22 Lie

§ 7. Pramonės perversmas Anglijoje

Pramonės perversmas

Pirmųjų paprastų mašinų ir fabrikų, didesnių anglies kasyklų Anglijoje atsirado dar iki Hanoverio dinastijos įsi­viešpatavimo. Tačiau nuo XVIII a. vidurio pramonės au­gimas, skatinamas mokslo ir technikos išradimų bei pato­bulinimų, vyko neregėtais ligi tol žmonijos istorijoje tempais.

Pramonės perversmas buvo ne vienkartinis įvykis, o daugelį dešimtmečių trukęs procesas, tad jo pradžią ir pa­baigą galima nustatyti tik apytikriai. Manoma, jog pramo­nės perversmas baigėsi — visiškai įsigalėjo fabrikų gamyba — XIX a. 4-ame dešimtmetyje. Kaip tik tada Anglija tapo pirmąja pasaulio šalimi, kurioje didumą pajamų davė pra­monė ir prekyba.

Pramonei kurti reikėjo kapitalo, darbo rankų ir technikos. Turtingųjų miestiečių sluoksnis Anglijoje gyvavo jau seniai, jis buvo įgijęs didelę įtaką valstybės politikai. Anglija čia turėjo didžiulį pranašumą, palyginti su Prancūzija, kurioje viešpatavo absoliutizmas, o 1685 m. karaliui Liudvikui XIV panaikinus Nanto ediktą, dauguma patyrusių pramoninkų, prekybininkųir amatininkų hugenotų dėl re­liginių persekiojimų buvo priversti palikti šalį. Tuo tar­pu Anglijoje po XVII a.vidurio revoliucijos ir 1688 m. per­versmo įsiviešpatavo konstitucinė monarchija ir religinis pa­kantumas.

 Lėšų kaupimo šaltiniai

Lėšų kaupimo šaltiniai buvo gana įvairūs — pajamos iš žemės valdų, valstybinių paskolų palūkanos, pelnas iš kolo­nijų ir prekybos, pirmiausia su užjūrio šalimis. Viena iš jos šakų — vergų prekyba. Joje XVIII a. Anglija kaip tik ir pir­mavo. Daugiau kaip pusė vergų negrų per Atlantą į Ameri­kos kolonijas buvo pergabenama anglų laivais, nors šia gė­dinga ir nežmoniška veikla vertėsi taip pat prancūzai, olan­dai ir portugalai. Pavyzdžiui, 1771 m. penkiasdešimt aštuoni vergų prekiautojų laivai išplaukė iš Londono ir šimtas septyni — iš Liverpulio, uosto, esančio vakarinėje Didžiosios Britanijos pakrantėje. Iš viso tais metais anglų laivai nu­plukdė į Ameriką 50 tūkst. vergų.

„Aptvėrimų plitimas“

Darbo jėgą augančiai pramonei teikė kaimas, kuriame XVIII a. nepaprastai išplito „aptvėrimai”. Visi jiems taikomi draudimai ir apribojimai parlamento aktais buvo panaikin­ti. Apie pusantro milijono valstiečių ir jų šeimų narių — žemės laikytojų bei jomenų — neteko sklypų. Kai kurie iš jų pasiliko kaime ir parsisamdė fermeriams, tačiau diduma atvyko į miestus ir naujas gyvenvietes, įsikūrusias prie fabri­kų ar kasyklų. Jų padėtis buvo vargana, bet vis dėlto geres­nė negu valdant Tiudorams ir Stiuartams, kai gauti darbo mieste retai pavykdavo, o valdžia žiauriai persekiojo už vadinamąjį valkatavimą. Vykstant pramonės perversmui samdomaisiais darbininkais virsdavo nusigyvenę amatininkai. Mat fabrikų gaminiai išstumdavo brangesnius amatininkų dirbinius, šie negalėjo išlaikyti konkurencijos.

