Ekonominė situacija

Akademikas Igoris Kurčiatovas. Fizikas. SSRS atominės programos technikos vadovas
Akademikas Igoris Kurčiatovas. Fizikas. SSRS atominės programos technikos vadovas

Po karo reikėjo pertvarkyti pramonę taikiai gamybai, atstatyti sugriautas įmones. Pramonės pertvarkymas iš esmės buvo baigtas 1946 m. gale. Per trumpą laiką atstatytos sugriautos hidroelektrinės, Donbaso šachtos, Ukrainos metalurgijos ir mašinų gamyklos. Buvo statomos naujos didelės pramonės įmonės, tiesiami pirmieji dujotiekiai. Pradėta masinė lengvųjų automobilių „Pobeda“, „Moskvič“, sunkiųjų motociklų, radijo aparatų gamyba. Sukurtos naujos pramonės šakos – atominė energetika, elektronika, radioelektronika, turėjusios didelę karinę reikšmę. Pasirodė pirmieji televizoriai ir televizijos laidos. Lengvoji ir maisto pramonės plėtojosi lėtai ir nepatenkino paklausos. Žmonės rengėsi labai skurdžiai. Tais laikais galima buvo pasipuošti nauju vatinuku arba apynauja karine uniforma. Vartojimo prekėms gaminti buvo skirta 7 kartus mažiau lėšų nei gamybos priemonių gamybai.

Atkuriant pokario ekonomiką svarbų vaidmenį atliko daugiau kaip 2 mln. GULAG’o kalinių ir beveik 4 mln. karo belaisvių. SSRS pokario metais iš Vokietijos gavo 4,3 mlrd. dolerių reparacijų. Rytų Vokietijoje buvo išmontuojami ištisų gamyklų įrengimai ir gabenami į SSRS. Jų panaudojimas leido pakelti kai kurių sovietinės pramonės šakų techninį lygį. 1950 m. pramonės produkcijos apimtis 73 proc. pralenkė ikikarinį lygį, bet tai pirmiausia lėmė sunkiosios pramonės gamybos augimas.

Milžiniškų lėšų šalis skyrė naujoms ginklo rūšims kurti. 1948 m. Čeliabinsko srityje buvo sumontuotas pirmasis atominis reaktorius, o 1949 m. rugpjūčio mėn. išbandyta atominė bomba. 1953 m. Semipalatinsko poligone buvo susprogdinta vandenilinė (termobranduolinė) bomba. SSRS tapo antrąja supervalstybe.

Rusų fiziko S. E. Frišo (1899-1977) atsiminimai apie pirmuosius pokario metus

Keturiasdešimt penktųjų metų rugpjūtį aš lankiausi Kryme Atgal iš Simferopolio į Maskvą skridau lėktuvu. Maršrutas ėjo virš Lozovojos Charkovo, Kursko. Oras buvo giedras, lėktuvas skrido neaukštai, ir pro langelį mačiau žemę padengtą tarsi rauplėmis bombų išraustomis duobėmis. Driekėsi apleistų apkasų linijos, artilerijos Įtvirtinimų kvadratai, karinių aerodromų pėdsakai. Miestuose tarp jau išvalytų gatvių linijų riogsojo plytų krūvos Didžiųjų gamyklų vietose buvo matyti surūdijusios geležies dėmių

Prekės dar neiškrautos, o eilė jau išsirikiavusi. Pirmojo pokario dešimtmečio vaizdas.Tačiau už materialinius nuostolius buvo baisesni žmonių nuostoliai. Kaimuose truko darbo rankų. Buvo kolūkių, kur visa darbo jėga moterys ir berniukai paaugliai. Vyrai iš fronto nebegrįžo. Šiomis sąlygomis, kai žūtbūt reikėjo atkurti sugriautą ūkį, šalis buvo priversta skirti milžiniškus resursus kurti naują ginklą atominę bombą. Mes buvome įtraukti į milžiniškas mokslo ir technikos varžybas su Amerika. <…>

Kokia mūsų sėkmės priežastis?

