brest – Litovske prasideda Vokietijos ir Sovietų Rusijos derybos dėl taikos. Šioms deryboms Vokietijai reikia dokumento, rodančio Lietuvos norą priklausyti Vokietijai.

1917 m. gruodžio 11 d. Nepriklausomybės aktas. Pirmoje dalyje deklaruojama Lietuvos nepriklausomybė, antroje skelbiami glaudūs ryšiai su Vokietija.

Kyla gyventojų nepasitenkinimas Tarybos veikla, nesutarimai pačioje Taryboje.

1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas (deklaracija). Skelbiama Lietuvos nepriklausomybė etnografinėse ribose, sostinė Vilnius, ryšių su visomis valstybėmis nutraukimas.

1918 m. kovo 3 d. pasirašyta Brest – Litovsko (Bresto) taika (Vokietija ir Austrija – Vengrija su Sovietų Rusija). Už taiką Vokietijos įtakai atitenka Rusijos vakarinės teritorijos (ir Lietuva).

1918 m. kovo 28 d. Vokietijos imperatorius Vilhelmas II pripažino Lietuvą gruodžio 11 d. akto pagrindu.

1918 m. vasarą Vokietija planuoja Lietuvą prijungti prie savo teritorijos (tikėtina prie Prūsijos). Lietuvos Taryba bando veikti, kad Lietuva būtų prijungta prie Viurtenbergo. Viurtenbergo hercogas Vilhelmas fon Urachas liepos 11 d. išrenkamas Lietuvos karaliumi Mindaugu II. (Tai – politinis manevras).

Vasarą Lietuvos Taryba pavadinama Valstybės Taryba.

1918 m. spalio 20 d. Vokietijos kancleris M. Bodenietis pripažino Lietuvą Vasario 16 d. akto pagrindu.

1918 m. lapkričio 2 d. panaikinamas Vilhelmo fon Uracho išrinkimas.

Lietuvos Laikinoji Konstitucija (1918 m. lapkričio 2 d)

  • Laikinoji Konstitucija nusakė esminius valdžios ir valdymo organų funkcionavimo bruožus, piliečių teises ir pareigas bei numatė Steigiamojo Seimo sušaukimo tvarką.
    • įstatymus leidžia Valstybės Taryba (papildyta);
    • įstatymus vykdo Valstybės Tarybos Prezidiumas ir Ministrų kabinetas.
  • Sudaryta pirmoji Vyriausybė (1918.11.11), Ministras pirmininkas – A. Voldemaras.
  • 1919 m. papildžius Laikinąją Konstituciją, buvo įtvirtintos pagrindinės valstybės institucijos, kaip neabejotini demokratiniai pradai.

1918 lapkričio 11 d. kapituliuoja Vokietija – Pirmojo pasaulinio karo pabaiga.

Karą laimėjusios valstybės (Antantė) įsako Vokietijai išvesti kariuomenę iš visų okupuotų kraštų. Paskui iš Lietuvos išeinančią Vokietijos keriuomenę puolimą pradeda Sovietų Rusijos Raudonoji armija (bolševikai). Lietuva neturi armijos.

1918 m. lapkričio 23 d. pirmas Krašto apsaugos ministerijos įsakymas dėl kariuomenės formavimo (dabar – kariuomenės diena).

1918 m. gruodžio 20 d. A. Smetona ir A. Voldemaras išvažiuoja į Vokietiją ieškoti paramos.

1918 m. gruodžio 26 d. ministru pirmininku tampa M. Sleževičius (socialdemokratas).

1919 m. sausio 2 d. Lietuvos vyriausybė iš Vilniaus keliasi į Kauną (laikinoji sostinė iki 1939 m.).

Vokietijoje A.Smetona ir A. Voldemaras gauna paskolą ir Antantės sutikimą, kad Lietuvos kariuomenei kovoti su bolševikais padėtų Vokietijos kariuomenė.

1919 m. balandžio 4 d. A. Smetona Valstybės Tarybos išrenkamas pirmuoju Lietuvos prezidentu (pagal Laikinąją konstituciją).

Nepriklausomybės kovos 1918 – 1920 metais

Kovos su bolševikais (Raudonaja armija)

1917 m. bolševikai, paėmę valdžią Rusijoje, skelbė tautų, gyvenusių Rusijoje, apsisprendimo teisę. 1918. 03. Bolševikai pagal Brest – Litovsko teikos sutartį Lietuvos atsisakė Vokietijos naudai. Pasibaigus Pirmam pasauliniam karui, Sovietų Rusija paskelbė, jog Brest – Litovsko taika nebegalioja. Vokiečių kariuomenei ėmus trauktis iš Lietuvos, pradeda pulti bolševikai. Jų tikslas padėti Lietuvos komunistų partijai (bolševikų) (LKP(b)) užimti valdžią. Vėliau Lietuva, valdoma LKP (b), turėjo būti įjungta į Sovietinės Rusijos sudėtį.

LKP (b) buvo neskaitlinga, Lietuvoje nepopuliari partija. Be Rusijos bolševikų pagalbos LKP (b) valdžios nebūtų sugebėjusi paimti. LKP (b) vadovai V. Mickevičius – Kapsukas, Z. Angarietis buvo Sovietų Rusijoje. Čia jie 1918 m. gruodžio mėn. paskelbė jog įkuriama Lietuvos Tarybų Respublika (Lietuvos Sovietų Respublika).

1919 m. pradžioje bolševikai užima Vilnių, tada į jį atvyksta V.Mickevičiaus – Kapsuko vadovaujama LKP (b) vyriausybė. Jos tikslas – įvesti proletariato diktatūrą, sovietinę valdžią, įjungti Lietuvą į Sovietinės Rusijos sudėtį.

Lietuvoje komunistų valdžia nepopuliari. Ji nekūrė tautinės valstybės, nesprendė žemės klausimo (nedavė jos valstiečiams). LKP (b) leidiniai: laikraštis “Tiesa”, žurnalas “Komunistas”.

Baltarusijos komunistų partija buvo dar silpnesnė nei Lietuvos. Pagal Lenino planą buvo įkurta bendra Lietuvos ir Baltarusijos valstybė Litbelas (1919). Jos vadovas – V. Mickevičius – Kapsukas. Išvijos bolševikus iš Lietuvos, Litbelas nebeegzistavo (1919).

1919 m. bolševikai buvo okupavę didesnę Lietuvos dalį. 1919 m. vasario mėn. Lietuvos kariuomenė ir Vokietijos kariuomenės savanoriai sustapdė bolševikų puolimą prie Alytaus ir Kėdainių. Cia žuvo pirmieji Lietuvos kariai: P.Lukšys (prie Kėdainių) ir karininkas A.Juozapavičius (prie Alytaus). Po šių mūšių bolševikai traukiasi. Iš Lietuvos jos baigia vyti viena Lietuvos kariuomenė. Paskutinis mūšis su bolševikais Lietuvos teritorijoje vyko 1919 m. rugpjūčio mėn. prie Zarasų.

1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasirašyta Lietuvos Respublikos – Sovietų Rusijos taikos sutartis:

  • Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir jos sienas;
  • sumokės Lietuvai 3 milijonus aukso rublių;
  • leido Lietuvai išsikirsti Rusijoje 100 tūkstančių hektarų miško;
  • pažadėjo grąžinti kultūros vertybes;
  • pažadėjo grąžinti žmonių indėlius, laikytus carinės Rusijos bankuose.

Kovos su bermontininkais

Pirmojo pasaulinio karo metų Rusijos karo belaisviai Vokietijoje po karo pabaigos apginkluojami ir kartu su vokiečių kariais pasiųsti į Pabaltijį kovoti su bolševikine Rusija. Jiems vadovauja P. Bermontas – Avalovas ir Riūdigeris von der Goltzas. Požiūris į Pabaltijo šalių nepriklausomybę – neigiamas (tai – Rusijos dalis ir po bolševikų pralaimėjimo vėl bus jos sudėtyje).

Anksčiau bermontininkai pasirodo Latvijoje. Latviai juos priverčia pasitraukti iš šalies.

1919 m. liepos mėn. bermontininkai Lietuvoje. Jie nepripažįsta Lietuvos vyriausybės, plėšikauja ir savivaliauja užimtoje šiaurės vakarų Lietuvoje.

Lietuvos kariuomenė, baigusi kovas su bolševikais, lapkričio mėn. pradeda kariauti su bermontininkais.

Svarbiausi mūšiai prieš bermontininkus: prie Raseinių, Radviliškio, Pakruojo, Šiaulių (Meškuičių). Bermontininkai pralaimi, iš jų paimamas didelis karo grobis. 1919 m. lapkričio mėn. kovos prieš bermontininkus baigtos.

Įsikišus Antantės šalims, bermontininkų likučiai Lietuvos kariuomenės palydimi iki Vokietijos sienos.

Kovos su lenkais

Lenkai į Lietuvą žiūri kaip į Lenkijos provinciją, nepritaria Lietuvos nepriklausomybei. Tokią Lenkijos poziciją palaiko Prancūzija (jai reikalingas kuo stipresnis sąjungininkas rytuose).

1919 m. Lenkija, kaip ir Lietuva kovoja su Sovietų Rusija. Vydama bolševikus į rytus, Lenkija užima rytinę Lietuvos dalį.Antantės šalys Lietuvą ir Lenkiją ragina tartis. Buvo išvestos kelios demarkacinės linijos (pagal Hymanso planą, Fošo ir kt.), pagal kurias Vilnius likdavo Lenkijai. Lietuva nesutinka.

1920 m. vyksta Lenkijos – Sovietų Rusijos karas. Vilnius vėl lenkų.

1920 m. spalio 7 d. Lietuva ir Lenkija pasirašo Suvalkų sutartį, pagal kurią Lenkija Vilniaus kraštą pripažįsta Lietuvai.

1920 m. spalio 8 d. lenkų generolas L. Želigovskis pasiskelbia maištininku, nepaklūstančiu Lenkijos vyriausybės sprendimui atiduoti Vilniaus kraštą Lietuvai. Jis įsiveržia į Vilniaus kraštą, užima Vilnių.

Mūšiuose prie Širvintų ir Giedraičių Lietuvos kariuomenė sustabdo lenkus.

Vėl įsikiša Antantės šalys, kovos nutraukiamos. Lietuva tikisi sau palankaus sprendimo (Suvalkų sutartis). Bet lenkai praveda okupuotame Vilniaus krašte plebiscitą ir po jo 1922 m. įjungia Vilniaus kraštą į Lenkijos sudėtį. 1923 m. nedalyvaujant Lietuvai Ambasadorių Konferencija pripažino Vilniaus kraštą Lenkijai ir išvedė sieną tarp Lenkijos ir Lietuvos. Lietuva prijungimo nepripažino, neturėjo diplomatinių santykių su Lenkija, riba, skirianti Lenkiją ir Lietuvą buvo vadinama demarkacine linija.

