Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje. Nacijų Europos konspektas. (24-35 temos)

Šiame puslapyje pateiktas Lietuvos Rusijos imperijos sudėtyje bei nacijų Europos konspektas – asmenybės, datos, sąvokos, priežastys, pasekmės, trumpa istorija bei kita.

  • Asmenybės
  • Datos
  • Sąvokos
  • Kita
D. Lokas (1632-1704) – anglų švietėjas, skelbęs politines idėjas apie tai, kad valdžia turi kilti iš tautos.

I. Niutonas (1664-1727) – anglų fizikas, išradėjas, suformavęs tris jo vardu pavadintus dėsnius.

Š. L. Monteskjė (1689-1755) – prancūzų švietėjas, paskelbęs trijų valdžių principą.

D. Didro (1713-1784) – prancūzų švietėjas enciklopedistas.

I. Kantas (1724-1804) – vokiečių švietėjas, racionalizmo krypties filosofijos pradininkas.

Mozė Mendelsonas (1729-1786) filosofas kvietęs žydus atsisakyti tradicinio gyvenimo būdo ir integruotis į aplinkinę visuomenę

Stanislovas Bonifacas Jundzilas (1761 – 1847) – Lietuvos mokslininkas filosofas, publicistas, botanikas, geologas, botanikos sodo įkūrėjas, VU profesorius

Dionizas Poška (1764 – 1830) – Žemaičių tautinio sąjūdžio veikėjas, žemaičių vyskupas, iniciavo blaivybės sąjūdį, slaptų mokyklų kūrimą, knygų gabenimą iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją spaudos draudimo metais.

Adomas Jurgis Čartoriskis (1770 – 1861) – LDK bajoras, didikas, politikas, ATR , Rusijos imperijos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas.

Klemensas Meternichas (1773-1859) – Austrijos kancleris Vienos kongreso metu; kongreso šeimininkas; pateikęs pagrindinius siūlymus kongrese, kurių dauguma buvo priimti. Dėl to Europoje įsitvirtinusi tvarka po Vienos kongreso dažnai įvardijama Meternicho sistema.

Liudvikas Rėza (1776 – 1840)– prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, tautosakininkas, parengė 2 Lietuviškos Biblijos leidimus, prisidėjo prie pasaulietinės lietuviškos literatūros puoselėjimo.

Teodoras Narbutas (1784 – 1864) – lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas. Pagrindinis darbas – 9 tomų „Lietuvių tautos istorija“ (1835–1841).

Joachimas Lelevelis (1786 – 1861) – lenkų istorikas, geografas, pedagogas, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius skatinęs domėtis Lietuvos istorija

Džordžas Noelis Gordonas Baironas, Lordas Baironas (1788-1824) – XIX a. pradžios anglų poetas, vienas iš žymiausių romantizmo ir vienas iš ryškiausių „pasaulio sielvarto“ poezijos atstovų

Dezideras Chlapovskis (1788–1879) – vienas iš 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadų

Antanas Gelgaudas (1792 – 1831) – 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas.

Pijus IX (1792-1878) – palaimintasis popiežius, Šiuolaikinės Romos teisių ir privilegijų sistemos kūrėjas, vadovavęs 1846-1878, per Italijos susivienijimą

Simonas Daukantas (1793 – 1864) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. Žemaičių lietuviškojo sąjudžio narys, „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ autorius (1822m)

Ferdinandas I (1793-1875) – nuo 1830 m. Vengrijos karalius, 1835–1848 m. Austrijos imperatorius ir Vokietijos sąjungos prezidentas, nuo 1836 m. Čekijos karalius

Mykolas Balinskis (1794 – 1864) – Lietuvos istorikas, publicistas, parašė knygą „Vilniaus miesto istorija“ (1836–1837)

Tomas Zanas (1796-1855) – rašytojas, vienas iš filomatų steigėjų, priklausė Vilniaus masonams, šubravčų draugijoms, buvo ištremtas.

Nikolajus I (1796-1855) – 1825-1855 buvo Rusijos imperatorius, įsakė uždaryti Vilniaus Universitetą. Jis žinomas kaip vienas iš reakciangiausių Rusijos monarchų.

Michailas Muravjovas (1796– 1866) – Rusijos generalgubernatorius Šiaurės Vakarų kraštui, malšinęs sukilimą Lietuvoje, pradėjęs rusinimo politiką, pasižymėjo ypatingu žiaurumu, už tai vėliau pramintas „Koriku“.

Francas Šubertas (1797-1828) – austrų kompozitorius, romantinės muzikos pradininkas ir vienas žymiausių šios krypties kompozitorių.

Andrius Sniadeckis (1797-1832); Jonas Sniadeckis (1756 – 1830) – pedagogai dėstę VU

Vilhelmas I (1797-1888) – suvienytos Vokietijos pirmasis imperatorius.

Adomas Mickevičius ( 1798-1855) – lietuvių kilmės lenkų poetas romantikas, poezijai įkvėpimo sėmėsi iš Lietuvos praeities, jo kūryba skatino tautinį atgimimą; slaptų draugijų VU narys.

Simonas Stanevičius (1799 – 1848) – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis.

Motiejus Valančius (1801-1875) – Žemaičių tautinio sąjūdžio veikėjas, žemaičių vyskupas, iniciavo blaivybės sąjūdį, slaptų mokyklų kūrimą, knygų gabenimą iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją spaudos draudimo metais.

Ignas Domeika (1802-1889) – Garsus Čiles geologas, mierologas, atrado mineralą

Džuzepė Madzinis (1805-1872) – italų patriotas, filosofas ir politinis veikėjas, vienas iš Italijos suvienijimo lyderių.

D. Garibaldis (1807-1882) – Italijos nacionalinis didvyris, ginkluotų pajėgų, vienijusių Italiją, vadas

Simonas Konarskis (1808 – 1839) – 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas.

K. Kavūras (1810-1861) – Pjemonto – Sardinijos ministras pirmininkas, iniciavęs Italijos suvienijimą, parengęs suvienijimo planą.

Aleksandras II (1812-1881) – Rusijos imperatorius, 1855—1881 m. Įvykdė daug reformų (panaikinta baudžiava, valstiečiai įgavo asmens laisvę, reformuota švietimo sistema, įvesta visuotinė karinė prievolė ir kt.)

Otas fon Bismarkas (1815-1898) – Prūsijos ir Vokietijos XIX a. politikas, būdamas Prūsijos ministru pirmininku 1862–1890 jis prižiūrėjo Vokietijos suvienijimą, buvo pramintas „Plieniniu kancleriu“

Viktoras Emanuelis II (1820-1878) – suvienytos Italijos pirmasis karalius.

Zigmantas Sierakauskas (1826-1863) – vienas 1863 m. sukilimo vadų, vėliau pakartas Vilniuje.

Pranciškus Juozapas I (1830-1916) – Austrijos imperatorius, Ferdinando I įpėdinis

K. Kalinauskas (1838-1864) – vienas iš 1863-1864 m. sukilimo vadų.

Jurgis Bielinis (1846-1918) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis.

Eduardas Bernšteinas (1850–1932) – revizionizmo autorius.