Dėl sprendimo pagaminti atominę bombą reikėjo visai naujai planuoti ir organizuoti mokslinius ir techninius tyrinėjimus. Ir čia mūsų ūkio planingumas parodė savo pranašumą. Galimybė greitai, pagal įsakymus įvykdyti numatytus darbus, sutelkti jėgas į „siauras“ vietas, likviduoti atsilikimą – visa tai suteikė mums pranašumo lyginant su Amerika. <…>

Amerikiečiai neįvertino nei šiuolaikinių ginklų gamybos organizavimo patirties, kurią mes įgijome karo metais, nei mūsų tiksliųjų prietaisų gamybos poslinkių, kurie įvyko perpratus trofėjinę vokiečių techniką. Ir galbūt svarbiausia: mes žinojome „paslaptį”, kurią mums išdavė patys amerikiečiai – atominę bombą galima pagaminti.


  1. Pasiremdami šiuo tekstu apibūdinkite Sovietų Sąjungai karo padarytus nuostolius.
  2. Kokios priežastys lėmė, jog SSRS taip sparčiai pasigamino atominę bombą?

Didžiųjų ir kitų pramoninių valstybių visuotinis nacionalinis produktas 1950 m. (bendras ir vienam gyventojui)

Didžiųjų ir kitų pramoninių valstybių visuotinis nacionalinis produktas 1950 m. (bendras ir vienam gyventojui)

1945 m. žemės ūkio produkcija sudarė 60 proc. ikikarinio lygio. Maistą gyventojai pirkdavo tik su kortelėmis. Labai trūko technikos. Daugelyje kaimų valstiečiai arė karvėmis arba įsikinkydavo net ir patys. Kolūkiečiai neturėjo pasų negalėjo laisvai persikelti (miestus, kur gyvenimo sąlygos buvo kiek geresnės. 1950 m. 22 proc. kolūkių už darbadienius visiškai nemokėjo, o 20 proc. mokėjo maždaug po pusę kilogramo grūdų. Beveik nieko negaudami iš kolūkių valstiečiai gyveno iš savo asmeninių sodybų sklypų. Tačiau nuo 1946 m. šie sklypai buvo sumažinti ir apmokestinti. Kolūkiečio kiemas turėjo pristatyti valstybei nustatytą kiekį mėsos, pieno, kiaušinių. Tokia valstybės politika lėmė nuolatinį maisto produktų stygių. 1946-1947 m. dėl sausros kilus badui Ukrainoje mirė apie 250 tūkst. žmonių. Badas siautėjo ir pietinėje Rusijoje, Moldavijoje. Tačiau valdžia ir toliau spaudė kaimą. 1948 m. iš kolūkiečių primygtinai reikalauta pristatyti valstybei smulkius naminius gyvulius. Valstiečiai per pusmetį paslapčiomis papjovė apie 2 mln. kiaulių avių ir ožkų. Tik 6-ojo dešimtmečio pradžioje žemės ūkis pagaliau pasiekė neaukštą ikikarinį lygį.

Stalinizmo vidaus politika

Karo metais daug kas tikėjo, kad šalyje bus įvykdytos ekonominės ir politinės reformos. Tačiau vietoj to po karo prasidėjo nauja represijų banga. Šimtai tūkstančių žmonių vien už tai, jog gyveno vokiečių okupuotoje teritorijoje arba buvo išvežti darbams į Vokietiją, pateko į Sibiro lagerius. Toks pats likimas ištiko ir nemažą dalį karių karo metais pakliuvusių į vokiečių nelaisvę. Stalininė valdžia rūsčiai persekiojo ir tariamus, ir tikrus savo priešus. 1946 m. vasarą buvo oficialiai paskelbta apie kalmukų čečėnų ingušų ir Krymo totorių ištrėmimą ir jų autonomijos likvidavimą už išdavystę – bendradarbiavimą su nacių okupantais, nors iš tiesų šias tautas Stalinas ištrėmė dar 1943 m. pabaigoje-1944 metais. Per visą pokarį vyko Baltijos šalių ir Vakarų Ukrainos, kur kovojo partizanai, gyventojų trėmimai ir siuntimai į lagerius. Valstybės saugumo tarnybos organizavo „teismo procesus“, tarp kurių garsesni – „žydų antifašistinio komiteto“, „gydytojų žudikų“ procesai. Siekiant represuoti kai kuriuos partijos veikėjus, buvo sufabrikuota „Leningrado byla“. Jos aukomis tapo žymūs partiniai, administracijos bei ūkio pareigūnai. Režimo saugumu rūpinosi dvi ministerijos – Vidaus reikalų (MVD) ir Valstybės saugumo (MGB). Veikė gerai sutvarkyta visa apimančio sekimo ir šnipinėjimo sistema. Milijonai žmonių buvo laikomi priverčiamojo darbo stovyklose ir kolonijose (GULAG’e). Kaliniai statė gamyklas ir miestus, tiesė geležinkelius, kasė akmens anglis ir įvairių metalų rūdas.