1919 m. Lietuvoje buvo susekta lenkų organizacija POW (Polska Organizacija Voiskova), ruošusi Lietuvoje valdžios perversmą.

Lenkijos prezidentas šių kovų laikotarpiu – J. Pilsudskis.

Nepriklausomybės kovose apginta Lietuvos valstybė, pasiktas pripažinimas, tačiau prarastas Vilniaus kraštas.

Lietuvos tarptautinis pripažinimas

Lietuvos nepriklausomybę pripažino:

  • 1918 m. Vokietija,
  • 1920 m. Sovietų Rusija.
  • 1921 m. Lietuva įstoja į Tautų Sąjungą
  • 1921 m. pripažįsta Šveicarija, Latvija, Estija,
  • 1922 m. JAV, D. Britanija, Prancūzija, Italija, Japonija.

Steigiamasis Seimas (1920 – 1922)

1920 m. išrinktas Steigiamasis seimas.

Daugumą sudaro Krikščionių demokratų (KD) partija. Pagal galiojančią laikinąją konstituciją pirmame posėdyje atsistatydina prezidentas A.Smetona.

KD pirmininkas A. Stulginskis išrenkamas laikinai einančiu prezidento pareigas.

Dėl kilusio konflikto su L.Želigovskiu, Steigiamasis Seimas normaliai dirbti pradeda 1922 m. (nuo 1920 m. vadinasi Mažasis Seimas)

Svarbiausi nuveikti darbai:

Pirmoji nuolatinė Lietuvos Respublikos konstitucija

Priimta: 1922 m. rugpjūčio 1 d. Pagrindinės nuostatos:

  • Lietuva nepriklausoma, demokratinė respublika;
  • Suveneri valstybės valdžia priklauso tautai, o ją vykdo seimas, vyriausybė ir teismas;
  • Prezidentas renkamas 3-iems metams seime slaptu balsavimu, absoliučia balsų dauguma;
  • Tikybos mokymas mokyklose privalomas;
  • Daug teisių suteikta bažnyčiai;
  • Skelbiama piliečių lygybė prieš įstatymus, asmens neliečiamybė.

Lietuvos žemės reformos įstatymas (Steigiamasis Seimas)

Priimta: 1922 m. vasario 15 d. (autorius M.Krupavičius).

Priežastys:

  • Didelis mažažemių ir bežemių skaičius.
  • Dvarininkų žemėvaldos egzistavimas
  • Rėžių sistemos likvidavimo poreikis.

Sąlygos:

  • Paliekama žemės norma 80 ha, miško iki 25 ha. Už gautą žemę per 36 metus susimokėti išperkamuosius mokesčius (negaliojo savanoriams)
  • Žemės fondas sudarytas atėmus žemės iš žmonių, kurie kovojo prieš Lietuvos nepriklausomybę.
  • Žemės fondas bus išdalintas mažažemiams ir bežemiams.

Tikslai:

  • Turėti našesnį žemės ūkį;
  • Atimti žėmes iš tų, kurie priešinosi Lietuvos nepriklausomybei (sulenkėjusių bajorų, rusų ir vokiečių dvarininkų);
  • Duoti žėmes savanoriams gyniusiems Lietuvą;
  • Duoti žėmes nuskurdusiems valstiečiams ir tokiu būdu mažinti emigraciją ir komunitų įtaką;
  • Išugdyti kaime vidutinį valstiečių sluoksnį.

Reikšmė:

  • Paspartėjo kapitalizmo raida kaime;
  • Valstiečiai kėlėsi į vienkiemius;
  • Sukurtas vidutinis valstiečių sluoksnis kaime.

Reforma duota teigiamų rezultatų. Žemės ūkis sutvirtėja, vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai.

1922 m. finansų reforma – įvedamas litas

Reformos autorius Vladas Jurgutis. Tarpukariu litas – viena tvirčiausių valiutų.

Valiutos pagrindu tapo 3 ml. Aukso rublių, gauti iš Rusijos kaip kompensacija.

 Lietuva parlamentarizmo laikotarpiu. 1922 – 1926

1922 m. išrenkamas I Seimas.

Iš 78 narių – 38 krikdemai. Seimas antruoju Lietuvos prezidentu išrenka A.Stulginskį. Jis paleidžia Seimą ir skelbia naujus rinkimus konstituciją

1923 m. išrenkamas II Seimas.

Daugumą seime turi krikdemai (40). Tai – ilgiausiai tarpukariu dirbęs Seimas (vienintelis, išdirbęs visą kadenciją).

1923 – 1924 m. žemės ūkis pasiekia prieškario lygį. Sukurti valstybingumo pamatai. Demokratinė santvarka nesukurta. Stipriausios bendrovės “Maistas”, “Pienocentras”, “Lietūkis”.

Klaipėdos kraštas

Klaipėdos kraštas 1919 m. pagal Versalio sutartį paimtas iš Vokietijos. Jis priklauso Tautų Sąjungai, administruojamas Prancūzijos. 1923 m. sausio mėn. prasideda Klaipėdos krašto lietuvių sukilimas prieš prancūzų įgulas. Sukilimą remia Lietuva. Laimi.

1923 m. Klaipėdos kraštas prijungiamas prie Lietuvos. 1924 m. prijungimas pažįstamas tarptautiniu mastu (Ambasadorių konferencija).

Klaipėdos kraštas turi autonomiją, dvi kalbos.

Šiuo laikotarpiu santykiai su SSRS ir Vokietija geri. Su Lenkija išlieka karo stovis.

1926 m. gegužės mėn. išrenkamas III Seimas.

Daugiausi vietų gauna Valstiečių liaudininkų partija ir socialdemokratai (kairiosios  partijos). Jos sudaro koaliciją.

Trečiuoju prezidentu išrenkamas K.Grinius (valstiečių liaudininkų vadovas). Premjeras – socialdemokratas M.Sleževičius.

Vykdo demokratinius pertvarkymus (demokratiškiausias laikotarpis), panaikina karo stovį, legalizuoja komunistų partiją, garantuoja demokratines laisves. Prasideda KP organizuotos demonstracijos, susidūrimai su antikomunistais.

Nepopuliarumo priežastys:

  • planavo nebemokėti atlyginimų dvasininkams, mokyklą atskirti nuo bažnyčios,
  • išlaidų kariuomenei mažinimas (mažės karininkų atlyginimai),
  • KP legalizavimas,
  • leidimas steigti 75 lenkiškas mokyklas.

Tai buvo perversmo rengimo priežastys (noras gauti valdžią, asmenys be partijos negali patekti į Seimą, nedemokratinių perversmų ir valdymų “mada” Europoje).

Perversmą ima organizuoti krikdemai, Lietuvos tautininkų sąjunga (A. Smetona), dalis karininkijos. Perversmo vykdytojams vadovauja majoras P. Plechavičius.

Autoritarinis valdymas Lietuvoje (1926 – 1940)

1926 gruodžio 17 d. Lietuvoje įvykdomas valstybės perversmas.

Naktį Kaune kariuomenė išvedama į gatves, saugomas paštas, telegrafas, valstybinės valdžios pastatai. Prezidentas K. Grinius ir premjeras M. Sleževičius atsistatydina. Diktatoriumi paskelbiamas P. Plechavičius (dviem dienom).

Gruodžio 19 d. A.Smetona Seime išrenkamas Prezidentu. Išrenkamas nedemokratiškai, pažeidžiant konstituciją (Seimo posėdyje dalyvavo tik krikdemai ir palaikantys perversmą). Premjeru tampa A. Voldemaras.

Prasideda demokratijos suvaržymai ir A. Smetonos autoritarinio valdymo įtvirtinimas:

  • uždraudžiama LKP (sušaudomi keturi lyderiai);
  • cenzūra;
  • įvedama karo padėtis;
  • didelius įgaliojimus turi karo komendantai;
  • varžoma susirinkimų laisvė;
  • mažėja savivalda;
  • palaipsniui uždraudžiamos partijos (ir krikdemai), lieka vienintelė Lietuvos tautininkų sąjunga (LTS);
  • uždraudžiamos politizuotos visuomeninės organizacijos.

1927 m. paleidžiamas Seimas. Kitas seimas bus išrinktas 1936 m. Jame bus vien tautininkai (seimo imitacija).

1928 m. nauja konstitucija, įtvirtinusi A.Smetonos autoritarinį valdymą.

1929 m. iš ministro pirmininko pareigų atleidžiamas A.Voldemaras (jis siekė grižtinti A.Smetonos valdymą, palaikė fašistines idėjas, kurioms A.Smetona nepritarė). Ministru pirmininku paskiriamas J.Tūbelis (dviejų svainių valdymas iki 1938 m.).

1931 m. priimtas prezidento rinkimų įstatymas (prezidentą renka ypatingi tautos atstovai).

1931 m. ir 1938 m. A. Smetona perrenkamas prezidentu (7 metams).

1938 m. konstitucija dar labiau sustiprina A. Smetonos valdžią.

Valdant A. Smetonai, dažnai prieš jį ruošiami pučai (A. Voldemaras, Tauragė). Visi nesėkmingi.

Žemės maksimumas padidinamas iki 150 ha.

1926 – 1931 m. sustiprėja emigracija.

1935 m. kyla tarpukariu didžiausias Suvalkijos ūkininkų streikas.

Didžiausias eksportas į Vokietiją, po 1933 m. į Angliją.

Užsienio politika

Santykiai su Vokietija iki 1933 m. geri. 1928 m. sutartimi Vokietija pripažino Lietuvos sienas (Lietuvai Klaipėdos kraštas). Po 1933 m. santykiai blogėja (Hitlerio teritorinės pretenzijos). Lietuvoje Klaipėdos krašto nacistų E. Noimano ir T. Zaso teismas.

1934 m. su Latvija ir Estija sudaryta Baltijos santarvė (Antantė). Tai – gynybinė sąjunga.

Geriausi santykiai visu tarpukariu su SSRS.

Su Lenkija santykiai blogiausi.

Kultūra

Literatai: Maironis, J. Tumas – Vaižgantas, V.Krėvė – Mickevičius, A. Vienuolis, L. Gira, B. Sruoga.

Architektai: V.Dubeneckis, V.Landsbergis – Žemkalnis.

Skulptoriai: J. Zikaras, P. Kalpokas, J. Vienožinskis.

1925 m. pastatyta M. K. Čiurlionio galerija Kaune.

Krepšininkai 1937 ir 1939 m. tampa Europos čempionais.

1933 m. S. Darius ir S. Girėnas su “Lituanika” perskrenda Atlantą.

1930 m. įvedamas pradinis privalomas mokslas.

Lenkijai priklausantis Vilniaus universitetas nuo 1919 m. atidaromas. Vadinasi Stepono Batoro universitetu.