Petras Vileišis (1851-1926) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, inžinierius, matematikas, politinis veikėjas, laikraščių leidėjas.

Jonas Basanavičius (1851-1927) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas.

Georgijus Plechanovas (1856-1918) – Rusijos politinis veikėjas, marksizmo teoretikas ir šalininkas

Vincas Kudirka (1858-1899) – Lietuvos gydytojas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų. Lietuvos himno autorius.

Teodoras Herclis (1860 – 1904) – žydų visuomenės veikėjas, rašytojas, sionizmo pradininkas.

J. Jablonskis (1860-1930) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, kalbininkas, norminės lietuvių kalbos kūrėjas.

Maironis (1862-1932) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, poetas neoromantikas, katalikų dvasininkas.

K. Grinius (1866-1950) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, varpininkas.

Nikolajus II (1868-1918) – priešpaskutinis Romanovų dinastijos Rusijos caras, valdęs 1894–1917 m.. Nuverstas caras Nikolajus II ir visa jo šeima buvo bolševikų nužudyti.

Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933) – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas.

Vladimiras Iljičius Leninas – (1870-1924) Rusijos revoliucionierius, Bolševikų partijos lyderis, Tarybų Sąjungos įkūrėjas ir pirmasis Tarybų Sąjungos premjeras, taip pat leninizmo ideologijos pradininkas.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) – lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas. Lietuvos kultūros veikėjas, organizuodavo lietuviškų darbų parodas.

A. Žmuidzinavičius (1876-1966) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, Dailės draugijos narys, Lietuvos Trispalvės vienas iš bendraautorių.

S. Kairys (1879-1964) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, socialdemokratų partijos veikėjas.

1776m. – A. Smito ,,Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrimas“ 1803m. – VU pavadintas Vilniaus imperatoriškuoju universitetu 1812m. – Masonų organizacija Lietuvoje 1815m. – Įkurta Lenkijos Karalystė, kurios sudėtyje buvo Užnemunė 1815m. – Sukuriama Vokietijos sąjunga 1817–1822m.– Subravčų draugija 1817–1823m. – Filomatų draugija 1817-1823m. – Slaptų studentų organizacijų veikla 1820–1823m. – Filaretų draugija 1822m. – Caras uždraudė ložes, draugijas 1822m. – Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ 1826m. – Rusai laimi prieš persus 1827m. – Rusai laimi prieš turkus 1829m. – Stanevičiaus „Dainos Žemaičių“ 1830-1831m. – Sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje 1832m. – Nikolajaus I įsakas dėl Vilniaus universiteto uždarymo 1840m. – Lietuvos Statuto panaikinimas. Lietuvoje įsigaliojo Rusijos įstatymai 1845m. – M. Valančius paskiriamas Varnių dvasinės seminarijos rektoriumi 1848m. – Nacionalinis susirinkimas – nepavyko suvienyti Vokietijos 1848m. – K. Markso ir F. Engelso “Komunistų partijos manifestas1849m. – Roma tampa Respublika 1850m. – Atnaujinta Vokietijos sąjunga 1853m. – Rusai pralaimi prieš turkus dėl Krymo 1855m. – Lietuvos archeologijos komisija (būrė intelektualus) 1856m. – Aleksandras II ateina į valdžią 1858m. – Rumunijos autonomija 1858-1864m. – Blaivybės brolijų veikla Lietuvoje 1859m. – Įstatymas leidžiantis rusų žydams gyventi kitose gubernijose 1859m. – Išvaduota Lombardija ir Milanas 1859m. – Prancūzijos ir Pjemonto karas prieš Austriją 1860m. – D. Garibaldis perima Sicilija ir Neapolį 1860m. – Rusų žemės pasiekia Ramųjį vandenyną 1861m. – Pirmas Italijos parlamentas 1861m. – Vasario manifestas – caro Aleksandro II paskelbtas baudžiavos panaikinimo dokumentas. 1862m. – O. Bismarkas paskirtas ministru pirmininku 1862m. – Prūsijos kancleriu paskiriamas Oto fon Bismarkas 1863-1864m. – Sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje 1864m. – Rusai įsitvirtina Kaspijos jūros pakrantėj 1864m. – Vilniaus dujų fabrikas 1864m. – Vokietijos ir Danijos karas 1864-1904m. – Uždrausta spausdinti ir įvežti lietuviškas knygas lotynišku raidynu 1866m. – Prūsijos ir Austrijos karas

1867m. – Austrijos-Vengrijos sukūrimas

1867m. – Vengrija gauna Austrijos autonomiją

1868m. – Masinės emigracijos iš Lietuvos į Vakarų Europos ir Amerikos šalis pradžia

1870m. – Galutinis Italijos susivienijimas

1870m.– Prijungta Roma prie Italijos

1870m. – Prūsijos ir Prancūzijos karas, Prancūzija paskelbiama Respublika

1870m. – Vokietijos ir Prancūzijos karas

1871m. – Prancūzija kapituliuoja, sukurta Vokietijos imperija

1871m. – Prancūzijos kapituliacija, Vokietijos imperijos paskelbimas

1872m. – Panevėžyje įsteigtos mokytojų seminarijos

1878m. – Rumunijos nepriklausomybė

1878m. – Serbija ir Bulgarija nepriklausomos

1881m. – „Sionų mylėtojų“ organizacijos Rusijoje

1881m. – Nuo „narodnikų“ bombos miršta Aleksandras II

1883-1886m. – Buvo leidžiamas laikraštis „Aušra“

1885m. – Katalikų žemės pirkimo ribojimas (max 61 ha)

1889-1905m. – Buvo leidžiamas laikraštis „Varpas“

1890m. – „Ūkininkas“ – kaimui skirtas laikraštis

1890m. – Žemaičių ir Lietuvių apžvalga

1892m. – Telefono linija Palanga – Rietavas (Oginskių nuopelnas), pirmoji Lietuvos elektrinė Rietave

1893m. – Kražių bažnyčios gynimas

1894-1897m. – „Sietyno“ draugija platino kontrabandines knygas

1896m. – Lietuvoje susikūrė pirmoji partija – Lietuvos socialdemokratų

1897m. – Bazelio kongresas (nutarimas leidžiantis įkurti žydų valstybę Palestinoj)

1899m. – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“

1902m. – Įsteigta Lietuvos demokratų partija

1903m. – Sukurta Rusijos socialdemokratų darbininkų partija

1904m. – Lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas

1904m. – Rusai pralaimi Japonijai

1905m. – Lietuvių suvažiavimas Vilniuje (Didysis Vilniaus seimas)

1905m. – Spalio manifestas – Caro Nikolajaus II paskelbtas manifestas, leidžiantis sušaukti Dūmą, kurti įvairias organizacijas.

1905m. – Žemės ūkio reforma Rusijoje

14 punktų programa – V. Vilsono pasiūlyta Taikos po I pasaulinio karo programa, tapusi taikos sutarčių pagrindu.

Abatas – vienuolyno vadovas, bažnytinėje hierarchijoje prilyginamas vyskupui.