J. Stalinas gyvenimo pabaigoje pasiekė galybės viršūnę. Jam buvo priskiriami visi šalies laimėjimai. Daugelis SSRS gyventojų nuoširdžiai tikėjo „tautų tėvo“, laimėjusio didžiausią pasaulio istorijoje karų genialumu, o už viešai pareikštas abejones Stalino politika buvo žiauriai persekiojama. Nuo 1939 iki 1952 m. neįvyko nė vieno partijos suvažiavimo. Partinėje vadovybėje tuo laikotarpiu neveikė renkamumo principas.Stalino valdžios atrama šalia saugumo organų buvo ir partinių, administracijos, ūkinių įstaigų valdininkai. Valdymo aparatas 1928-1952 m. pramonėje nuo 300 tūkstančių žmonių pasiekė 2 milijonus.

GULAG’o stovyklų ir kolonijų kalinių skaičiaus (tūkst.) kaita 1945-1953 m.

GULAG'o stovyklų ir kolonijų kalinių skaičiaus (tūkst.) kaita 1945-1953 m.

Intos lagerio kapinės. Sibiro platybės nusėtos milijonų žmonių tarp jų ir lietuvių, kaulais Intos lagerio kapinės. Sibiro platybės nusėtos milijonų žmonių tarp jų ir lietuvių, kaulais


Niekšiški šnipai ir žudikai, prisidengę profesorių gydytojų kauke

Šiandien skelbiama TASS’o kronika apie grupės gydytojų-kenkėjų suėmimą. <…> Tardymo nustatyta, kad teroristinės grupės dalyviai, panaudodami savo, kaip gydytojų, padėtį ir piktnaudžiaudami ligonių pasitikėjimu, apgalvotai, piktadariškai pakirsdavo pastarųjų sveikatą nustatydavo jiems neteisingas diagnozes, o po to žudydavo juos neteisingu gydymu <…> Šios žmogaus pavidalo žvėrių gaujos aukomis tapo draugai A. A Ždanovas ir A S Ščerbakovas. Nusikaltėliai prisipažino, kad jie, pasinaudoję draugo Ždanovo liga tyčia nuslėpė pas jį buvusį miokardo infarktą, paskyrė neleistiną šiam sunkiam susirgimui režimą ir tuo pačiu nužudė draugą Ždanovą. <…>

Dauguma teroristinės grupės dalyvių – Vovsi, B Koganas, Feldmanas, Grinšteinas, Etingeris ir kiti – buvo Amerikos žvalgybos nupirkti. Juos buvo užverbavęs Amerikos žvalgybos filialas – tarptautinė žydų buržuazinė nacionalistinė organizacija „Džoint“. Bjaurus veidas šios sionistinės šnipų organizacijos, kuri savo niekšišką veiklą dangsto labdarybės kauke, visiškai demaskuotas. <…> Kaip tardymo metu parodė suimtasis Vovsi, jis gavo direktyvą „dėl TSRS vadovaujančiųjų kadrų išnaikinimo“ iš JAV. Šią direktyvą šnipų bei teroristų organizacijos „Džoint” vardu jam perdavė gydytojas Šimeliovičius ir žinomas žydų buržuazinis nacionalistas Michoelsas.

Kiti teroristinės grupės dalyviai (Vinogradovas, M. Koganas, Jegorovas), kaip dabar nustatyta yra seni Anglijos žvalgybos agentai, jau seniai jai tarnauja, vykdydami jos labiausiai nusikalstamas ir bjauriausias užduotis. <…> Kai kurie žmonės daro išvadą, kad dabar jau pašalintas kenkėjiškos veiklos, diversijų, šnipinėjimo pavojus, kad kapitalistinio pasaulio vadeivos gali atsisakyti nuo savo mėginimų vykdyti ardomąją veiklą prieš TSRS.

Tačiau taip manyti ir samprotauti gali tik dešinieji oportunistai, žmonės, kurie laikosi anti-marksistlnio klasių kovos „užgesimo” požiūrio. Jie nesupranta arba nenori suprasti, kad mūsų laimėjimai veda ne į klasių kovos užgesimą, o į jos paaštrėjimą, kad juo sėkmingesnis bus musų žengimas į priekį, tuo bus aštresnė žūti pasmerktų ir vilties netekusių liaudies priešų kova. Taip moko nemirtingasis Leninas, taip moko draugas Stalinas.


