21 Bal

41. Sovietinė Lietuva 1953-1987 m. Bažnyčios.

Komunistų politika

N. ChrušBažnyčiosiovo politinės ir ekonominės reformos keitė padėtį ir Lietuvoje. Iki 1958 m pabaigos iš tremties vietų į Tėvynę grįžo 22 tūkst. tremtinių šeimų. Daug tremtinių neatgavo konfiskuoto turto, jiems buvo trukdoma gauti darbo, juo labiau vadovaujančio, neretai varžomas jų vaikų priėmimas į aukštąsias mokyklas. Todėl ne visi tremtiniai parvyko į Lietuvą. Manoma, kad įvairiose SSRS vietose liko 40-50 tūkst. lietuvių.

6-ąjį-8-ąjį dešimtmečiais Lietuva buvo sparčiai industrializuojama. Atsirado ir naujų pramonės šakų: chemijos, radiotechnikos. Tada pastatytas Panevėžio „Ekranas“, Jonavos ir Kėdainių chemijos kombinatai, Vilniaus kuro aparatūros, Grąžtų, „Elfos“ gamyklos, Kauno ir Elektrėnų elektrinės, sparčiai tiesiami keliai. 1983 m. pradėjo veikti Ignalinos atominė elektrinė. Lietuvos pramonė gamino tikslias metalo apdirbimo stakles, sudėtingą elektroninę aparatūrą, televizorius.

Sovietiniais metais Lietuvoje buvo daug statoma. Kauno HES statyba 1959 m.Kolektyvizacijos sužlugdytas Lietuvos žemės ūkis beveik du dešimtmečius neiškopė iš krizės. Po 1956 m. kiek pagerėjo kolūkiečių gyvenimas: panaikintos prievolės, padidintas darbo užmokestis, žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Tik 7-ojo dešimtmečio pradžioje Lietuvos žemės ūkis pasiekė prieškario lygį. Vėliau jis tapo vienu pirmaujančių SSRS. Pagal pieno gavybą vienam gyventojui Lietuva 1970 m. užėmė pirmą vietą SSRS -793 kg (SSRS – 342 kg). Daugiau pieno buvo gaunama tik Naujojoje Zelandijoje ir Danijoje. Nemaža žemės ūkio produkcijos dalis buvo išauginama asmeniniuose kolūkiečių sodybiniuose sklypuose.

1975 m. šiuose ūkiuose buvo gauta 31 proc. mėsos ir 40 proc. pieno. N. Chruščiovo ir L. Brežnevo laikais valdžia tęsė Stalino pradėtą vienkiemių naikinimo politiką. Iki 1965 m. Lietuvoje buvo likviduota 62 tūkst., o 1967-1985 m. – 115 tūkst. vienkiemių (iš 300 tūkst.). Žmonės vengė kurtis naujose gyvenvietėse – dažnai vykdavo gyventi į miestus. 1965-1984 m. Lietuvos miestų gyventojų padaugėjo nuo 43,9 iki 68 proc. Augo didieji Lietuvos miestai. Nauji mikrorajonai Vilniuje (Žirmūnai, Lazdynai) tuometinėje SSRS išsiskyrė savo architektūra ir išplanavimu. Įgyvendinant regionų plėtros programas pramonės centrais tapo Panevėžys, Alytus, Utena, Marijampolė (tada vadinama Kapsuku).

Pranešimas laikraštyje apie R. Kalantos susideginimą

Ryšium su gautais klausimais dėl R. Kalantos savižudybės 1972 05 14 Kauno muzikinio teatro sodelyje miesto prokuratūra praneša, kad šis įvykis tiriamas. Tardymo organų nutarimu paskirtos ekspertizės, jų tarpe teismo medicininė psichiatrinė. Ekspertų psichiatrų komisija atliko teismo psichiatrinę ekspertizę ir ištyrę turimus dokumentus. R Kalantos užrašus, laiškus, piešinius, klasės darbus, taip pat priėmę dėmesin jo tėvų, mokytojų, draugų parodymus padarė išvadą, kad R Kalanta buvo psichiškai sergąs žmogus ir nusižudė būdamas liguistos būsenos


  1. Kodėl R Kalanta buvo paskelbtas psichiniu ligoniu?

Lietuvos pogrindinė spauda apie Nepriklausomybės dienos minėjimą

1972 m. vasario 16 d. Mažeikių rajone. Gruzdės kaime, buvo iškelta trispalvė vėliava. Saugumas nustatė, kad tai padarė V. Majauskas, 25 m. amž. vairuotojas Jis buvo išgabentas į psichiatrinę ligoninę.