Abolicionizmas – XVIII –XIX a. judėjimas dėl vergijos panaikinimo

Agrarinė revoliucija – procesai žemės ūkyje, kurių metu buvo įdiegti mechanizmai, pradėtos naudoti mokslo naujovės, vykdoma melioracija ir buvo pasiektas žymus produkto augimas.

Akcija – vertybinis popierius suteikiantis jos turėtojui teisę gauti tam tikrą akcinės bendrovės pelno dalį

Akras – žemės ploto vienetas, lygus 0,4 ha

Aktas – oficialus dokumentas

Amnestija – visiškas ar dalinis atleidimas nuo teismo paskirtos bausmės

Amunicija – kario apranga, ginkluotė

Anarchizmas – politinė teorija, teigianti, kad žmonija turi egzistuoti be jokios valdžios, o darnus visuomenės gyvenimas užtikrintas kiekvieno individo atsakomybe prieš kitą individą.

Antisemitizmas – neapykanta, priešiškumas žydams

Aristokratai – paveldima valdžios forma, kai valdo kilmingųjų (bajorų) giminių atstovai

Apšviestasis absoliutizmas – absoliutizmas, kai absoliutas valdo, vadovaudamasis švietėjų idėjomis, rekomendacijomis, konsultuojasi su jais svarbias klausimais, vykdo švietėjiškas reformas.

Asignacija – popieriniai pinigai

Atstovų rūmai (JAV) – JAV Kongreso žemesnieji rūmai

Autonomija – ribotas politinis savarankiškumas, kai dalis suvereniteto perleidžiama centrinei valdžiai.

Autoritarinis – paremtas vienvaldyste, diktatoriška valdžia

Aušrininkai – Lietuvos Tautinio atgimimo veikėjai, susibūrę apie ,,Aušros“ laikraštį, pritarę pagrindinėms ,,Aušros“ idėjoms – puoselėti tautines vertybes, žadinti tautą, bet vengti atviro priešinimosi carizmui kaip pavojingo tautos išlikimui.

Bajorai – luomas turėjęs išskirtines privilegijas

Balandžio tezės – bolševikų populistinė programa, kuria siekė laimėti rinkimus darbininkų ir valstiečių tarybose.

Banginio ir liūto kova – karas tarp Prancūzijos, kuri buvo pajėgesnė sausumos mūšiuose, ir D. Britanijos, kuri turėjo galingesnį laivyną

Barokas – kultūros epocha ir meno kryptis, XVIIa. – XVIIIa. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje (pvz: Švč. Trejybės bažnyčia)

Batalionas – karinis dalinys, susidedantis iš kelių pakopų

Baudžiauninkas – valstietis, asmeniškai priklausantis senjorui, kurio žemėje gyvena

Baudžiava – teisinė valstiečių padėtis, pagal kurią jie asmeniškai tampa priklausomi nuo savo senjoro; įteisinanti jo senjoro galimybę naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, drausti valstiečiams keisti šeimininką,

Bažnytinė dešimtinė – mokesčiai Bažnyčiai; pelno dešimtadalis, atiduodamas Bažnyčiai.

Bilis – anglosaksų šalyse: vyriausybės ar parlamento narių pasiūlytas įstatymo projektas

Birža – įstaiga, kurioje perkami ir parduodami vertybiniai popieriai

Blaivininkai – M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio dalyviai, atsisakę vartoti svaigiuosius gėrimus.

Blokada – prievartinis valstybės ar jos dalies izoliavimas, įprastinių ryšių ir veiksmų apribojimas ar nutraukimas

Bolševikai – Rusijos komunistų partijos kitas pavadinimas.

Brošiūra – spausdinta 5-48 puslapių knygelė minkštu viršeliu

Bundestagas – centrinis Vokietijos sąjungos valdymo organas, paskirtų atstovų susirinkimas

Burbonai – viena žymiausių Europos valdovų dinastijų su pertraukomis valdžiusi Prancūziją

Buržuazija – iš Prancūzijos kilęs žodis apibūdinantis turtinga klasę kapitalistinėje visuomenėje

Cechas – organizacija kuri vienijo tuo pačiu amatu besiverčiančius miestiečius

Centralizacija – kaupimas, telkimas į vieną vietą

Cenzas – būtina sąlyga (tam tikras turimas turtas, amžius, mokslas, sėslumas) naudotis teisėmis

Cenzūra – spaudos turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios

Cholera – ūminė užkrečiamoji žarnyno liga

Čartizmas – darbininkų judėjimas, kilęs XIX a. I pusėje Didžiojoje Britanijoje, siekęs rinkimų teisės pripažinimo visiems pilnamečiams vyrams.

Dancigo koridorius – Lenkijai priklausanti buvusi Vokietijos teritorija, atskyrusi nuo pagrindinės Vokietijos jos anklavą – Rytprūsius.

Darbininkų ir kareivių tarybos – gatvių valdžia Rusijoje, pagrindinė opozicija Laikinajai vyriausybei.

Daraktorius – slaptų mokyklų mokytojas

Daugiapolė galių pusiausvyra – tarptautiniai santykiai, kai pasaulyje yra keli lygiaverčiai galių centrai, įtakojantys ar kontroliuojantys tam tikrus regionus.

Dėdė Semas – personifikuotas JAV simbolis.

Dedikacija – kūrinio pradžioje įrašyti autoriaus žodžiai apie tai, kam ar kieno atminimui autorius tą kūrinį skiria

Deklaracija – iškilmingas pareiškimas svarbiais klausimais

Dekretas – aukščiausios valstybinės valdžios aktas, turintis įstatymo galią

Demilitarizacija – valstybės ar jos teritorijos dalies nuginklavimas; draudimas turėti karo pramonę; laikyti ginkluotąsias pajėgas

Demilitarizuota zona – zona, kurioje draudžiama laikyti kariuomenę, ginkluotę, vykdyti karines pratybas.

Departamentas – valstybės teritorijos dalis, turinti savo administraciją

Deputatas – renkamas atstovaujamojo valstybinio valdžios organo narys

Dezertyras – asmuo vengiantis atlikti pilietines ar visuomenines pareigas

Diaspora – dalies tautos gyvenimas svetur

Didžioji Vokietija – Vokietija, kurios sudėtyje yra visos vokiškai kalbančios žemės, tame tarpe ir Austrija.

Diktatūra – neribota asmens (kai kada – asmenų grupės) valdžia

Dinastija – tos pačios giminės monarchų, vienas iš kito paveldinčių sostą, eilė

Direktorija – Prancūzijos vyriausybė 1795 – 1799 m., nuo kurios pavadinimo kilo ir Prancūzijos respublikos pavadinimas tais metais

Druskos mokestis – XVIII a. mokestis Prancūzijoje už žmogų nuo 8 metų

Dualistinė – dvilypė, sudaryta iš dviejų valstybių

Duoklė – prievolė produktais, kuriuos valstietis turi atiduoti savo senjorui už naudojimąsi žeme

Dūma – Rusijos valdovo patariamoji institucija, renkama Rusijos piliečių.

Dominija – Didžiosios Britanijos karaliaus valdžią pripažįstanti valstybė

Dvivaldystė – politinė situacija 1917 m. Rusijoje, kai oficialiosios valdžios veiksmus ribojo, paralyžiavo gatvių valdžios opozicija.