Nepriklausomybės praradimas. Pirmoji sovietinė okupacija (1940.06.15. – 1941.06.22.)

1938 m. Lenkija skelbia Lietuvai ultimatumą, reikalauja užmegzti diplomatinius santykius. Lietuva nusileidžia ir tuo faktiškai pripažįsta Lenkijai Vilniaus kraštą.

1939 m. sausio mėn.  priimtas Lietuvos Neutralumo įstatymas (kitos valstybės to nepaisys).

1939 kovo 22 d. po ultimatumo pasirašyta Vokietijos – Lietuvos sutartis dėl Klaipėdos krašto perleidimo Vokietijai. Pasirašė užsienio reikalų ministrai J.Urbšys ir J. Ribentropas.

1939 rugpjūčio 23 d. pasirašyta “Vokietijos – Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis” (Ribentropo – Molotovo paktas). Slapti sutarties protokolai:

  1. Suomija, Estija, Latvija, Rumunijos dalis Besarabija atitenka Sovietų Sąjungos įtakos sferoje.
  2. Lietuva – Vokietijos įtakos sferon.
  3. Lenkijos rytinė dalis atitenka Sovietų Sąjungai.
  4. Lenkijos vakarinė dalis – Vokietijai.

1939 rugsėjo 1 d. Vokietija užpuola Lenkiją (prasideda II – as pasaulinis karas).

1939 rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga užpuola Lenkiją.

1939 rugsėjo 28 d. “Vokietijos – Sovietų Sąjungos sienų nustatymo ir draugystės sutartis”. Slaptas sutarties protokolas:

  • už Lenkijos dalį (Liublino vaivadija) SSRS įtakon atitenka Lietuva (išskyrus pietvakarinę Suvalkijos (Užnemunės) dalį).

1939 spalio 10 d. “Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis”:

  • Lietuvoje įkurdinama 20 tūkst. Raudonosios Armijos karių,
  • karinės bazės įkuriamos Alytuje, Prienuose, Naujojoje Vilnioje, Gaižiūnuose.

Lietuva pradedama kaltinti Savitarpio pagalbos sutarties laužymu.

1940 birželio 14 d. SSRS ultimatumas Lietuvai.

Lietuva kaltinama:

  • grobia Raudonosios Armijos karius,
  • persekioja lietuvius, dirbančius RA bazėse,
  • sudaryta karinė sąjunga su Latvija ir Estija prieš SSRS,
  • pažeidinėja Savitarpio pagalbos sutartį.

SSRS reikalavimai:

  • vidaus reikalų ministras K.Skučas ir Saugumo departamento direktorius A.Povilaitis turi būti atiduoti teismui,
  • turi būti sudaryta nauja Lietuvos vyriausybė, kuri užtikrintų Lietuvos ir SSRS sutarties vykdymą,
  • įsileisti neribotą kiekį SSRS karių.

Jei ultimatumas nebus priimtas per 24 val., į Lietuvą įžengs SSRS kariuomenė.

Paskutiniajame vyriausybės posėdyje nusprendžiama nesipriešinti SSRS.

(Paskutinis ministras pirmininkas A. Merkys, užsienio reikalų ministras J. Urbšys).

1940 birželio 15 d. Lietuva okupuojama Sovietų Sąjungos. (1940.06.14. Vokietija užėmė Paryžių). Buvo okupuota ir Suvalkijos dalis, kurią SSRS buvo sutikusi palikti Vokietijai.  (1941. 01. 10. dienos sutartimi SSRS už šią teritoriją Vokietijai sumokėjo 7,5 milijono aukso dolerių).

Į Lietuvą atvyksta SSRS įgaliotasis asmuo V. Dekanozovas.

1940 birželio 15 d. A.Smetona pasitraukia į Vokietiją (mirė 1944 m. JAV). Eiti prezidento pareigas paveda A. Merkiui. Pagal konstituciją A. Merkys negalėjo niekam šio posto perleisti.

Lietuvos valstybės pagrindų sukūrimas

1918-1922 m. buvo sukurti Lietuvos valstybės pagrindai: priimti pagrindiniai įstatymai, sukurtos valdžios struktūros centre ir vietose, nustatytos sienos su kaimynais, valstybė pripažinta de jure, priimta į Tautų sąjungą. Lietuva tapo Naujosios Europos sudedamąja dalimi.

Valstybės atkūrimo prielaidos

Išorinės:

  • Pirmojo pasaulinio karo baigtis, pakeitusi geopolitinę padėtį Rytų Europoje. Žlugus Rusijos ir Vokietijos imperijoms, čia gyvenusioms tautoms susidarė galimybė sukurti savo valstybes.
  • Vokietijos pralaimėjimas kare. Vokietijoje pasigirdo pasiūlymų pakeisti režimą okupuotuose kraštuose.
  • JAV prezidento V. Vilsono iškeltas laisvo tautų apsisprendimo principas.
  • Spalio revoliucija Rusijoje. bolševikai pripažino tautų apsisprendimo principą.

 Vidinė:

  • XIX a.pab-XX a. pr. Lietuvoje susidarė inteligentija, kilusi iš valstiečių, kuri siekė atkurti valstybę.

Sunkumai, iškilę atkuriant valstybę:

  • Valstybingumo koncepcijos pasirinkimas. Istorinė-geografinė (šiek tiek modifikuotas LDK modelis) ir etnografinė (modernioji, tautinė valstybė).
  • Etnografinių sienų klausimas. numatant valstybės sienas daugiausia problemų kilo dėl Vilniaus ir Klaipėdos krašto.
  • Priešiški kaimynai: Rusija (siekė išlaikyti Lietuvą savo įtakoje), Vokietija (neprarasti valdžios), Lenkija (atkurti Lenkijos-Lietuvos valstybę).
  • Prieštaringi vakarų šalių interesai. Palankūs: Vakarai buvo suinteresuoti Lietuvos stabilumu, nes ji kartu su kitomis Rusijos kaimynėmis turėjo sustabdyti bolševizmo plitimą („sanitarinis kordonas”). Nepalankūs: Vakarai neskubėjo pripažinti Lietuvos: nepakvietė į taikos konferenciją, rėmė Lenkijos-Lietuvos atkūrimą arba planavo atkurti vientisą Rusijos valstybę.

1918 m lapkričio 23 d. paskelbtas pirmasis Krašto apsaugos ministerijos įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo.

1918 m. gruodžio 16 d. Lietuvos laikinoji revoliucinė vyriausybė, vadovaujama V.Kapsuko, paskelbė Tarybų Lietuvos įkūrimo manifestą.

Nepriklausomybės kovos (1918-1920)

  • bolševikais (1918 m.gruodžio mėn.-1919 m.rugpjūčio mėn.). 1918 m. pab. kraštas buvo likęs be valdžios – Lietuvos vadovai buvo išvykę į Berlyną ieškoti finansinės ir karinės paramos. Skubiai sudaryta M.Sleževičiaus vyriausybė pakvietė Lietuvos gyventojus ginti krašto. Lietuvos kariuomenės kautynėse su bolševikais ties Kėdainiais žuvo pirmasis karys savanoris P. Lukšys, kovoje dėl Alytaus žuvo pirmasis karininkas A.Juozapavičius (1919 m. vasario mėn.). Pagalbą kovose su Raudonąja armija suteikė vokiečių kariuomenė, netikėtai „padėjo” ir lenkai, puolę šiaurės bei rytų kryptimi.
  • bermontininkais (1919 m liepa – lapkritis). Bermontininkai – kariniai daliniai iš rusų baltagvardiečių ir Vokietijos nelaisvėje buvusių Rusijos caro armijos karių, 1919 m. veikę Latvijoje ir Lietuvoje. Juos sudaryti Antantės šalims pasiūlė Vokietijos vyriausybė, norėjusi išlaikyti savo viešpatavimą Baltijos regione ir siekusi sukurti frontą prieš Sovietų Rusiją. Vadu buvo paskirtas buvęs caro armijos pulkininkas P.BermontasAvalovas. Bermontininkai pasirodė 1919 m. liepą ties Kuršėnais, užėmė šiaurinę Lietuvos dalį, plėšė vietinius gyventojus ir nė nesirengė kovoti prieš Raudonąją armiją. 1919 m. lapkritį kautynėse prie Radviliškio juos įveikė Lietuvos kariuomenė. Komisija pareikalavo sustabdyti kautynes – bermontininkams buvo leista pasitraukti į Vokietiją.
  • lenkais (1919 m. balandžio mėn. -1920 m. lapkričio mėn.). Lenkijos kariuomenė puolė RA ir užėmė Vilnių (1919 balandžio 19 d.). Karo veiksmus mėgino sustabdyti Antantės valstybės, nustačiusios tris demarkacijos linijas, pagal kurias Vilniaus kraštas priskirtas lenkams. Kare su RA lenkai buvo išstumti iš Vilniaus, sostinė perduota Lietuvai. Tačiau lenkai sulaužė Suvalkų taikos sutartį. Kariuomenės grupė, vadovaujama L.Želigovskio („želigovskininkai”) užėmė Vilnių ir veržėsi tolyn į Lietuvą. Tautų sąjungos karinė misija sustabdė kovas, prasidėjo derybos. Vilnius iki pat 1939 m. liko Lenkijai. Čia buvo sukurta Vidurio Lietuvos valstybė (1922 m.)

A.Voldemaro vyriausybė (1918 m. pab.) dirbo nepaprastai sunkiomis sąlygomis: reikėjo perimti krašto valdymą, išlydėti vokiečių kariuomenę iš Lietuvos, trūko patyrusių žmonių kraštui valdyti, politinės partijos ne visada veikė sutartinai, reikėjo užmegzti diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis, valstybės kūrimui stigo pinigų. Artėjant RA paaiškėjo, kad vyriausybei neturi net ginkluotųjų pajėgų.

M. Sleževičiaus vyriausybė (dirbo iki 1919 pab.) kritišku momentu organizavo krašto gynimą: paskelbė mobilizaciją, įsteigė karo mokyklą supirkinėjo ginklus iš vokiečių ir kitų valstybių. 1919 m. balandžio 4 d. pakeista Lietuvos laikinoji konstitucija ir įvesta prezidento pareigybė. Pirmuoju prezidentu Valstybės Taryba išrinko A. Smetoną.

1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinko Steigiamasis Seimas. Jo pirmininkas, krikščionių demokratų atstovas Aleksandras Stulginskis ėjo ir šalies prezidento pareigas. Buvo paskelbta nauja Laikinoji konstitucija: valstybės prezidentą renka Steigiamasis Seimas (birželio mėn.).