  1. Ar kaltinime gydytojams yra konkrečių faktų? Kurte iš teiginių kelia abejonių?
  2. Kaip kampanija prieš “gydytojus žudikus” siejasi su antisemitizmu?

Kultūros ir mokslo padėtis

Dėl 4-ojo dešimtmečio represijų ir karo SSRS pajuto didelį aukštojo išsilavinimo specialistų stygių. Ši problema buvo sprendžiama rengiant mokytojus trumpalaikiuose kursuose, aukštosiose mokyklose steigiant neakivaizdinius skyrius. Nuo 1952 m. buvo įvestas privalomas septynių klasių išsilavinimas. Kišiniove, Užgorode, Ašchabade atidaryti nauji universitetai, šalyje įsteigta nemažai naujų aukštųjų technikos mokyklų ir specialiųjų vidurinių – technikumų. Nuo 1947 iki 1954 m. beveik 4 mln. žmonių įgijo aukštąjį ir vidurinį specialųjį išsilavinimą.

Prie aukštųjų mokyklų buvo steigiamos aspirantūros, išaugo mokslo institutų skaičius. Padidėjo, lyginant su prieškario metais, mokslininkų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai. Sparčiai plėtojosi fizika, chemija, mechanika, matematika. Didžiuma šių mokslų atradimų buvo susiję su karo pramone. Kaip tik dėl to SSRS ginkluote galėjo varžytis su JAV ir išlaikyti savo supervalstybės padėtį.

Skirdama daug dėmesio ir išteklių mokslo plėtotei, stalininė valdžia tuo pačiu metu kovojo su visuomenės laisvamanybe, tvirtino diktatoriaus autoritetą mokslo, literatūros ir meno sferose. 1946 m. rugpjūčio mėn. J. Stalino iniciatyva buvo priimtas VKP(b) CK nutarimas „Dėl žurnalų „Zvezda“ ir „Leningrad“. Šis nutarimas pradėjo įžymių rašytojų A. Achmatovos ir M. Zoščenkos, o netrukus ir kitų kultūros veikėjų: dramaturgų, kompozitorių, kino režisierių, mokslininkų – viešą smerkimą ir ujimą. Šios persekiojimo kampanijos tikslas – įsprausti inteligentiją į partiškumo rėmus. Tačiau, kitaip nei 4-ąjį dešimtmetį, smerkiamieji gana retai būdavo suimami, uždaromi į kalėjimus ir priverstinio darbo stovyklas.

Labiausiai nukentėjo genetikos mokslas, kuris buvo beveik visiškai sunaikintas, kibernetiką ir kvantinę mechaniką partiniai filosofai smerkė kaip „okultinius mokslus, vaidinančius imperializmo tarnaitės vaidmenį“, bet nesulaukė aukščiausios valdžios paramos. Mat šie mokslai buvo svarbūs kuriant branduolinį ir raketinį ginklą. Tuo tarpu dėl valdžios savavališko kišimosi nukentėjo biologijos, medicinos, žemės ūkio mokslų tyrinėjimai. Partijos vadovai kritikavo ir kai kuriuos žymius filosofus, kalbininkus, ekonomistus. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas istorikams. Ivano Rūsčiojo opričniną, jakobinų terorą. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais buvo skatinama vertinti tik kaip pažangius reiškinius. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjo kovos su „kosmopolitizmu ir keliaklupsčiavimu prieš Vakarus“ kampanija, kuri didino šalies izoliaciją mokslo ir kultūros srityse.

Klausimai

  1. Apibūdinkite SSRS ūkio atkūrimo po karo sunkumus ir laimėjimus.
  2. Koks buvo priverčiamojo darbo vaidmuo SSRS pokario metais?
  3. Apibūdinkite stalininę vidaus politiką.
  4. Kodėl stalininė valdžia plėtojo aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrinėjimus?

Radote klaidą? Pažymėkite tikslią teksto vietą ir spauskite Ctrl+Enter klavišų kombinaciją, norėdami apie ją informuoti.

2019-03-13

0 atsakymų (-ai) į temą "35. SSRS 1945-1953 m."

© 2014-2023 Istorijai.lt

Pin It on Pinterest

Eiti prie įrankių juostos

Pranešti apie klaidą

Ši teksto iškarpa bus pateikta mums