Edukacinė komisija – Abiejų Tautų Respublikos už švietimo sistemą atsakinga institucija, įsteigta 1773 m. spalio 14 d.

Egzekucija – kūno ar mirties bausmės vykdymas

Eklektika – meno stilius, kuriam būdingas laisvas praeities stilistinių formų jungimas

Ekonomika – tam tikro laiko gamo gamybinių santykių visuma

Ekspansija – valstybės viešpatavimo sferų plėtimas

Elitas – visuomenės viršūnė, kuriuo nors atžvilgiu išsiskirianti iš aplinkos

Emigracija – procesas, kurio metu žmonės išvyksta gyventi svetur.

Erchercogas – Habsburgų dinastijos princų titulas

Eskadra – didelis karo laivų, lėktuvų junginys

Eskortas – apsauga, palyda

Etmonas – kariuomenės vado pareigybė ATR.

Etnosas – žmonių bendrija, kurią sieja gentinė, etninė kilmė.

Fabrikas – mechanizuota pramonės gamykla

Fanatizmas – aklas prisirišimas prie tam tikro tikėjimo, žiaurumas kitatikių atžvilgiu

Federacija – jungtinė valstybė, sudaryta iš atskirų politinį savarankiškumą turinčių vienetų. Šie vienetai centrinei valdžiai yra perleidę dalį savo suverenių teisių

Feljanai – politinis klubas atstovavęs buržuazijos interesams

Feminizmas – pažiūros, ideologija, teigianti, kad moterims turi būti pripažintos lygios teisės ir galimybės su vyrais.

Feodalas – feodo savininkas

Feodalizmas – viduramžių ir naujųjų amžių pradžios visuomeninė santvarka

Feodas – paveldima žemė, suteikiama už tarnybą, dažniausiai karinę

Filaretai – slaptos studentų organizacijos, veikusios Vilniaus universitete 1820–1823m, nariai

Filomatai – slaptos studentų organizacijos, veikusios Vilniaus universitete 1817–1823m, nariai

Fortas – įtvirtintas statinys, pritaikytas ilgai žiedinei gynybai

Frakcija – politinės partijos narių grupė, veikianti parlamente

Frontas – aktyvių karo veiksmų zona.

Generalgubernatorius – aukščiausiasis Rusijos caro (arba D. Britanijos karaliaus) pareigūnas tam tikrame krašte (generolas + gubernatorius)

Generaliniai luomai – Prancūzijos luomų susirinkimas, padėjęs karaliui priimti sprendimus

Gerilja – Ispanijoje ir Lot. Amerikoje — partizanų karo veiksmai

Giljotina – galvos kirtimo mašina, sukurta Didžiosios Prancūzijoje revoliucijos metais

Giljotinuoti – įvykdyti mirties bausmę nukertant galvą

Gubernija – administracinis vienetas Rusijoje, įvestas Petro I.

Homstedas – laisvas žemės sklypas duodamas naujakuriams

Imigracija – procesas, kurio metu į šalį atvyksta gyventi žmonės iš kitų šalių.

Imperializmas – politika; pažiūros, pateisinančios svetimų teritorijų grobimą, valdymą ar bent kontroliavimą savanaudiškais tikslais.

Industrializacija – procesas, kurio metu į gamybą diegiamos stambiosios mašinos.

Infliacija – cirkuliuojančių piniginių ženklų pertekliaus susidarymas

Invazija – karinis įsiveržimas į svetimą šalį

Įstatymų leidžiamoji valdžia – valstybinė institucija, turinti teisę leisti įstatymus.

Įstatymų vykdomoji valdžia – valstybinė institucija, vykdanti įstatymus.

Jakobinai – politinė grupuotė Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais, rėmusi varguomenę ir smulkiuosius savininkus, įvedusi diktatūrą 1793–1795m.

Juodoji Afrika – Teritorija į pietus nuo Sacharos.

Kancleris – ministras pirmininkas vokiškai kalbančiose šalyse.

Kapitalas – turimų išteklių visuma

Kapitalizmas – visuomenės ekonominė forma, kurioje svarbiausia siekti kuo didesnio pelno

Karališkosios komisijos – XIXa. vid. Anglijoje antisanitarines darbininkų sąlygas, skurdą, moterų ir vaikų darbą šachtose prižiūrinti komisija

Karbonarai – XIX a. pradžios (1807—1832 m.) slapta Italijos revoliucinė organizacija, siekusi išlaisvinti ir suvienyti Italiją

Kartelis – gamybos šakos įmonių susivienijimas

Karo stovis (karinė padėtis) – politinė teisinė teritorijos padėtis, kai įvedami Karo lauko įstatymai, komendanto valanda, suvaržomos gyventojų teisės, ribojamas jų judėjimas, ribojamas vartojimas.

Kazokas – laisvasis Ukrainos žemių valstietis

Ketverių metų seimas – 1788–1792 m. veikęs Abiejų Tautų Respublikos seimas, kuris ruošė valstybės reformas ir naują valstybės konstituciją

Ketvirtoji valdžia – politinė žiniasklaida turinti didelę įtaką rinkėjams

Kirilica – slavų kalboms pritaikytas raidynas, sukurtas pagal graikų raidyną

Klasicizmas – XVII a.–XIX a. I pusės Vakarų Europos literatūros ir meno epocha. (pvz: Vilniaus katedra)

Knygnešys – Tautinio atgimimo veikėjas, slapta iš Mažosios Lietuvos gabenęs knygas į Didžiąją Lietuvą spaudos draudimo metais.

Koalicija – valstybių, partijų sąjunga turinti bendrus tikslus

Kodelsas – įstatymų rinkinys, teisynas

Kolonializmas – politika, kurios pagrindinis bruožas – kolonijų grobimas, steigimas.

Komendanto valanda – valdžios potvarkiais nustatytos valandos, nuo kurių iki kurių negalima pasirodyti gatvėje be specialaus leidimo ar neįvykdžius specialių sąlygų.

Komuna – Prancūzijos mažiausias teritorinis administracinis vienetas

Komunistai – socializmo teorijos šalininkai, pasisakantys už prievartinį žmonių socialinį sulyginimą, panaikinant privačią nuosavybę ir už proletariato diktatūros įvedimą.

Koncernas – monopolinis bendrovių susivienijimas nepanaikinantis jų teisinio savarankiškumo

Konfederacija – valstybių sąjunga, kurios narės yra visiškai savarankiškos; ginkluotas bajorų susibūrimas prieš valdžią.

Konfederatai – Lenkijoje ir Lietuvoje feodalizmo laikais — luominės ginkluotos politinės sąjungos nariai, kurie tarpuvaldyje vykdė valstybės valdžios funkcijas; JAV pilietinio karo metu – atskilusių Pietinių valstijų šalininkai.

Kongresas – valstybių vadovų ar kitų aukštų pareigūnų suvažiavimas siekiantis priimti esminius nutarimus; JAV – įstatymų leidžiamoji valdžia.