Steigiamojo Seimo veikla:

  • Žemės reformos įstatymas (1922 m. vasario mėn.). Ypač daug prie reformos rengimo ir vykdymo prisidėjo Žemės ūkio ministras M. Krupavičius:
    • Į žemės fondą nusavintos rusų kolonistų, bermonto būriuose ir lenkų kariuomenėje tarnavusių asmenų žemės; valdos viršijančios 80 ha buvo nacionalizuotos mokant nedideles kompensacijas.
    • Žemės fondas išdalytas bežemiams ir mažažemiams, skiriant po 8-20 ha.
    • Kariai ir savanoriai žemės gavo nemokamai, kiti turėjo per 36 m. sumokėti išperkamuosius mokesčius.

Reikšmė: pakirto nelietuviškos dvarininkijos ekonominius pagrindus, išugdė naują vidutinių valstiečių sluoksnį. Vyko kaimų skirstymas į vienkiemius, pereita prie smulkaus kapitalistinio ūkio. Spartėjo agrarinių santykių raida, žemės ūkis greitai priartėjo prie Vakarų Europos rinkos.

  • Konstitucija (1922 m. rugpjūčio 1 d.)
    • Lietuva paskelbta nepriklausoma demokratine respublika.
    • Suvereni valstybės valdžia priklauso tautai.
    • Valdžią vykdo Seimas, vyriausybė, teismai.
    • Įtvirtintas parlamentinis valdymas: Seimas renka prezidentą, leidžia įstatymus, kontroliuoja vyriausybę, tvirtina biudžetą. Renkamas 3 m. proporcine rinkimų sistema.
    • Prezidentas turi teisę paleisti seimą, parinkti ministrą pirmininką ir tvirtinti jo sudarytą ministrų kabinetą; ginkluotųjų pajėgų viršininkas. renkamas 3 m. slaptu balsavimu ir absoliučia balsų dauguma.
    • Daug laisvių bažnyčiai: privalomas tikybos mokymas, nevaržoma religinių organizacijų veikla.
    • Nustatytos valstybinės vėliavos spalvos ir herbas.
    • Valstybinė kalba – lietuvių.
    • Garantuotos piliečių ir tautinių mažumų teisės ir laisvės.
  • Pinigų reforma: (1922 m. spalio 1 d.). Į apyvartą įvesta nauja auksu padengta valiuta – litas, tapusi viena tvirčiausių valiutų pasaulyje.

Tarptautinis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas (1918-1922 m.)

  • Vokietija (1918 m. kovo 23 d.)
  • Sovietų Rusija (1920 liepos 10 d.)
  • Latvija ir Estija – de jure;  Lietuva priimta į Tautų sąjungą (1921 m.)
  • JAV, Anglija, Prancūzija, Italija ir Japonija – de jure (1922 m.)

Lietuvos – Sovietų Rusijos sutartis (1920 m. liepos 10 d.):

  • Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir neutralitetą ir visiems laikams atsisakė teisių į Lietuvos teritoriją.
  • Nustatyta rytinė siena, pagal kurią Vilniaus kraštas ir Gardinas pripažintas Lietuvai.
  • Rusija pažadėjo grąžinti karo metu pagrobtą turtą.
  • Atleido Lietuvą nuo skolų, sumokėjo 3 mln. aukso rublių kompensaciją, pažadėjo duoti miško.

Suvalkų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos (1920 m. spalio 7 d.):

  • Nustatyta demarkacijos linija, paliekanti Vilnių ir Vilniaus kraštą Lietuvai.
  • Susitarta nutraukti karo veiksmus ir pasikeisti belaisviais.

Nepriklausomybės kovų reikšmė: paaiškėjo Lietuvos valstybės likimas. Neturėdama patyrusios kariuomenės, karo pramonės, finansų, Lietuva neprarado laisvės ir išlaikė valstybingumą.

Nepriklausomos Lietuvos visuomenė

VISUOMENĖ

Miestuose padaugėjo lietuvių, vyravo lietuvių kalba. Kitataučiai (žydai, lenkai, vokiečiai). Gausiausias visuomenės sluoksnis – valstiečiai – ūkininkai.  Susiklostė miestiečių, valdininkų, inteligentų sluoksniai. Iš ekonominio ir politinio gyvenimo pašalinti kitataučiai, sulenkėję dvarininkai. Santuoką įregistruodavo tik bažnyčia. Žmonės tapo savo šalį mylinčiais patriotais.

ŪKIS

Lietuva – agrarinis kraštas. Vystėsi žemės ūkis (žemės reforma). Atsirado daug vienkiemių, vyravo vidutinio dydžio ūkiai. Samdyti padieniai darbininkai. Dalis žemės ūkio produktų buvo eksportuojama (bekonai, linai, sviestas). ŽŪ rėmė valstybė. Skaudus smūgis – didžioji ekonominė krizė, daug valstiečių nuskurdo, ūkininkai streikavo. Su jais susidorojo Smetonos karo komendantai.

PRAMONĖ

Svarbiausia šaka – maisto pramonė. Didžiausia įmonė – Kauno metalo apdirbimo įmonė. Prekybai itin svarbi Klaipėda. Vystymąsi pristabdė didžioji ekonominė krizė, labai krito maisto kainos, sumažėjo darbo užmokestis. (Verslininkai broliai Vailokaičiai, UAB „Pieno centras“, „Maistas“.)

TRANSPORTAS IR RYŠIAI

Geležinkeliai, tiltai, plentai, autobusai, automobilius turėjo tik turtingieji. Kūrėsi civilinė aviacija. Kaunas – oro susisiekimo centras. Lėktuvai DOBI ir ANBO4 (Dobkevičius, Gustaitis). Nauji išradimai – radijas ir telefonas.(Kauno radiofonas)

KULTŪRA

Žmogus vertintas pagal išsilavinimą. Rašytojai B. Sruoga, V.M. Putinas, Aistis, S. Nėris. Suklestėjo teatras, opera, architektūra, dailė. Rengiami koncertai, spektakliai, parodos, orkestrai, muziejai, padidėjo periodikos leidyba. Dainų ir šokių šventė. A. Šapokos „Lietuvos istorija“ – pasididžiavimas lietuvių tautos istorija, tautiškumo šaltinis. Dariaus ir Girėno skrydis per atlantą. Jų rezultatas – antrasis pasaulyje skrydžio be nusileidimo. Jų skrydis – vienas tiksliausių aviacijos istorijoje. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio įkvėpimo šaltiniu. Apie skrydį buvo dainuojamos dainos, lakūnai tapo patriotizmo simboliais. Lietuva neatsiiko nuo bendro to meto Europos išsilavinimo lygio.

MOKSLAS

Įgyvendintas pradžios mokslo įstatymas, privalomas pradinis mokslas. Valdžios tautinė politika tolerantiška, kitataučiai galėjo mokytis savo gimtąja kalba. Įkurtas Lietuvos universitetas (VDU), ŽŪ akademija, veterinarijos akademija, prekybos ir pedagogikos institutai, karininkų kursai, meno mokykla, dramos teatras. Universiteto veikla nebuvo varžoma. Jame dirbo iškiliausi mokslininkai: Riomeris, Ivanauskas, Čepinskis. Mokslas prieinamas visiems, gabiausi siųsti mokytis į užsienį. Išsilavinę lietuviai, kilę iš valstiečių šeimų – „pirma karta nuo žagrės“.

MENAS

Tapyboje, literatūroje, teatre, muzikoje ir architektūroje atsiranda modernizmo stilius, neigiantis senąsias romantizmo idėjas. SPORTAS Lietuviai garsėjo kaip puikūs krepšininkai. Kilo masinis sporto sąjūdis. Gausėjo sporto renginių, sąskrydžių, varžybų, švenčių. Aktyviausias sporto propoguotojas – Steponas Darius.

KAUNAS

Suklestėjo Kaunas – laikinoji sostinė. Jame sparčiai daugėjo gyventojų, modernių pastatų, kurti nauji rajonai, ėmė kursuoti autobusai bei funikulieriai. Gyvenimo centras – laisvės alėja. Atsidarė prabangūs restoranai „Metropolis“, „Konrado“ kavinė. Rinkosi įžymybės, vykdavo spektakliai, koncertai.

GYVENIMO BŪDAS

Ūkininkai statėsi modernesnias trobas, stogai dengti skiedromis, skarda, aslą keitė grindys, nauji baldai. Miltinius patiekalus pakeitė bulvės. Religingumas, dorumas, krikščioniškos šventės, kryžiai. Talkos, pagalba, pasilinksminimai. Susirūpinta higiena, kosmetika. Vilnoniai, lininiai drabužiai, kantapliai (oda traukta avalynė mediniais padais) Puoselėtos vertybės ir tradicijos.

1926 m. Gruodžio 17d. Perversmas

3-asis seimas. Kairiųjų (valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai) politika ir staigūs pokyčiai. (mažinama kariuomenė, atšaukiama karo padėtis, spaudos laisvė, amnestuoti karo belaisviai, nutarta nemokėti algų kunigams, nepripažinti naujų vyskupų). Nuosprendžiai piktina gyventojus, vyksta amnestuotų KP narių susirėmimai, netvarka.

Perversmas. Vykdė karininkai (Vad. Plechavičius.)

Priežastys:

  • Nepasitenkinimas kairiųjų politika
  • Komunistų įsigalėjimo bei lenkų pozicijų sustiprėjimo grėsmė
  • Tautinininkai suvokė, kad demokratiniu būdu nesugebės ateiti į valdžią
  • Nusilpusi šalies ekonomika 5. Parlamentarizmu ir permainomis nepatenkinti karininkai

Pagrindiniai veiksmai:

  • Susidorota su LKP
  • 1927 m. Paleistas seimas
  • KD išstumti iš valdžios (nors iš pradžių veikė kartu) bei uždraustos partijos, išskyrus tautininkus.
  • 1928 m. Priimta nauja konstitucija

Į valdžią atėję tautininkai ir krikščionys demokratai panaikino daugelį įstatymų, įvedė karo padėtį, cenzūrą, suvaržė demokratines laisves.  Gruodžio 19d. Sušauktame posėdyje atsistatydino K. Grinius, nauju prezidentu išrinktas A. Smetona, kuris 1927m. Paleido seimą. Įsivyravo antidemokratinis valdymas. (Pavyzdys, Italijos fašistai 1922m.)

Smetona prezidentavo, A. Voldemaras vadovavo ministrų kabinetui ir užsienio reikalų ministerijai.

1929 m. Voldemaras pašalintas iš valdžios dėl nesutarimų su Smetona. Vietoj jo ministras pirmininkas – Juozas Tūbelis.

Konstitucijos

1922 m. Lietuva – demokratinė respublika. Valdžia priklauso tautai, o ją vykdo seimas, vyriausybė ir teismas. Trispalvė,herbas, valstybinė kalba. Prezidentas renkamas 3jiems metams absoliučia balsų dauguma slaptu balsavimu. Jis ir ginkluotųjų pajėgų vadas.

1928 m. – suteikė daugiau galių prezidentui, tačiau svarbus ir seimo vaidmuo.