  1. Paaiškinkite, kodėl KGB taip griežtai reaguodavo į bandymus minėti Vasario 16-ąją

Lietuvos laisvės lygos deklaracija

Lietuvių tautos kovos už savo laisvę praėjusiame ir dabartiniame šimtmetyje, sudėtos milžiniškos aukos ir kančios parodė pasauliui apie lietuvio dvasios ryžtą išlikti savimi bet kokiomis sąlygomis, bet kokia kaina. Tragiška, kad lietuvių tauta iki šiol negavo net moralinės pasaulio valstybių paramos.

1978 m. birželio 14-15 d. iniciatyvinė grupė, apsvarsčiusi tarptautinę ir vidaus padėtį, nusprendė sukurti nepartinę, demokratiniais pnncipais veikiančią organizaciją – Lietuvos laisvės lygą (LLL). LLL tikslas – nepriklausomos Lietuvos atkūrimas.

LLL uždaviniai: 1. Religinės, tautinės ir politinės sąmonės ugdymas 2. Lietuvos laisvės klausimo kėlimas tarptautiniuose forumuose.

LLL neturės organizacinės struktūros. Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali laikyti save LLL nariu, jeigu jis kovoja (pagal galimybes) už LLL tikslus.


  1. Paaiškinkite, kuo reikšmingas šis dokumentas
  2. Kokius tikslus LLL kėlė savo deklaracijoje?

Kultūrinis gyvenimas

6-ojo dešimtmečio politinis atšilimas žadėjo ir Lietuvos kultūrinio gyvenimo poslinkių. Buvo bandoma pertvarkyti kultūros ir švietimo įstaigų sistemą, atstatyti istorijos ir kultūros paminklus. Tačiau ir naujomis sąlygomis centralizmas, ideologinė cenzūra neleido visiškai atsiskleisti menininkams, slopino kultūros tautiškumą. Grįžusius iš kalėjimų ar tremties mokslininkus, literatus, žymius valstybės ir kultūros veikėjus, mokytojus, agronomus (V. Sezemaną, P. Šalčių, K. Inčiūrą, A. Miškinį, P. Klimą, A. Stulginskį, J. Urbšį ir kt.) atidžiai stebėjo valstybės saugumo institucijos. Toliau buvo persekiojama lietuvių inteligentija. 1958 m. iš universiteto rektoriaus pareigų atleistas J. Bulavas, kuris stengėsi atlietuvinti universitetą. Norint sustiprinti jaunimo komunistinį auklėjimą, Lietuvos aukštosiose mokyklose 1960 m. buvo įvestas mokslinio ateizmo kursas, o nuo 1963 m. – mokslinio komunizmo pagrindai.

Tuo pat metu buvo steigiamos naujos aukštosios mokyklos, pvz., Vilniaus inžinerinis statybos institutas, didėjo studentų skaičius. Nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios įgyvendinta visuotinio privalomojo vidurinio mokslo idėja. Visoje Lietuvoje daugėjo bibliotekų. Komunistų partija ėmė toleruoti ideologiškai neutralią kūrybą. Lietuvą išgarsino dailininko grafiko S. Krasausko, rašytojo V. Mykolaičio-Putino, kino režisieriaus V. Žalakevičiaus, skulptoriaus J. Mikėno ir kt. menininkų kūryba. 1959 m. valdžia pradėjo Trakų ir Biržų pilių restauravimo ir Medininkų pilies konservavimo darbus. Bet dėl to nuolat reikėjo aiškintis su Maskva ir ieškoti partijos vadovams tinkamų argumentų. A. Sniečkus aiškino N. Chruščiovui, kad Trakuose numatyta atidaryti muziejų, kuris atspindėsiąs lietuvių ir rusų tautų kovą su kryžiuočiais, feodalais, buržuazija, fašistiniais grobikais.

1960 m. Vilniuje oficialiai paminėtas Žalgirio mūšio 550 metų jubiliejus; į Gedimino kalną buvo užkeltas memorialinis akmuo, Lietuvos miestuose ir miesteliuose rodomas teatralizuotas „Pilėnų“ vaidinimas.