Konkordatas – valstybės sutartis su popiežiumi, apibrėžianti Katalikų bažnyčios padėti valstybėje

Konservatizmas – politinė teorija, teigianti, kad visuomenės gerovė gali būti užtikrinta tik saugant tradicijas ir vertybes, tarp kurių – prigimtinė žmonių nelygybė. Permainos ir reformos gali būti vykdomos tik palaipsniui, nesutrikdžius natūralios visuomenės raidos.

Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises

Konsulas – aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas

Konsulatas – Napoleono sudaryta Konsulų taryba, valdžiusi Prancūziją 1799 – 1804 m. nuo šios tarybos kilo ir Prancūzijos valdymo pavadinimas tais metais.

Kontinentinė blokada – Napoleono 1806 m. paskelbta politika, draudusi Europos žemynui prekiauti su Didžiąja Britanija.

Kontrabanda – slaptas prekių gabenimas pažeidžiant įstatymus

Kontribucija – bauda už karo nuostolius.

Konvencija – sutartis, susitarimas

Konventas – tautos atstovų susirinkimas, suvažiavimas

Korupcija – valdininkų papirkinėjimas

Kukluksklanas – rasistinė organizacija JAV, terorizuojanti juodaodžius ir jų rėmėjus, baltuosius, bendraujančius su juodaodžiais.

Laikinoji vyriausybė – vyriausybė, kuri turi įgaliojimus veikti tik iki tol, kol demokratiniu, teisėtu būdu bus sudaryta nauja vyriausybė.

Laikinosios taisyklės – specialūs įstatymai Šiaurės Vakarų krašto gubernijoms, kuriuose buvo numatytos priemonės kraštui surusinti, sumažinti Katalikų Bažnyčios vaidmenį.

Lažas – prievoliniai baudžiauninkų darbai senjoro ūkyje

LDP (Lietuvos demokratų partija) – 1902m. įkurta liberalių pažiūrų partija, savo programoje iškėlusi Lietuvos Nepriklausomybės siekimą.

Lendlortas – D. Britanijoj: stambus žemvaldys

Liaudies komisarų taryba – Rusijos bolševikų diktatūros pradžioje – bolševikinė vyriausybė.

Liberalizmas – politinė teorija, pasisakanti už individo lygybę su kitais individais ir jo laisvę savo turtu bei veikla laisvai konkuruoti su kitu individu. Valstybei paliekamas tik ribotas vaidmuo – teisingumo ir saugumo užtikrinimas

Liberum veto – teisė vienu balsu ,,prieš“ sustabdyti įstatymo svarstymą ar priėmimą

Linčo teismas – juodaodžių ir juos palaikančių baltųjų baudimas mirties bausme be teismo

LKDP (Lietuvos krikščionių demokratų partija) – 1905m. įkurta konservatyvių pažiūrų politinė partija, siekusi Lietuvos politinio savarankiškumo.

Luditai – darbininkų judėjimo dalyviai, XVIII a. pab. siekę sustabdyti darbininkų atleidinėjimą dėl industrializacijos iš darbo, laužydami mašinas

Luomas – socialinė grupė, turinti įstatymais ar papročiais nustatytas paveldimas teises , privilegijas ir pareigas

LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) – 1896m. įkurta socialdemokratiškų pažiūrų partija, pirmoje savo programoje numačiusi siekti Lietuvai autonomijos.

Mameliukai – Egipto sultono kariuomenės rinktinės dalis

Manevrinis karas – situacija frontuose, kai fronto linija nuolat kinta.

Manifestacijos – viešas masinis renginys protestui pareikšti

Manifestas – iškilmingas valdžios ar kokios nors grupuotės kreipimasis į visuomenę raštu

Manufaktūra – pramoninės gamybos rūšis, paremta samdomuoju rankų darbu ir darbo pasidalijimu

Masonai – religinis etinis judėjimas, kilęs švietimo epochoje, siekęs įgyvendinti pagrindines vertybes – dorovinį tobulinimąsi, aukštus moralės principus.

Masinė kultūra – populiarioji kultūra, prieinama ir suprantama plačiam vartotojų ratai.

Mažoji Lietuva – Prūsijos (vėliau Vokietijos) regionas šiaurinėje jos dalyje, kuriame gausi tautinė lietuvių bendruomenė.

Mažoji Vokietija – Vokietija, kurios teritorijoje yra vokiškai kalbančios žemės, bet nėra Austrijos.

Menševikai – Rusijos socialdemokratai.

Metropolija – valstybė savo valdomų užjūrio kolonijų atžvilgiu

Mesianizmas – pažiūros, teigiančios kurios nors tautos ar valstybės išskirtinį vaidmenį žmonijos istorijoje, civilizacijos raidoje

Militarizmas – pažiūros, teigiančios, jog karas padeda išspręsti daugelį problemų, remiančios ginklavimąsi, agresyvią užsienio politiką

Ministrų kabinetas – kitas vyriausybės pavadinimas.

Misionierius – dvasininkas skleidžiantis religiją įvairiose pasaulio šalyse

Mobilizacija – kariuomenės papildymas ir pertvarkymas į karo meto sudėti

Monarchija – valdymo forma, kurioje valstybės galva yra vienas valdovas

Monopolija – padėtis rinkoje, kai egzistuoja tik vienas tam tikros prekės ar paslaugos pardavėjas

Nacija – žmonių bendrija, susidariusi bendros istorijos, kalbos, vertybių, paveldo, kultūros, teritorijos pagrindu.

Nacionalinė gvardija – karinės pajėgos sukurtos Prancūzijos nacionalinio susirinkimo 1789m.

Nacionalizmas – pažiūros, teigiančios, kad didžiausia vertybė yra tautos interesai, o geriausias būdas tautinėms vertybėms apsaugoti – tautinės valstybės sukūrimas

Naktinis sargas – liberalų požiūriu valstybė, kuri prisiima tik viešosios tvarkos, užsienio politikos klausimais.

Naujasis pasaulis – kitas Amerikos (pasaulio dalies) pavadinimas

Oberostas – Vokiečių įkurtas administracinis okupuotų Rusijos vakarinių teritorijų vienetas.

Observatorija – specialiai įrengta įstaiga, skirta stebėti kosminius kūnus ar reiškinius

Okupacija – laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.

Pacta conventa – karaliaus ir bajorų sutartis ATR, kuria karalius įsipareigoja nepažeisti sutartų bajorų teisių.

Padalijimai – Rusijos, Prūsijos, Austrijos įvykdyti laipsniški ATR teritorijos pasidalijimai, dėl kurių ATR išnyko iš žemėlapio.

Paliaubos – laikinas karo veiksmų sustabdymas

Palivarkas – ūkinis vienetas, dvaras, turintis visas savarankiškas ūkines funkcijas.

Parlamentas – aukščiausias renkamasis įstatymų eidybos ir valstybės valdžios organas

Parlamentarizmas – vienas iš demokratijos požymių, valstybės valdymo sistema, kai demokratiškai renkamas parlamentas yra aukščiausia valdžios institucija valstybėje

Partija – politinė organizacija, kurios nariai dalyvauja ar siekia dalyvauti politiniame gyvenime.