1938 m. – Įteisino prezidento vienvaldystę ir įtvirtino autoritarinį Smetonos valdymą. Be prezidento sutikimo niekas neįsigaliodavo ir nieko nebuvo galima atšaukti. Jis galėjo bet kuriuo metu paleisti seimą, skirti ministrą pirmininką, leisti įstatymus. Jam buvo atskaitinga vyriausybė. Visuomeninės organizacijos, piliečių grupės bei moterys kandidatų į seimą siūlyti negalėjo. „Lietuva – respublika“ (NE DEMOKRATINĖ)

  1. Smetonos valdymas:
  • Remtasi kariuomene,
  • Griežta visuomenės informavimo priemonių cenzūra, (radijas, kino filmai)
  • Pradėtas kurti Smetonos – tautos vado – kultas.
  • Rugsėjo 8d. – Tautos šventės diena
  • Karo komendantų valdžia (kontroliavo, prižiūrėjo, sprendė įv klausimus, šaukė į karo tarnybą)
  • Koncentracijos stovyklų kūrimas (pirmoji 1927m. Varniuose, pagrinde darbo stovyklos)
  • Persekiojamos opozicinės partijos
  • Tolerancija tautinėms mažumoms
  • Beveik nekontroliuojamas ūkis, kultūra, mokslas (aksominė diktatūra)
  • Stiprino lietuvių tautinę savimonę, skatino patriotizmą, steigtos jaunimo org, organizuoti patriotiniai bei kultūriniai renginiai.

Galiausiai prezidento galia ėmė silpti, tačiau buvo sukurta moderni Europos valstybė, susiformavo moderni lietuvių tautą, kurią jungė lietuvybė, tautinė ir valstybinė savimonė.

1938 m. Lenkija pateikė ultimatumą Lietuvai, kad Lietuva užmegztų su ja diplomatinius santykius.

1939 m. Kovo mėn Lietuva netenka Klaipėdos krašto.

1940 m. Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos.

Lietuvių tautininkų sąjunga – 1924 m. įkurta partija, svarbiausiomis vertybėmis laikanti lietuviškumą ir tautiškumą.

Baltijos santarvė – 1934 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos sudaryta politinė bei diplomatinė sąjunga, kuria šalys pasižadėjo savitarpio pagalbą. Nustojo galioti 1940m. Praradus nepriklausomybę.

5-oji kolona – terminas, vartojamas priešiškos valstybės slaptiesiems agentams apibūdinti.

  1. Voldemaro nuopelnai:
  • Mokėjo daug kalbų, buvo geras oratorius, turėjo tvirtą charakterį. Kone vienintelis iš lietuvių sugebėjo ginti Lietuvos interesus.
  • Pasirašytas konkordatas su Vatikanu, normalizuoti santykiai su Šventuoju Sostu.
  • Pasiekta, kad Vilniaus klausimas išliktų atviras tarptautiniu mastu. (Lietuvos ir Lenkijos ginčas buvo žinomas ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose) Tautų sąjungos sesijoje drąsiai ginta Lietuva, išsakyti norai ir tikslai.
  • Pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienų sutartis, Vokietija pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai.
  • Pasirašyta prekybos sutartis su Vokietija (Lt galėjo laisvai eksportuoti žemės ūkio produktus)

Pirmoji sovietinė okupacija ir aneksija

1939 m. spalį buvo pasirašyta Lietuvos – SSRS savitarpio pagalbos sutartis. Šia sutartimi SSRS gražino Lietuvai Vilnių ir Vilniaus kraštą, o Lietuva įsipareigojo įsileisti ir dislokuoti (išdėstyti) SSRS karinius dalinius Lietuvos teritorijoje. (Prienuose, N. Vilnioje, Gaidžiūnuose, Alytuje)

1940m. birželio 14d. SSRS pateikia Lietuvai ultimatumą.

Kaltinimai:

  1. Lietuvos vyriausybė organizuojanti SSRS karių grobimą;
  2. Lietuva siunčianti į koncentracijos stovyklas SSRS karinius dalinius aptarnaujančius žmones;
  3. Lietuva sudariusi karinę antisovietinę sutartį su Latvija ir Estija;
  4. Ji rengianti sovietinių įgulų užpuolimą.

Reikalavimai:

  1. Teisti vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir Valstybės saugumo departamento direktorių A. Povilaitį;
  2. Sudaryti naują Lietuvos vyriausybę;
  3. Įsileisti į Lietuvą papildomų SSRS karinių dalinių.

1940 m. birželio 15d. Lietuva okupuojama, o rugpjūčio 3d. Aneksuojama ir inkorporuojama į SSRS.

LIETUVIŲ POLITINIAI SIEKIAI PIRMOJO PASAULINIO KARO PABAIGOJE

Pirmą kartą Lietuvos nepriklausomybės siekis suformuluotas 1905 m. Didžiajame Vilniaus seime

Priežastys paskelbti nepriklausomybę:

  • Pirmojo pasaulinio karo metu pasikeitė jėgų santykis Europoje
  • Rusijoje tuo metu vyko perversmas (Vasario revoliucija ir Spalio perversmas)
  • Vokietija pralaiminėjo karą
  • Suaktyvėjo politinis gyvenimas, pradėjo kurtis politinės partijos, organizacijos
  • Vilsono 14 punktų programa (1918 m. sausio 8 d.)

1917 m. Vilniaus konferencija:

  • Nutarta siekti nepriklausomos valstybės etnografinėmis sienomis
  • Vilniuje turi būti išrinktas Steigiamasis seimas, kuris priims konstituciją
  • Išrinkta Lietuvos Taryba (pirmininkas – Antanas Smetona)

Lietuvos Taryba:

  • 1917 m. gruodžio 11 d. Nepriklausomybės aktas (sieja glaudūs ryšiai su Vokietija, Lietuva nutraukia santykius su Rusija ir Lenkija)
  • 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas. Lietuva – nepriklausoma, demokratiniais pagrindais tvarkoma valstybė. Nutraukiami visi valstybiniai ryšiai su kitomis valstybėmis. Šis aktas Lietuvos valstybingumo atkūrimo pradžia, kraštas apgintas nuo aneksinių Lenkijos siekių.
1917 m. gruodžio 11 d. aktas (Kaunas)1918 m. vasario 16 d. aktas (Vilnius)
Pirmininkas – A. SmetonaPirmininkas – J. Basanavičius
1.             Skelbiama, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.

2.             Nutraukiami visi priklausomybės ryšiai su kitomis valstybėmis.

3.             Užmezgami nuolatiniai, tvirti sąjungos ryšiai su Vokietija – pasirašomi karinė, muitų, valiutos ir susisiekimo konvencijos.

1. Skelbiama, kad atkuriama nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje

2. Nutraukiami valstybiniai (t.y. priklausomybės ryšiai) su kitomis tautomis

3. Vilniuje bus sušauktas Steigiamasis Seimas

  • Lietuva tampa demokratine parlamentine respublika, kurios valstybingumo pamatus padėjo 1920 m. išrinktas Steigiamasis Seimas.

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS IR TARPTAUTINIS PRIPAŽINIMAS

1918 – 1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovos

  • Su bermontininkais (sudaryti iš rusų baltagvardiečių, daugiausia Vokietijos buvusių karo belaisvių. Veikė Lietuvoje ir Latvijoje). Jie nepritarė Baltijos šalių nepriklausomybei, vylėsi, kad bus atkurta nedaloma Rusija, į kurią turės grįžti ir Baltijos šalys. Bermontininkai buvo sutriuškinti.
  • Su bolševikais. V. Leninas ir L. Trockis rėmė pasaulinės komunistinės valstybės idėją. 1918 m. į Lietuvą įžengus raudonarmiečiams buvo sudaryta V. Mickevičiaus – Kapsuko vyriausybė, kuri skelbė, kad įkuriama Lietuvos Tarybų respublika. Tikslas – Lietuvą vėl įtraukti į Sovietų Rusijos sudėtį. 1919 m. Lietuvos Tarybų respublika ir Baltarusija sujungtos į Litbelą. Panaikintas bolševikams pralaimėjus karą.
  • Su lenkais. Jie norėjo atkurti ATR. Tais pačiais metais lenkai užpuolė Lietuvą, norėjo Vilniaus krašto, bet Vakarų valstybės demarkacinę liniją nubrėžė Lenkijos naudai. Lenkai savo siekio prisijungti visą Lietuvą neatsisakė, nepavykęs perversmas Kaune. 1920 m. Suvalkų sutartis, pagal kurią Vilniaus kraštas atitenka Lietuvai. Šią sutartį lenkai sulaužo įžygiavę su Želigovskio vadovaujama kariuomene ir užima Vilnių. 1922 m. vėl įsikišus Vakarams Vilnius atiteko Lenkijai.

Lietuva krikščionių demokratų valdymo laikotarpiu

  • 1920 m. pirmą kartą surengti teokratiniai rinkimai į Steigiamąjį Seimą
  • 1920 m. Lietuvoje įteisinta visuotinė vyrų ir moterų balsavimo teisė
  • Juos laimėjo krikščionių demokratų blokas (LKDP, LŪS, LDF)
  • 1921 m. Lietuva priimta į Tautų Sąjungą
  • Nuo 1920 m. iki 1926 m. Lietuvos Seimuose daugumą turėjo LKDP blokas (išskyrus 1922 m. pab. – 1923 m. pradžią)

Steigiamojo seimo (1920-1922 m.) reformos (1922 m.):

  1. Konstitucijos priėmimas. Pirmą kartą teisiškai įtvirtintas lietuvių, kaip valstybinės kalbos, statusas, Lietuva – nepriklausoma demokratinė respublika, suvereni valstybės valdžia – tauta, valstybę valdo Seimas (aukščiausioji valdžia), Vyriausybė ir Teismas. Seimas renka prezidentą.
  2. Žemės reforma. Iš dvarininkų ir bajorų paimta žemė atiduota smulkesniems valstiečiams, nusipelniusiems karo tarnyboje, bežemiams, mažažemiams. Paspartino ūkio raidą.
  3. Lito įvedimas. Finansinis stabilumas ir vieningos valstybės pagrindas.