R. Paulaitis (1904-1986). Totalinis komunistų partijos vadovaujamas režimas persekiodamas ir žudydamas savo valiai pajungė milijonus žmonių. Mokytojas, antinacinio pasipriešinimo dalyvis, antisovietinių partizanų vadas Petras Paulaitis buvo iš tų, kurie nepalūžo. „Atpildas " už tai - 34 mėtai sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuoseLietuvių priešinimasis komunistų politikai

1955-1959 m. susilpnėjus totalitariniam režimui, Lietuvoje vėl sustiprėjo antisovietinis sąjūdis. Jam turėjo įtakos ir 1956 m. įvykiai Lenkijoje ir Vengrijoje. Pirmą kartą po rezistencijos nuslopinimo atvira politinio protesto akcija Lietuvoje įvyko 1955 m. lapkričio 2 d. Kaune. Grupė jaunuolių prie karių kapų giedojo tautines giesmes, susirėmė su milicija. 1956 m. Vėlinės paminėtos ir Vilniuje. Panašūs minėjimai vyko ir vėlesniais metais. 1955-1958 m. Valstybės saugumo komitetas (KGB) išaiškino 61 nelegalią organizaciją, kurių veikloje dalyvavo 303 žmonės, daugiausiai jaunimas.

Lietuvių slaptų organizacijų veikla ypač suaktyvėjo po 1968 m. SSRS armijos intervencijos į Čekoslovakiją. 1968-1970 m. už antisovietinę veiklą buvo nubausti 109 žmonės. Skirtingai nuo rusų disidentų, lietuviai pirmenybę teikė ne žmogaus teisėms, o Lietuvos nepriklausomybės ir religijos laisvės problemoms. Svarbiausia disidentų organizacija buvo Lietuvos Helsinkio grupė, veikusi 1976-1983 m. 1978 m. buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL).

Kryžių kalnas ne kartą kentėjo nuo bedievių valdžiosLietuvos moksleivių ir jų tėvų pareiškimas LTSR švietimo ministrui

Pati didžiausia blogybė yra prievarta mokiniams skiepijamas ateizmas. <…> Religingi moksleiviai ne kartą yra išjuokiami, barami už religinę praktiką, jų karikatūromis puošiami mokyklų sienlaikraščiai.

Religingi moksleiviai yra verčiami kalbėti ir rašyti prieš savo įsitikinimus, piešti antireligines karikatūras. Atsisakiusiems bendradarbiauti rašomi dvejetai ir vienetai. Kartais elgesys mažinamas vien už lankymąsi bažnyčioje. Į charakteristikas įrašomi religingų moksleivių įsitikinimai, ir tuo apsunkinama jiems įstoti į aukštąsias mokyklas. <…> Mums jau nusibodo prievartinis bedievinimas, ir tai iššaukia reakciją – nusigręžti nuo jėga peršamų idėjų. Kodėl šitaip elgiamasi mokyklose, jei SSRS konstitucija skelbia sąžinės laisvę? 1973 metų kovo mėn. 14 284 parašai.


  1. Ką šis dokumentas parodo apie Brežnevo laikų Lietuvos mokyklas?
  2. Paaiškinkite, kodėl šį pareiškimą pasirašė tiek daug žmonių.

Tarnybinė instrukcija

Medžiaga temai („Katalikybė Lietuvoje ir dabartis“) renkama moksliniais tikslais, siekiant giliau pažinti procesus šiuolaikinėje katalikybėje, taip pat ir kitose konfesijose.

Pamokslų klausymui parenkami aktyvūs ateistai, turintys pakankamą išsilavinimą. Neatlikinėdamas religinių apeigų, bet elgdamasis kultūringai, ateistas atidžiai išklauso pamokslų ir vėliau atkuria jų turinį, nieko nepridėdamas nuo savęs. Pastabose reikia nurodyti, kiek tikinčiųjų dalyvavo pamaldose (tarp jų vyrų, moterų, jaunimo, mokyklinio amžiaus vaikų) Nurodyti. kas patarnavo pamaldose (suaugę ar vaikai). Apibūdinti religines apeigas, jų iškilmingumą ir emocionalumą; tikinčiųjų aktyvumas (gieda, meldžiasi iš maldaknygių, atsakinėja kunigui ir pan ); kas pamaldų metu rinko aukas (dvasininkas ar bažnyčios atstovas)