Partizaninis karas – valdžios ir piliečių konfliktas, kai piliečiai savo nepasitenkinimą valdžios institucijomis ar jų vykdoma politika griebiasi nekoordinuotos, padrikos ginkluotos, teroristinės kovos, kuria siekia pakirsti valdžios galias ir galimybę veikti.

Pelkė – Prancūzijos konvento deputatų grupė su laisvom pažiūrom, centristai

Peticija – kolektyvinis prašymas įteikiamas valstybinės valdžios organams

Patriotizmas – pažiūros, išreiškiančios meilę, atsidavimą Tėvynei

Plantacija – stambus ūkis, naudojantis vergų darbą. Paplitęs pietinėse JAV iki vergovės panaikinimo

Plebiscitas – liaudinis balsavimas labai svarbiu politiniu, valstybiniu klausimu

Pogromas – kokios nors nacionalinės grupės (paprastai žydų) gyventojų užpuolimas, žudynės, turto naikinimas

Polonizacija – lenkėjimas, lenkinimas

Pozicinis karas – situacija fronte, kai fronto linija nekinta.

Pramonė – ekonomikos šaka, kurioje mašinos gamina produkciją

Pramonės revoliucija (perversmas) – industrializacijos įtakota epocha, kurios metu įvyko reikšmingi ekonominiai, socialiniai, politiniai, kultūriniai pokyčiai, sukūrę moderniąją visuomenę

Prarastoji karta – jaunuolių, išgyvenusių frontą, totalinį karą, pralaimėjimą karta, turėjusi gilių socialinių ir psichologinių problemų pokario Europoje.

Pretekstas – tariama priežastis.

Prezidentas – valstybės vadovas; Vykdomosios valdžios formuotojas ir pagrindinė vykdomosios valdžios institucija JAV.

Profsąjunga – organizacija, vienijanti tos pačios profesijos dirbančiuosius

Proletoriatas – socialinė grupe neturinti gamybos priemonių, pardavimui galinti pasiūlyti tik savo darbo jėgą

Proletariato diktatūra – Lenino paskelbtas Sovietinės Rusijos valdymas: valdžia, esą, priklauso proletariatui, kurį atstovauja ir gina Bolševikų partija. Iš tiesų tai komunistinė diktatūra.

Protekcionizmas – valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje

Protektoratas – valstybės priklausomybės forma, kai stipri valstybė per savo atstovą tvarko silpnesnės šalies užsienio ir vidaus politiką

Provincija – teritorinis vienetas

Rada – Ukrainos kazokų taryba, susirinkimas.

Reakcija – pažiūros, vykdoma politika, kuria siekiama sustabdyti bet kokius bandymus keisti valdymą ar vykdyti reformas

Reichstagas – Prūsijos, o vėliau Vokietijos imperijos parlamentas.

Referendumas – visuotinis piliečių balsavimas dėl konstitucijos pataisos arba to įstatymo priėmimo

Regentas – laikinas valstybės valdytojas vietoj nepilnamečio monarcho

Reglamentas – posėdžio, susirinkimo vedimo tvarka

Reklamentacija – taisyklių nustatymas

Rekrutas – naujokas to meto kariuomenėje, paimtas pagal rekrutų prievolę

Rektorius – universiteto vadovas

Rekvizitai – produktų, reikmenų, turto nusavinimas kariuomenės reikmėms.

Reparacijos – karo padarytų nuostolių atlyginimas kurį nugalėtojai moka nugalėtoji valstybė

Respublika – valdymo forma, kur valstybės vadovas nėra monarchas, o nustatytam laikotarpiui renkamas vadovas

Restauracija – revoliucijos nuverstos monarchijos atkūrimas

Resursai – ištekliai, atsargos

Revanšizmas – pažiūros, teigiančios, kad reikia siekti keršto už pralaimėjimą ir pažeminimą, patirtą I pasauliniame kare. Labiausiai paplitusios Vokietijoje.

Revizionizmas – politinė srovė, kilusi iš socializmo. Atsisako kraštutinio reikalavimo vykdyti revoliuciją – siūlo į valdžią eiti rinkimų keliu; atsisako reikalavimo siekti visiškos socialinės lygybės, nacionalizacijos, pasisako už socialiai teisingos visuomenės sukūrimą.

Revoliucija – perversmas, kurio metu siekiama esminių pokyčių, dalyvauja didžioji dauguma gyventojų

Revoliuciniai demokratai – Rusijoje: valstiečių demokratijos gynėjai, valstiečių revoliuciją sieję su utopiniu socializmu

Rinkimai – procesas, kurio metu išrenkamos valdžios institucijos.

Rinkimų cenzas – būtina sąlyga, kurią išpildžius, suteikiama teisė dalyvauti rinkimuose.

Rojalistai – karaliaus šalininkai Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais.

Romantizmas – meno, mąstymo srovė XIX a. pr., propagavusi asmens, tautos laisvės, dvasingumą, nuoširdumą, aukštinusi praeities didybę, heroizmą.

Rusinimas – procesas, kurio metu prievarta brukama rusų kalba, kultūra, jos tautinės vertybės.

Sankiulotai – Prancūzijos miestų varguomenė.

Segregacija – juodaodžių atskyrimas nuo baltųjų

Seimas – iš bajorų sudaryta ATR valdymo institucija., kurios pagrindinė funkcija – leisti įstatymus.

Senatas (JAV) – Kongreso Aukštesnieji Rūmai.

Senjoras – feodalas savo baudžiauninkų ir vasalų atžvilgiu

Separatinė taika – taika, pasirašoma sulaužant įsipareigojimus sąjungininkams, vienašališkai.

Separatizmas – siekimas atsiskirti nuo kitų, veikti savarankiškai

Sionizmas – ideologija, teigianti, kad žydai turi sukurti savo tautinę valstybę Palestinoje

Siuzerenas – stambus feodalas, senjoras, neturintis virš savęs kitų senjorų

Socialdemokratija – politinis judėjimas, kuris remiasi revizionizmo politiniais teiginiais

Socialinė utopija – teorija, svajone galinti padaryti žmones laimingesnius, išvengti negerybių

Socializmas – politinė teorija, teigianti, kad reikia panaikinti privatinę nuosavybę, paverčiant ją valstybine šitaip užtikrinant visų visuomenės narių lygybę ir gerovę

Spaudos draudimas – Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpis.

Status quo – faktinė padėtis, kurią norimą išsaugoti arba atkurti

Streikas – darbininkų ar tarnautojų kolektyvinis atsisakymas dirbti, kol darbdaviai nepatenkins reikalavimų.

Suverenitetas – valstybės ar bendruomenės teisė visiškai savarankiškai tvarkyti savo reikalus; visiškas politinis savarankiškumas.

Švietimas – visuomeninis kultūrinis sąjūdis, siekęs įdiegti mokslo pasiekimus į kasdienį gyvenimą, ieškojęs būdų, kaip išspręsti žmoniją kankinančias problemas, bėdas ir sukurti kuo laimingesnį žemiškąjį gyvenimą.

Tauta – žmonių bendrija, kuri turi bendrą istoriją, kilme, tėvynę, kalbą, papročius, kultūrą, paveldą

Tautinė savimonė – tautos suvokimas, požiūris į esminius dalykus, vertybes

Tautinis atgimimas – lietuvių tautos nacionalinio sąjūdžio epocha, kurios metu subrendo lietuvių tautinė savimonė.