Lietuvos raida parlamentinio valdymo metais: POLITINĖ RAIDA:

  • Sukilimo metu 1923 m. prijungtas Klaipėdos kraštas – didžiausias tarpukario užsienio politikos laimėjimas
  • Išliko spaudos cenzūra, neleista laisvai šaukti susirinkimų

SOCIALINĖ RAIDA:

  • Šalyje įvesta kario padėtis, vėliau paskelbtas sustiprintas apsaugos įstatymas
  • Palanki moterų padėtis, jos turėjo lygias teises su vyrais

EKONOMINĖ RAIDA:

  • Žemės reforma paskatino ūkio, ekonominę raidą ir pokyčius

Lietuvos prezidentai:

  1. 1919 m. Smetona (Tautos pažangos partija)
  2. 1920 m. Stulginskis (LKDP)
  3. 1926 m. Grinius (LVS)
  4. 1926-1940 m. autoritarinis A. Smetonos valdymas

Valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų valdymas

1926 m. III Seimo rinkimai, kuriuos laimini kairieji – socialdemokratai ir LVL

Priežastys, lėmusios krikdemų pralaimėjimą:

  • Nepasitenkinimas krikdemų valdymo metodais, norėjimas reformų visose gyvenimo srityse
  • Demokratijos suvaržymai šalyje (spaudos cenzūra, karo padėties vyravimas, demokratinių laisvių suvaržymas)
  • Dvasininkų politikavimas
  • Skandalai, finansiniai sukčiavimai

Priimti socdemų ir liaudininkų nutarimai:

  • Panaikino demokratines laisves varžiusius apribojimus, bet nenumatė reikiamų priemonių tvarkai užtikrinti
  • Dvasininkams nebemokami atlyginimai
  • Panaikinta karo padėtis
  • Amnestuoti politiniai kaliniai
  • Sumažinta politinė policija
  • Panaikinti spaudos apribojimai
  • Leistos steigti lenkiškos mokyklos
  • Nepuolimo sutartis su SSRS 1926 m., kuri numatė, kad Rusija pripažįsta Vilniaus kraštą Lietuvai. Ši sutartis suteikė vilties, kad Vilniaus problema dar nėra galutinai pralaimėta

Reformų padariniai:

  • Staigios reformos atsisuko prieš pačią valdžią
  • Suaktyvėjo komunistų judėjimas
  • Partijos neišmintingai naudojosi laisvėmis
  • Karių, dvasininkų ir juos palaikančių visuomenės sluoksnių pasipiktinimas
  • Opozicijų spaudimas, liaudininkų ir socdemų nesutarimai
  • 1926 m. kairiųjų valdžia nuversta

Autoritarinis A. Smetonos valdymas

Atėjimo į valdžią priežastys:

  • III Seimo reformos, jų skubotumas ir klaidos
  • Netvirta valdančioji koalicija
  • Lietuvos demokratijos jaunumas ir parlamentarizmo tradicijų nebuvimas
  • Komunizmo grėsmė
  • 1922 m. Steigiamojo seimo priimta konstitucija, kuri seimui suteikė per daug teisių ir laisvių – leido įstatymus, kontroliavo vykdomąją valdžią, leido įstatymus
  • Jaunas parlamentarų amžius
  • Tarptautinė padėtis: kitose valstybėse žlugęs parlamentinis valdymas, pvz.: Italija, Lenkija
  • Spaudoje skelbta Lenkijos pavojaus grėsmė Lietuvai
  • Šalies ekonomikos krizė

Padariniai:

  • Panaikintas demokratinis parlamentarizmas
  • Priverstinai atstatydinamas K. Grinius, nauju prezidentu išrenkamas A. Smetona
  • Panaikino daugelį kairiųjų įvestų įstatymų – įvesta karo padėtis, cenzūra, demokratinių laisvių apribojimai
  • Persekiojama nuversta valdžia
  • 1927 m. paleistas III Seimas
  • Iškeltas tautos vado kultas

1928 m. ir 1938 m. antidemokratinė Lietuvos konstitucija.

  • Smetona stengėsi įtvirtinti savo vienvaldystę todėl priėmė antidemokratinę konstituciją
  • Prailgintas Seimo ir prezidento kadencijų laikas, amžius
  • Prezidentas gali būti perrenkamas neribotam laikui
  • Prezidentas gali leisti įstatymus ir jį renka tautos atstovai

Vidaus politika:

  • Prižiūrėjo ir kontroliavo visas opozicines jėgas, jas persekiojo
  • Rūpintasi karine padėtimi, kariuomene
  • Steigė koncentracijos stovyklas, siekė izoliuoti opozicinių partijų narius
  • Partija nelygu valdžia – ji tarpininkė tarp prezidento ir tautos
  • Priimtos antidemokratinės konstitucijos
  • Žiniasklaidos cenzūra
  • Tautos vado kultas
  • Tautinės mažumos galėjo naudotis kultūrine autonomija

Užsienio politika:

  • Konkordatas su Vatikanu – reformuoti krikščionių santykiai su šventuoju sostu
  • Iškėlė Vilniaus klausimą tarptautiniu mastu
  • Vokietija pripažįsta Klaipėdos kraštą Lietuvai
  • Prekybos sutartis su Vokietija
  • 3 ultimatomai iš Lenkijos, Vokietijos, SSRS

Pirmoji Lietuvos  sovietinė okupacija 1940 – 1941

Lietuvos užsienio politika prasidėjus Antram pasauliniam karui:

  • paskelbė savo neutralumą 1939 m. rugsėjo 1 d.;
  • Smetona, norėdamas išvengti bet kokių karo veiksmų, kurie komplikuotų Lietuvos tarptautinę padėtį, priešinosi mobilizacijai;
  • Atsisakė Vokietijos pasiūlymo jėga susigrąžint Vilniaus kraštą;
  • Suteikė pagalbą Lenkijai;

1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašyta Vokietijos ir SSRS sienų nustatymo ir draugystės sutartis. Ji numatė naują ribą tarp Vokietijos ir SSRS užimtų Lenkijos teritorijų dalių. Prie šios sutarties buvo pridėti 3 protokolai: vienas konfidencialus ir du slapti.

Konfidencialus protokolas buvo susijęs su SSRS interesų sferoje gyvenančių iš Vokietijos kilusių gyventojų perkėlimu į tėvynę.

I slaptas protokolas – Lietuva atiduota SSRS;

II slaptas protokolas skelbė – SSRS ir Vokietija neleis savo teritorijoje Lenkijos agitacijos prieš antrąją iš susitariančių šalių;

Savitarpio pagalbos sutartys:

  • SSRS – Estija 1939 09 28;
  • SSRS – Latvija 1939 10 05;
  • SSRS – Lietuva 1939 10 10 pasirašė Vilniaus ir Vilniaus krašto perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos – SSRS savitarpio pagalbos sutartį;

 Pasirašius savitarpio pagalbos sutartį:

  • Lietuvoje būtų įkurdinta 50 tūkst. Raudonosios armijos karių;
  • SSRS žadėjo nesikišt į Lietuvos suverenumą;
  • Perduoti buvusias Lenkijos okupuotas R. Lietuvos žemes;
  • Vietoj atplėštos Klaipėdos padėti įrengti Šventosios uostą;

Pagal 1939 10 10 sutartį:

  • Abi valstybės įsipareigojo teikti viena kitai visokeriopą pagalbą;
  • Nesudaryti viena prieš kitą jokių sąjungų;
  • Nedalyvauti jokiose koalicijose prieš kurią nors iš jų;

Raudonarmiečiai buvo įkurdinti: Alytuje, Prienuose, Gaidžiūnuose, Naujojoje Vilnioje;

1939 m. rugsėjo 19 d. Raudonoji armija užima Vilnių ir Vilniaus kraštą, jis laikomas Vakarų Gudijos dalimi;

1939 m. spalio 27 d. įžengė į Vilniaus kraštą;

1939 m. spalio 28 d. Lietuvis kariuomenė įžengė į Vilnių;

1939 m. spalio 29 d. Gedimino kalne iškelta Lietuvos trispalvė;

1939 m. lapkričio 21 d. ministru pirmininku tapo A. Merkys;

Lietuvos ekonominė padėtis:

  • Mažėjo importas ir eksportas;
  • Sutriko finansų sistema;
  • Sutriko pramonės gamyba, augo kainos;

1940 m. gegužės 25 d. Lietuvai įteikta nota dėl raudonarmiečių Butajevo, Pisarevo, Šmavgonocevo, Šutovo “dingimo”.

1940 m. birželio 14 d. SSRS Lietuvai įteikė ultimatumą.

  1. Reikalavo:
  • Kad vidaus reikalų ministras Skučas ir saugumo departamento direktorius Povilaitis būtų atiduoti teismui kaip provokacijų prieš sovietines įgulas tiesiogiai kaltininkai;
  • Kad Lietuvoje tučtuojau būtų sudaryta vyriausybė, sugebanti ir norint užtikrinti SSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos vykdymą;
  • Kad tučtuojau į lietuvio teritoriją būtų įleisti SSRS kariuomenės dalinius;
  1. Kaltinimai:
  • Lietuvos vyriausybė organizuojanti SSRS karių užgrobimą;
  • Lietuva siunčianti į koncentracijos stovyklas SSRS karinius dalinius aptarnaujančius žmones;
  • Lietuva sudariusi karinę antisovietinę sutartį su Latvija ir Estija;
  • Ji rengianti sovietinių įgulų užpuolimą;

1940 m. birželio 15 d. priimtas ultimatumas;

1940 m. birželio 15 d. sušauktas paskutinis Nepriklausimos Lietuvos vyriausybės posėdis (Bilevičius, Raštikis, Jokantas, Musteikis, Pundzevičius, Vitkauskas, Audėnas, Tamošaitis, Vasiliūnas, Merkys);

3. Pasitelkite papildomą informaciją – pateiktis, vaizdinę medžiagą, vadovėlio temas, dokumentus ir sutartis ar mūsų rekomenduojamas nuorodas.
  • Dokumentai
  • Istoriniai klausimai
  • Temos vadovėlyje

Dokumentai

„Visos valstybės, dominijos arba kolonijos […] gali tapti Sąjungos narėmis, jeigu už jų priėmimą pasisakys du trečdaliai Asamblėjos […]. Sąjungos buveinės vieta nustatoma Ženeva […]. Sąjungos nariai supranta, kad, norint iššsaugoti taiką, reikia apriboti nacionalistinį ginklavimąsi iki minimumo, suderinamo su nacionaliniu saugumu ir įvykdymu tarptautinių įsipareigojimų […]. Sąjungos nariai įsipareigoja gerbti ir saugoti nuo bet kokio išorinio užpuolimo visų Sąjungos narių teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę.“
Komentaras: Šiame dokumente yra minimas Tautų Sąjungos įkūrimas. Tautų Sąjunga įsteigta 1919 m. sausio 25 d. Paryžiaus taikos konferencijoje. 1919 m. Tautų Sąjungoje buvo 33 valstybės – Antantės valstybės, pasirašiusios Versalio taikos sutartį, ir 13 valstybių, pakviestų pirmosiomis įstoti į Tautų Sąjungą. Tautų Sąjunga buvo pirmoji nuolatinė tarptautinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo išlaikyti pasaulyje taiką.