  1. Kam galėjo būti naudojami surinkti duomenys?

A. Statkevičiaus laiškas iš Černiachovsko spec. psichiatrinės ligoninės

Mane areštavo 1980 02 14. Kitą dieną valstybės saugumo prokuroras Bakučionis <…> pasakė: „Kriminalas – Helsinkio susitarimams remti Lietuvos visuomeninės grupės dokumentuose’. Apkaltino 68 str 1 d – tarsi gaminau ir platinau tarybinę valstybę ir visuomeninę santvarką šmeižiančią literatūrą. <…> Mane įmetė į beprotnamį, kur esu priverstas gyventi vienoje kameroje-palatoje su 4 žmogžudžiais recidyvistais. Esu apšauktas socialiai pavojingu asmeniu <…> Dabartinė Helsinkio grupės veikla laikoma nusikalstama. <…> Mane dirbtinai apkaltino ir teisininkai, ir gydytojai psichiatrai paklausę saugumiečių diktato. <…> Toliau teismas mane kaltino, kad aš norįs nepriklausomos Lietuvos. Bet juk laisvą išstojimą iš Tarybų Sąjungos garantuoja TSRS konstitucija. <…> Jokios teisės ginti save – visos teisės atimtos. Jei prašysi paramos iš draugų ar namiškių – čia buvimas nusitęs. Jei pas ką nors atras rašymo priemonę ar švaraus popieriaus lapelį – to laukia ypatingai sunkaus režimo kamera ir „gydymas“ aminazinu – t.y. gydymas psichiatro „lazda“.

Nepaisant didelių pastangų, disidentai didesnio poveikio komunistiniam režimui neturėjo. Tačiau jų veikla rodė, kad ne visiems Lietuvoje šis režimas priimtinas. Disidentai informuodavo pasaulį apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje.

Komunistų valdžia varžė Lietuvos katalikų bažnyčios veiklą. 1956-1960 m. Lietuvoje buvo uždarytos 7 bažnyčios, suimta 11 kunigų. Persekiota Bažnyčios vadovybė. 1957 m. vyskupai T. Matulionis ir V. Sladkevičius buvo prievarta iškeldinti į provinciją – Šeduvą ir Nemunaičio Radviliškį. 1961 m. į Žagarę ištremtas vyskupas J. Steponavičius. 1966 m. LKP CK nutarė nacionalizuoti tikinčiųjų lėšomis pastatytą Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. 7-ąjį dešimtmetį sustiprėjo religinių paminklų ir šventų vietų niokojimas: griaunami Kryžių kalno kryžiai, trukdoma tikintiesiems lankyti šventas vietas, atlikti religines apeigas. Iš kunigų buvo atimami registracijos pažymėjimai, mažinamas klierikų skaičius Kauno kunigų seminarijoje.

Už vaikų katekizavimą buvo nuteisti kunigai P. Bubnys, A. Šeškevičius, J. Zdebskis. Dėl religijos laisvės ir katalikiškos spaudos suvaržymo 1972 m. į L. Brežnevą ir JTO kreipėsi 17054 Lietuvos tikintieji. 1972 m. buvo įsteigta slapta kunigų seminarija. Tais pačiais metais pradėtas leisti žymiausias nelegalus leidinys „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, kuris demaskuodavo sovietų valdžios antireliginę, antitautinę politiką. Iki 1987 m. išėjo 75 šio leidinio numeriai. 1978 m. įsteigtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. 1978-1983 m. Komitetas paskelbė 50 dokumentų ir protesto raštų įvairioms LSSR, SSRS valdžios įstaigoms, pasaulio organizacijoms, rengė parašų rinkimo akcijas. 1979 m. surinkti 148 149 parašai dėl Klaipėdos bažnyčios grąžinimo tikintiesiems.

1972 m. įvyko didžiausia Lietuvoje politinio protesto akcija. Gegužės 14 d. Kauno muzikinio teatro skverelyje, apsipylęs benzinu, dėl Lietuvos laisvės susidegino Romas Kalanta. KGB stengėsi šį įvykį sumenkinti ir, paskelbusi R. Kalantą buvus psichiniu ligoniu, slaptai palaidojo. Tai sukėlė protesto akcijas. Netrukus po laidotuvių vykusių demonstracijų metu buvo suimti 402 žmonės. Kauno įvykių atgarsiai greitai pasklido po Lietuvą, pasiekė užsienį.

Klausimai

  1. Kokie pokyčiai įvyko Lietuvoje N. Chruščiovo ir L. Brežnevo valdymo metais?
  2. Kaip buvo persekiojami grįžę politiniai kaliniai ir tremtiniai?
  3. Kuo pasireiškė lietuvių priešinimasis sovietinei sistemai?