Tautų pavasaris – procesas; laikotarpis, kurio metu plito nacionalizmas, mesianizmas, kūrėsi tautinės valstybės, formavosi tautinė savimonė

Teisminė valdžia – valdžia, suteikta Teismui, teisingumą įgyvendinančiai institucijai.

Termidoriečiai – Prancūzijos konvento deputatai, kuriuos sudarė žirondistai, buržuazija ir vadinamoji „pelkė“

Termidoro perversmas – perversmas, kurio metu buvo nuversta jakobinų diktatūra

Teroras – sistemingas, metodiškas priešininkų bauginimas ir naikinimas smurtu.

Tironas – valdovas kuris valdo savivale ir smurtu

Trėmimai – prievartinis gyventojų iškeldinimas į kitą gyvenamąją vietą, dažniausiai – atokią be teisės grįžti.

Trestas – vienos kurios nors ūkio šakos įmonių susivienijimas

Tribunolas – specialus teismas

Ultimatumas – griežtas valstybės reikalavimas kitai valstybei, kurių nevykdymo atveju grasinama įvairiomis poveikio priemonėmis.

Unija – monarchinių valstybių susivienijimas

Unitarinė – sudaranti vientisą visumą, vieninga

Urbanizacija – procesas, kurio metu didėja miestų gyventojų skaičius, formuojasi miestų kultūra, plečiasi miesto įtaka politiniame, ekonominiame, socialiniame, kultūriniame gyvenime

Utopija – neįvykdomas, nerealus sumanymas, projektas

Uzurpatorius – asmuo užgrobęs valdžia arba pasisavinęs svetimas teises

Užnemunė – lietuviškas regionas dešiniajame Nemuno krante, susidaręs ATR padalijimų metu – ši žemė, priešingai, nei kitos lietuviškos žemės, atiteko Prūsijai; vėliau buvo Varšuvos kunigaikštystės sudėtyje (1807 – 1815 m.),, paskui, kaip sudėtinė Lenkijos karalystės dalis 1815 m. atiteko Rusijai.

Valdžios padalijimo principas – principas, skelbiantis, kad valdžia įgyvendinama teisėtai ir naudingai visuomenei tik tuo atveju, kai yra padalinta kelioms institucijoms.

Valstietis – žemės ūkio darbininkas

Vandėjos sukilimas – Vandėjos departamente kilęs valstiečių sukilimas prieš revoliuciją

Varpininkai – Lietuvos Tautinio atgimimo veikėjai, susibūrę apie ,,Varpo“ laikraštį, pritarę pagrindinėms ,,Varpo“ idėjoms – žadinti tautinę savimonę, siekti politinio Lietuvos savarankiškumo.

Vasalas – feodalas kito feodalo, iš kurio yra paėmęs feodą ir prisiekęs jam ištikimybę, atžvilgiu

Vasalo priesaika – iškilmingas aktas, kuriuo vasalas įsipareigoja būti ištikimu savo senjorui

Vergas – nelaisvas, beteisis, kitam asmeniui priklausantis žmogus

Vieta po saule – lygiavertės galimybės su kitomis šalimis veikti pasaulinėje prekyboje, investicijose, tarptautinėje politikoje.

Vyriausybė – įstatymų vykdomoji valdžia.

Vokietijos nota Peterburgui – Vokietijos reikalavimas, kad Rusija nesikištų į Austrijos–Vengrijos ir Serbijos nesutarimus, kad neremtų Serbijos.

Šokantis kongresas – kitaip žinomas Vienos kongresu (1814-1815)

Šovinizmas – pažiūros, perdėtai aukštinančios savo tautą žeminant kitas tautas.

Šubravcai – Lietuvoje veikusi liberalinė inteligentų draugija 1817- 1822m

Šventoji sąjunga – įsteigta 1815 m. siekiant garantuoti Vienos kongreso nutarimų laikymąsi

Žandaras – specialiosios policijos tarnautojas

Žemaičių tautinis sąjūdis – romantinis visuomeninis kultūrinis sąjūdis Žemaitijoje, kurio dalyviai didelį dėmesį skyrė Lietuvos istorijai, kalbai, palikimui.

Žirondistai – politinė grupuotė Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos metais, pasisakiusi už verslo laisvę, gynusi stambiosios buržua interesus.

Žmogaus ir piliečių deklaracija – XVIII a. politinis bei konstitucinės teisės dokumentas priimtas Prancūzijoje

 

Vokietijos-Italijos palyginimas

carizmo politika Lietuvoje

laikrasciai: Varpas ir Ausra

J. Basanavičius su kitais laikraščio leidėjais stengėsi sužadinti tautinę lietuvių savigarbą, savo krašto meilę. Laikraštyje buvo rašoma, jog tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Jame buvo skelbiama, kad atėjo laikas lietuviui prisiminti, jog jis privalo drąsiai jaustis lietuviu. Jono Basanavičiaus nuopelnai Lietuvai:

  • Įkūrė lietuvių mokslo draugiją;
  • Jo pastangomis 1905m. buvo sušauktas Didysis Vilniaus seimas;
  • 1918m. vasario 16d. 20 Lietuvos Tarybos narių, pirmininkaujant J. Basanavičiui paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.

1830-1831m. sukilimas prieš Rusiją

Priežastys:

  • Noras išsivaduoti iš Rusijos imperijos ir atkurti ATR;
  • Caro ketinimas siųsti Lenkijos kariuomenę slopinti revoliucijų Europoje;
  • 1830m. revoliucija Prancūzijoje, Belgijos atsiskyrimas nuo Nyderlandų;
  • Judėjimas prieš Europos valstybių monarchų įvesta Šventosios sąjungos sistemą;
  • Kai kurie vadai siekė baudžiavos panaikinimo;

Sukilimo pralaimėjimo priežastys:

  • Neaiški ir konservatyvi sukilimo programa, vadų konservatyvumas;
  • Pranašesnės priešo jėgos, nedarnus vadovavimas. Sukilėliai patys gaminosi ginklus, amuniciją ir kitus karinius reikmenis, tik trečdalis turėjo šaunamuosius ginklus;
  • Bajorų noras išlaikyti savo privilegijas. Nesugebėta į sukilimą pritraukti visų valstiečių, nes nenorėta naikinti baudžiavos.

1863-1864m. sukilimas

1861m. baudžiavos panaikinimo reforma nepatenkino valstiečių. Politinę įtampa kėlė patriotinės manifestacijos su ATR atkūrimo šūkiais. Kūrėsi slaptos organizacijos. Susiformavo dvi sukilimo rengimo grupės: raudonieji ir baltieji.

Sukilimo priežastys:

  • 1861m. baudžiavos panaikinimo sąlygos nuvylė valstiečius ir pablogino socialinius reikalus;
  • Lietuvoje plėtėsi konspiracinė veikla, kūrėsi slaptosios draugijos, aktyvėjo antirusiška veikla;
  • Prasidėjo politinės-religinės manifestacijos raginančios atkurti ATR su 1772m. sienomis;
  • Rusų revoliucionierių įtaka;
  • Daugelis aukštų Rusijos pareigūnų prastai vykdė nutautinimo politiką, nuolaidžiavo lenkų klausimu;
  • Iškilo trilypės federacijos (Lenkija-Lietuva_Rusija) idėja.