„Vokietijai draudžiama turėti arba statyti karinius įtvirtinimus kairiajama ir dešiniajame Reino krante į vakarus nuo linijos, nubrėžtos 50 kilometrų į rytus nuo šios upės […]. Teritorijos, atitekusios Vokietijai pagal preliminarinę Taikos sutartį, pasirašytą Versalyje 1871 m. […], grąžinamos Prancūzijos suveneritetui nuo 1918 m. lapkričio 11 d. paliaubų dienos […]. Vokietija pripažįsta […] visišką nepriklausomybę Čekoslovakijos valstybės […] ir visišką Lenkijos nepriklausomybę […]. Svarbiausios Sąjunginės ir Susivienijusios valstybės įsipareigoja Dancigo miestą paversti Laisvuoju miestu […]. Nuo šio momento bendra Vokietiją sudarančių valstybių kariuomenės sudėtis neturi viršyti šimto tūkstančių žmonių […]. Vokietijos Didysis Generalinis štabas ir visos kitos panašios formuotės bus paleistos ir ngali būti atkurtos jokia forma […]. Maksimali vokiečių karinio laivyno sudėtis: 6 šarvuočiai “Doičland” ir “Lotaringen” tipo, 6 lengvieji kreiseriai, 12 priešmininių laivų, 12 minininkų: jokių povandeninių laivų […]. Dydį minėtų nuostolių, kuriuos Vokietija turi atlyginti, nustatys Tarpsąjunginė komisija, kuri vadinsis Reparacine komisija. „
Komentaras: Šiame dokumente yra kalbama apie Versalio taikos sutartį, pasirašytą 1919 m. birželio 28 d. Versalyje, kuria buvo užbaigtas Pirmasis pasaulinis karas. Deja, ji neišsprendė problemų, nes kilo Antrasis pasaulinis karas.


Istoriniai klausimai


  1. Nurodyti Pirmojo pasaulinio karo padarinius.

Pirmojo pasaulinio karo padariniai:

  • Vokietija nebuvo suskaldyta, tačiau ji neteko kolonijų, prarado Elzasą ir Lotaringiją
  • Suiro Austrijos – Vengrijos imperija; susikūrė Austrijos, Vengrijos, Čekoslovakijos, Jugoslavijos valstybės
  • Suiro Osmanų (Turkijos) imperija; Albanija gavo nepriklausomybę; Sirija ir Libanas buvo perduoti Prancūzijai, o Irakas, Jordanija ir Palestina – Anglijai
  • Susikūrė Lenkijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybės
  • Įkurta Tautų Sąjunga

  1. Kada ir kokiu tikslu Įkurta Tautų Sąjunga?

1920 m., siekiant garantuoti taiką Europoje, buvo įkurta tarptautinė organizacija – Tautų Sąjunga.


  1. Kokie veiksniai lėmė lietuvių pastangas atkurti nepriklausomą valstybę?

Lietuvių pastangas atkurti nepriklausomą valstybę lėmė:

  • Tautos apsisprendimas turėti nepriklausomą valstybę (vidinis veiksnys)
  • Tautą supantis geopolitinis laukas (išorinis veiksnys)

  1. Kodėl Paryžiaus taikos konferencijoje Lietuvos atstovai nebuvo pripažinti kaip valstybės delegacija?

Paryžiaus taikos konferencijoje Lietuvos atstovai nebuvo pripažinti kaip valstybės delegacija, nes:

  • Konferencijos dalyviai vis dar siekė atkurti kapitalistinę Rusiją
  • Lenkijos atstovai skelbė, kad turi būti atkurta Lenkijos – Lietuvos valstybė
  • Neaiški buvo Lietuvos vidaus padėtis
  • Neaiškios galimos Lietuvos valstybės sienos

  1. Kodėl 1918m. tapo įmanoma atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę?

1918m. tapo įmanoma atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kadangi:

  • Valstybingumo atkūrimui įtakos turėjo Pirmojo pasaulinio karo baigtis, pakeitusi geopolitinę padėtį Rytų Europoje
  • Žlugus Vokietijos ir Rusijos imperijoms, jų teritorijoje gyvenusioms tautoms susidarė galimybė atkurti ar sukurti savo valstybes
  • Didelės įtakos turėjo JAV prezidento V. Vilsono iškeltas tautų apsisprendimo principas
  • Lietuvos valstybei palanki buvo ir Spalio revoliucija, nes bolševikai oficialiai taip pat pripažino tautų apsisprendimo principą
  • Lietuvos inteligentijos veikla, siekianti valstybingumo atkūrimo (viena svarbiausių priežasčių)

  1. Kuo reikšminga valstybingumo atkūrimui 1917m. Vilniuje įvykusi Lietuvių konferencija?

1917m. Vilniuje įvykusi Lietuvių konferencija reikšminga tuo, kad buvo nutarta:

  • Etnografiniame regione atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, tvarkomą demokratiniais principais
  • Vilniuje sušaukti Steigiamąjį Seimą, kuris parengtų ir paskelbtų valstybės Konstituciją, nustatytų santykius su kitomis valstybėmis
  • Tautinėms mažumoms suteikti kultūrines teises
  • Vokietijai pripažinus Lietuvos valstybę ir Taikos konferencijai parėmus, Lietuva, nepakenkdama savarankiškai šalies plėtotei, užmegs su Vokietija tam tikrus santykius
  • Taip pat, buvo išrinktas vykdomasis organas – 20 asmenų Lietuvos Taryba

  1. Kuo reikšmingas Vasario 16-osios aktas? Ar galima teigti, kad šis aktas sukūrė Lietuvos valstybę?

Vasario 16-osios aktas Lietuvos valstybės nesukūrė. Tačiau Taryboje ir už jos prasidėjo kova dėl Nepriklausomybės Akto įgyvendinimo. Akto data skiria dvi Lietuvas. Iki jo Lietuva egzistavo tik idėjų pasaulyje. Po jo pasirašymo Lietuvos valstybė pradėjo materializuotis. Vasario 16-osios aktas – tai apsisprendimas turėti kultūrinį, politinį, ekonominį savarankiškumą.


  1. Kodėl galima teigti, kad 1918 – 1920m. paaiškėjo Lietuvos valstybės likimas?

Tik susikūrusiai Lietuvos valstybei teko kovoti su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkija, todėl 1918 – 1920m. laikotarpis yra vadinamas Nepriklausomybės kovų metais.

  • Sovietų Rusija siekė atkurti buvusios Rusijos imperijos valdas ir todėl okupuoti Lietuvą. Užėmus Vilnių, buvo paskelbtas V. Kapsuko manifestas ir sudaryta Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių Vyriausybė, o užimtoje Lietuvos dalyje buvo paskelbta tarybų valdžia. Sudarius savanorių kariuomenę bei padedant Vokietijai ir Lenkijai, bolševikai buvo išstumti iš Lietuvos.
  • Vokietija taip pat siekė išlaikyti savo viešpatavimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Jai pasiūlius, iš rusų baltagvardiečių ir vokiečių nelaisvėje buvusių rusų caro armijos karių buvo sudaryta kariuomenė, gavusi bermontininkų vardą. Bermontininkai užėmė šiaurinę Lietuvos dalį, bet prie Radviliškio buvo sumušti ir netrukus pasitraukė iš Lietuvos.
  • Sudėtingiausi santykiai buvo su Lenkija, kuri siekė atkurti Lenkijos – Lietuvos valstybę. L. Želigovskio kariuomenė užėmė Vilnių, tačiau tolesni lenkų veiksmai buvo sustabdyti, jiems pralaimėjus prie Širvintų ir Giedraičių. Konfliktas su Lenkija tęsėsi iki pat 1939m.

  1. Su kokiomis problemomis susidūrė Lietuvos vyriausybė 1918 m.?

Lietuvos vyriausybė, spręsdama valstybės kūrimo uždavinius, susidūrė su šiomis problemomis:

  • Krašto valdymo perėmimo iš okupacinės vokiečių valdžios
  • Patyrusių žmonių, gebančių valdyti kraštą, trūkumu
  • Pinigų stygiumi
  • Būtinybe užmegzti diplomatinius santykius su užsienio valstybėmis
  • Nesutarimais tarp politinių partijų
  • Būtinybe išlydėti iš Lietuvos vokiečių okupacinę kariuomenę

  1. Kodėl 1919 – 1939m. daugelyje Europos valstybių įsigalėjo diktatūrinis režimas?
  • Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, valstybių sienos pagal Versalio taikos sutartį buvo nustatytos neatsižvelgiant į kalbinę, kultūrinę, ekonominę ar politinę vienos ar kitos valstybės situaciją. Todėl išliko valstybių tarpusavio prieštaravimai, teritorinės pretenzijos (ypač tarp Vokietijos ir Prancūzijos).
  • Daugelyje šalių (Lenkijoje, Čekoslovakijoje) buvo nemažai tautinių mažumų, nepatenkintų savo padėtimi. Todėl kilo įvairūs tautiniai konfliktai, kurių nepajėgė išspręsti nei šalių, nei Tautų Sąjunga.
  • Be to, pasibaigus karui, padėtis daugelyje valstybių buvo labai sunki: nedarbas, infliacija, valdžių negebėjimas spręsti iškilusias problemas, lėtas ekonomikos augimas ir kitos priežastys didino visuotinį nepasitenkinimą.

  1. Kokios 1926m. gruodžio 17d. perversmo priežastys?

1926m. gruodžio 17d. perversmas įvyko dėl šių priežasčių:

  • nepakankama kova su komunistais
  • naujų lenkiškų mokyklų kūrimas; toks švietimo ministro žingsnis užgavo tautinę savimeilę, nes Vilniaus krašte tuo metu buvo skleidžiama lenkinimo politika
  • Valdžios sprendimas atimti iš kunigų valstybės tarnautojo statusą ir atlyginimus
  • Siekis į atsargą paleisti dalį karininkų
  • susidorojimas su studentų demonstracija
  • bažnytinės provincijos nepripažinimas; tokia politika kėlė dvasininkų nepasitenkinimą

  1. Įrodyti, kad po 1926m. perversmo Lietuvoje pradėjo formuotis autoritarinis režimas.

Po 1926m. gruodžio 17d. perversmo Lietuvoje pradėjo formuotis autoritarinis režimas:

  • Pradėta kova su LKP (keturi LKP CK nariai buvo nubausti mirties bausme)
  • Cenzūruojama spauda
  • Iš politikos pamažu buvo išstumtos visos partijos(išskyrus tautininkus)
  • Įsigaliojo ypatingieji valstybės apsaugos įstatymai
  • Apribotos politinės piliečių laisvės(persekiojami demokratiškų pažiūrų veikėjai)
  • Panaikinama 1922m. Konstitucija, įtvirtinusi demokratinį valdymą. 1928m. Konstitucija suteikė prezidentui daugiau įgaliojimų, o pagal 1938m. Konstituciją prezidentas tapo niekam nepavaldus ir niekieno neatšaukiamas
  • priėmus Savivaldybių įstatymą, vietos valdžia tapo kontroliuojama Vidaus reikalų ministerijos

  1. Kokių laimėjimų buvo pasiekta kultūros srityje prezidentinės Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1927 – 1940m.)?

Šiuo laikotarpiu švietimo ir kultūros srityje buvo labai didelių laimėjimų:

  • įvedamas privalomas pradžios mokslas; steigiamos gimnazijos, amatų mokyklos; padaugėjo moksleivių
  • Lietuvoje jau veikė devynios aukštosios mokyklos
  • įkurtas Lietuvos valstybinis teatras
  • buvo surengta pirmoji dainų šventė Kaune
  • įkurta lietuvių rašytojų draugija; intensyvėjo literatūrinis gyvenimas
  • pradėjo veikti Klaipėdos radijo stotis
  • didelių laimėjimų pasiekta sporto, meno, muzikos srityse: Lietuvos vyrų krepšinio komanda 1937m. tapo Europos čempione; Lietuvos moterų krepšinio komanda 1938m. Europos čempionate užėmė antrąją vietą; 1925m. pradėjo veikti Lietuvos dailės muziejus; 1920m. pastatytas operos spektaklis ir t.t.

  1. Kaip Lietuvos Taryba dalyvavo krašto valdyme?

Lietuvos Taryba pakankamai aktyviai dalyvavo krašto valdyme. Pirmiausia buvo siekiama užmegzti santykius su Vokietijos kancleriu dėl Lietuvos valdymo planų aptarimo, tačiau vokiečiai siekė paversti Tarybą tik patariamuoju okupacinės valdžios organu. Nepaisydama vokiečių pastangų, Lietuvos Taryba kūrė Lietuvos valstybės valdžios institucijų užuomazgas: skundų, sveikatos, švietimo, tremtinių ir belaisvių, finansų, teisės, agronomijos ir kt. komisijas. Kurios sudarė palankias sąlygas pirmosios Lietuvos vyriausybės veiklai.


  1. Kokią politiką Vilniaus krašte vykdė lenkų okupacinė valdžia?

1922m. Lenkijos Seimas priėmė valstybės valdžios perėmimo Vilniaus krašte įstatymą. Nuo to laiko čia pradėjo veikti Lenkijos įstatymai. 1920m. pabaigoje buvo pradėta vykdyti žemės reforma, kurios tikslas – kolonizuoti Vilniaus kraštą. Daugiau negu 90 proc. ūkių priklausė lenkų kolonistams; lietuvių valstiečiai negavo leidimo pirkti žemę ir pan. Vilniaus kraštas įjungtas į Lenkijos sudėtį, neteko istoriškai susiformavusių ekonominių ryšių su Lietuva. Pramonė galėjo remtis tik labai siaura vietos rinka. Be to, pramonę smukdė ir Lenkijos vykdoma ekonominė politika, kuri laikė Vilniaus kraštą pigios žaliavos ir darbo rinkos šaltiniu. Vilniaus krašte ne lenkų tautybės žmonės kentė tautinę priespaudą. Gyventojai buvo lenkiami per kultūrą ir švietimą.


  1. Kodėl Lietuvoje buvo įvesta prezidento institucija?

1919m. greita įvykių kaita Lietuvoje reikalavo greitų ir ryžtingų sprendimų. Vyriausybė nesugebėjo gerai atlikti savo funkcijų, todėl buvo nutarta pakeisti Lietuvos laikinąją Konstituciją ir įvesti valstybės prezidento instituciją. Prezidentas turėjo perimti Valstybės Tarybos prezidiumo vykdomosios valdžios funkcijas ir eiti savo pareigas iki Steigiamojo Seimo sušaukimo. Valstybės Taryba turėjo teisę rinkti prezidentą, kontroliuoti vykdomąją valdžią, priimti įstatymus bei keisti konstituciją.


  1. Palyginti tarybų valdžios paskelbimo 1918m. scenarijų su 1991m. sausio įvykiais Lietuvoje.

1918m. tarybų valdžios paskelbimo scenarijus.

Pasinaudodama vokiečių nesėkmėmis, 1918m. pab. Sovietų Rusijos vyriausybė paskelbė negaliojančia Bresto taikos sutartį ir motyvuodama tuo, kad reikia padėti lietuvių bolševikams, davė įsakymą RA pradėti puolimą. Iš tikrųjų Sovietų Rusija siekė atkurti buvusios Rusijos imperijos teritoriją. Kad viskas atrodytų tikroviškai, 1918m. pab. Vilniuje buvo sudaryta Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, vadovaujama V. Kapsuko. Ši vyriausybė paskelbė Lietuvą Tarybų Respublika, kurią tuoj pat pripažino Sovietų Rusija. Dabar Rusijos vyriausybei tapo lengviau įgyvendinti pagrindinį savo tikslą – prijungti Lietuvą prie Sovietų Rusijos.

1991m. sausio įvykiai.

1988 – 1990m.įvykiai Lietuvoje sukėlė SSRS nepasitenkinimą. 1990m. SSRS paskelbė Lietuvai ekonominę blokadą. Vėliau prasidėjo tiesioginis SSRS kišimasis į Lietuvos valstybės reikalus. 1991m. sausio mėn. sovietų kariuomenė užėmė kai kuriuos svarbius strateginius punktus Vilniaus mieste. Sausio 13-ąją sovietų kariai užėmė TV bokštą, o kitą dieną buvo pranešta, kad „Lietuvos gelbėjimo komitetas“ paėmė valdžią.


  1. Kokios buvo pagrindinės Lietuvos pramonės ir žemės ūkio sritys tarpukario laikotarpiu?

Tarpukario laikotarpiu Lietuva išliko agrarinė valstybė. Žemės ūkio pagrindinės specializacijos buvo grūdinių kultūrų auginimas bei gyvulininkystė. Be to, buvo auginama daug pašarinių kultūrų. Sparčiai vystantis žemės ūkiui, susikūrė naujos jos šakos: pieno gyvulininkystė, kiaulininkystė, cukrinių runkelių ir pašarinių kultūrų auginimas. Labiausiai vystėsi žemės ūkio produktų perdirbimo pramonė. Svarbiausia pramonės šaka buvo maisto pramonė. Taip pat vystėsi chemijos, tekstilės, medžio, popieriaus, odų ir kailių, poligrafijos pramonė.


  1. Kokias užsienio politikos problemas ir kaip 4-ajame deš. sprendė Lietuva?

4-ajame deš. Lietuva sprendė šias užsienio politikos problemas:

  • Konfliktas su Lenkija. Lenkijos vyriausybė, pasinaudodama incidentu Lenkijos-Lietuvos pasienyje, 1938m. įteikė Lietuvai ultimatumą ir pareikalavo, kad būtų užmegzti diplomatiniai santykiai. Tai reiškė Vilniaus atsisakymą. Lietuvos Vyriausybė priėmė ultimatumą. Tai sukėlė Lietuvos visuomenės nepasitenkinimą, smuko A. Smetonos ir Vyriausybės autoritetas.
  • Vokietijos agresija Europoje vertė Baltijos valstybes ieškoti būdų išsilaikyti. 1939m. Lietuvos Seimo nepaprastoji sesija priėmė Neutralumo įstatymą. Laikytis neutralumo politikos vertė ir vidaus padėtis. Smetonos valdymu buvo nepatenkinta dalis Lietuvos gyventojų. Lietuvai pradėjus kariauti, vidaus padėtis galėjo dar labiau komplikuotis ir pasidaryti pavojinga tautininkų diktatūrai. Lietuvos neutralumą palaikė Anglija ir Prancūzija.
  • Konfliktas su Vokietija dėl Klaipėdos ir Klaipėdos krašto. 1939m. Vokietija įteikė Lietuvai ultimatumą dėl Klaipėdos ir Klaipėdos krašto. Ultimatumas buvo priimtas. Dar nepasirašius sutarties, vokiečių kariniai daliniai peržengė Vokietijos-Lietuvos sieną.

  1. Kada ir kodėl Lietuva neteko neutralios valstybės statuso?

Vokietijai okupavus Lenkiją, sumažėjo Baltijos valstybių išlikimo galimybė. 1939m. SSRS ne kartą kvietė Lietuvos atstovus į Maskvą, reikalaudama pasirašyti tarpusavio pagalbos sutartį. Lietuvos atstovams spiriantis J. Stalinas be užuolankų paskelbė, kad SSRS susitarusi su Vokietija ir kad didžioji Lietuvos dalis atitenka SSRS. Taip ir Lietuvai buvo pranešta apie slaptuosius SSRS ir Vokietijos susitarimus. 1939m. spalio 10d. pasirašiusi Lietuvos ir SSRS tarpusavio pagalbos sutartį, Lietuva neteko neutralios valstybės statuso. Be to, buvo sudarytos prielaidos ją okupuoti.


  1. Kodėl 1938 – 1940m. laikomi Lietuvos tarptautinės padėties komplikavimosi, atsitraukimų ir praradimų laikotarpiu?

1938-1940m. Lietuvai buvo labai sunkūs ir įtempti.

1938m. labai pablogėjo Lietuvos – Lenkijos santykiai. 1938m. Lietuva priėmė Lenkijos ultimatumą dėl diplomatinių santykių užmezgimo, tuo parodydama, kad atsisako Vilniaus. Tai labai paaštrino šalies vidaus padėtį. 1938m. komplikavosi ir Lietuvos – Vokietijos santykiai.

1939m. kovo mėn. Lietuva pasirašė sutartį su Vokietija, kuri skelbė, kad Klaipėdos kraštas perduodamas Vokietijai. Ribentropo – Molotovo sutartis iš esmės nulėmė Baltijos valstybių likimą.

1939m. spalio10d. pasirašiusi sutartį, Lietuva ne tik neteko neutralios valstybės statuso, bet šios sutarties ketvirtu straipsniu jau buvo patvirtinama ir Lietuvos okupacijos pradžia.


  1. Ar buvo galima pasipriešinti 1940 m.įvykdytai sovietų okupacijai?

1940 m. vasarą išlaikyti Lietuvos nepriklausomybę, matyt, nebuvo galima, tačiau gėdingai kapituliacijai alternatyva buvo. Kadangi armija yra pagrindinis valstybės gynybos garantas, per visą nepriklausomybės laikotarpį jai buvo skiriama daug dėmesio: kariuomenė buvo aprūpinta modernia ginkluote, apmokomi karininkai. Visiškai mechanizuota buvo priešlėktuvinės apsaugos rinktinė. Lietuva turėjo 118 karo lėktuvų. 1939m. Lietuvos kariuomenę sudarė 27 000 karių, tačiau, paskelbus mobilizaciją galėjo padidėti iki 150 000 pasipriešinti buvo galima. Kita vertus, vyriausybė galėjo priešintis politiškai – nepriimti ultimatumo, išvykti į užsienį. Deja, 1940m. Lietuvoje nebuvo jėgų, galėjusių vesti tautą į kovą dėl nepriklausomybės


 


Pateiktys