Pralaimėjimo priežastys:

  1. Sukilėliai buvo prasčiau ginkluoti, kai tuo tarpu rusai buvo sutelkę didesnę ir pajėgesnę armiją;
  2. Sukilimui nebuvo tinkamai pasiruošta, vadovybėje vyko nesutaikoma pažiūrų kova. Konservatyvus “baltieji” išsigando valstiečių revoliucijos;
  3. Sukilėlių neparėmė užsienio valstybės. Buvo laukiama tarptautinio savanorių būrio, tačiau ekspedicija žlugo.
  4. Generalgubernatorius M. Muravjovas karinėmis, politinėmis akcijomis žiauriai slopino sukilimą.

Sukilimo padariniai:

  • Didinama rusų žemėvalda, keliami rusų kolonistai;
  • Apribota katalikų bažnyčios veikla, sudaromos sąlygos plėstis stačiatikybei;
  • Uždraustos draugijos.

Istorija trumpai

Po III ATR padalijimo Didžioji Lietuva atiteko Rusijai, Užnemunė – Prūsijai. Dėl toi šių regionų raida skyrėsi.
Didžiojoje Lietuvoje buvo pravestos reformos, kuriomis Lietuvos žemės buvo integruotos į Rusijos imperiją. Napoleono epochoje Užnemunė pateko į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį. Lietuvos bajorai taip pat ėmė puoselėti viltis atgauti valstybingumą. Lietuvos didikai siekė autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje. Napoleono žygio į Rusiją metu 1812 m. buvo kreiptasi į Napoleoną su prašymu atkurti LDK. Tačiau planai nebuvo įgyvendinti. Po Vienos kongreso caras neištikimiems pavaldiniams ėmė taikyti reakcinę politiką. Atsakas į tai – slaptų draugijų veikla XIX a. pradžioje atkurtame VU. Draugijos III deš. buvo susektos, jų nariai ištremti. Kai kurie VU aklėtinai, šviesuoliai įsitraukė į Žemaičių tautinį sąjūdį, vykusį III deš. Sąjūdis rėmėsi romantizmo idėjomis. Sąjūdžio veiklą sustabdė 1830 – 1831 m. sukilimas. Keršydamas už sukilimą, caras 1832 m. įsakė uždaryti VU, panaikino Lietuvos Statutą. Tačiau bajorijos politiniai siekiai nebuvo numarinti.
1861 m. buvo paskelbtas baudžiavos panaikinimas. Jo sąlygos netenkino baudžiauninkų. Tai buvo viena iš 1863 – 1864 m. sukilimo priežasčių. Numalšinęs sukilimą, Rusijos caras patvirtino rusinimo priemones, tarp kurių – ir spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas, Katalikų Bažnyčios diskriminavimas. Tačiau palengvino baudžiavos panaikinimo sąlygas. Kapitalizmo raida Lietuvos kaime ir miestuose paspartėjo. Kartu kilo ir Lietuvių tautinis atgimimas. Jo ištakos – M. Valančiaus veikla. VI– VII deš. ž M. Valančiaus organizavo Blaivybės sąjūdį; slaptas mokyklas, knygnešių tinklą. 1883 m. buvo pradėtas,,Aušros” leidimas; XIX a. IX deš. – ,,Varpo” leidimas. XIX a. pab. Tautinio sąjūdžio veikėjai ėmė kurti politines partijas. Pirmoji buvo įkurta XIX a. X deš. Tai LSDP. XX a. I deš. susikūrė LDP ir LKDP. Jų programos numatė politinį Lietuvos savarankiškumą. Tačiau Tautinio atgimimo veikėjai buvo persekiojami, tremiami į Sibirą, įkalinami, buvo konfiskuojamas jų turtas. Vienas skaudžiausių įvykių – XIX a. X deš. įvykusios Kražių skerdynės. Tautinė diskriminacija, žemas pragyvenimo lygis paskatino I lietuvių emigracijos bangą XIX a. paskutiniame deš. Bet nesusilpnino Tautinio atgimimo. Didžiausias pasiekimas – 1904 m. spaudos lotyniškais rašmenimis grąžinimas. 1905m. revoliucijos atgarsiai pasiekė ir Lietuvą. 1905 m. Lietuvoje įvyko Didysis Vilniaus seimas, priėmęs nutarimą siekti Lietuvai autonomijos Rusijos imperijoje. Siekis niekad nebuvo įgyvendintas.
Rusijos įstojimas į Antantę paspartino pramonės raidą, pakėlė pragyvenimo lygį. Lietuvoje sparčiai kūrėsi kultūrinės draugijos: Lietuvių Mokslo draugija buvo pati reikšmingiausia. Klestėjo kultūrinis gyvenimas: XX a. I deš. buvo pastatyta lietuviška opera; suorganizuota Lietuvos dailės paroda, įkurta Dailės draugija. Tautiniame atgimime labai nusipelnė Mažosios Lietuvos Lietuvai: jų įnašas į lietuvybės puoselėjimą yra labai svarbus.

XIX a. antra pusė vadinama Tautų pavasariu – šiuo laikotarpiu vyko nepriklausomų valstybių kūrimasis Balkanuose; Italijos vienijimo procesas; Vatikano įkūrimas (XIX a. XVII – VIII deš. sandūra); Prūsijos karai vienijant Vokietiją; Austrijos tautų nacionaliniai sąjūdžiai ir Austrijos- Vengrijos paskelbimas (XIX a. VII deš.); Vokietijos suvienijimas (1871 m.); sionizmo judėjimas.

Nuorodos į vadovėlio temas

Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje 1815-1864m.

24. Visuomeninis ir kultūrinis sąjūdis Lietuvoje XIX a. pr.
25. Lietuvos ūkis ir visuomenė XIX a. vid.
26. Carizmo politika ir kova už valstybės atkūrimą

Nacijų Europa. Lietuvių tautinis sąjūdis

27. “Tautų pavasaris”
28. Vokietijos suvienijimas
29. Italijos kelias į susivienijimą
30. Austrija-Vengrija ir Balkanų tautos
31. Tautos Rusijos imperijoje
32. Žydai XIX a. Antisemitizmas ir sionizmas
33. Carizmo politika Lietuvoje XIX a. pab.
34. Lietuvos ūkis ir visuomenė XIX a. pab.
35. Lietuvių tautinis sąjūdis XIXa. pab.

Radote klaidą? Pažymėkite tikslią teksto vietą ir spauskite Ctrl+Enter klavišų kombinaciją, norėdami apie ją informuoti.

2015-04-16

0 atsakymų (-ai) į temą "Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje. Nacijų Europos konspektas. (24-35 temos)"

© 2014-2023 Istorijai.lt

Pin It on Pinterest

Eiti prie įrankių juostos

Pranešti apie klaidą

Ši teksto iškarpa bus pateikta mums