Technikos išradimai

Samdomųjų darbininkų dirbo jau manufaktūrose, tačiau mašinų jose naudota nedaug arba visai nenaudota. Darbas fabrikuose pritaikant įvairias, vis sudėtingesnes mašinas tapdavo dešimtis ir šimtus kartų našesnis. Pirmiausia ran­kų darbą mašinos pakeitė audinių gamyboje. Iš kolonijų įve­žant daugiau medvilnės, sparčiai augo medvilninių audinių gamyba. Jau XVIII a. pirmoje pusėje buvo išrasta verpimo mašina, bet dar sukama rankomis, 1769 m. išradėjas pra­monininkas Arkraitas įsteigė fabriką, kuriame verpimo mašinas suko vandens ratas. Praėjus dvidešimčiai metų, Angli­joje veikė 150 tokių verpimo fabrikų. 1785 m. E. Kartraitas išrado mechanines audimo stakles, kurių našumas buvo 40 kartų didesnis nei dirbančio rankomis audėjo.

Fabrikai pramonės perversmo pradžioje paprastai būda­vo statomi ant upės kranto, nes mašinas sukdavo vandens ratas. Reikėjo sukurti tokį variklį, kuris leistų statyti fabri­kus ne vien prie upių ir padarytų pramonę mažiau priklau­somą nuo vandens jėgos. Tais laikais toks variklis galėjo būti tik garo mašina. Garo jėgą imta naudoti jau XVII a. pabaigoje, ji varė siurblius traukti vandeniui iš anglies bei rūdos kasyklų šachtų.

Garo mašina ir jos pritaikymas

Garo mašiną, mažai tesiskiriančią nuo šiuolaikinių, 1769 m. pagamino Dž. Vatas. Tai buvo universalus variklis, kurį greitai imta taikyti įvairiose pramonės šakose, o kiek vėliau ir garvežiuose, laivuose.

Iš pradžių mėginta pritaikyti garo mašiną važiuoti plen­tu, bet tokie garvežiai nepaplito: dėl didelio svorio judėjo lėtai, tiesiog klimpdavo į žemę. Tik pastatytas ant metalinių bėgių, garvežys galėjo važiuoti palyginti sparčiai ir traukti vagonus su kroviniais ar keleiviais. Pirmąjį garvežį, kuris traukė aštuonis vagonus 10 km/val. greičiu, 1814 m. su­konstravo Dž. Stefensonas. 1825 m. Anglijoje buvo atidary­ta pirmoji pasaulyje geležinkelio linija. Ja traukinys riedėjo 22 km/val. greičiu. O 1829 m. garvežys jau pasiekė tada rekordinį 46 km/val. greitį. Anglijoje, netrukus ir daugelyje kitų šalių, prasidėjo tiesiog karštligiškas geležinkelių tiesimas. Jie sujungė įvairius, dažnai atkampius, rajonus, labai palengvino ir paspartino prekių bei žmonių judėjimą.

Fabrikų mašinoms, garvežiams ir geležinkelių bėgiams reikėjo labai daug metalo. Jau XVIII a. pasidarė aišku, kad lydant jį medžio anglimi, gamybos padidinti neįmanoma.

Dž. Stefensono garvežys Raketa 1829m

Mat beveik visi Anglijos miškai jau buvo iškirsti ir sukūren­ti. Laimei, tada buvo atrastas būdas, kaip panaudoti ge­ležies lydymui akmens anglis, tiksliau, iš jų pagamintą kok­są. Jau 1800 m. Anglijoje buvo užgesintos visos aukštakros­nės, lydančios geležį medžio anglimis. Geležies gamyboje įsi­vyravus lydymui koksu, Anglija užėmė pirmąją vietą pasau­lio geležies gamyboje ir išlaikė ją beveik visą XIX a. Tik pačioje to amžiaus pabaigoje ji atiteko JAV. Tai matyti iš 1 lentelės.

Geležies gamyba Anglįjoje ir pasaulyje

MetaiAnglijojeVisamepasaulyjeAnglįjos dalis (proc.)
179070 tūkst. tonų280 tūkst. tonų25
1830680159043
18401400277051
18502250428053

 Anglija – „pasaulio dirbtuvė“

Panašiais tempais didėjo ir tekstilės gamybos apimtis. Jos žaliavos — medvilnės — įvežimas išaugo nuo 4 mln svarų 1764 m. ligi 300 mln. svarų 1833 m.

XIX a. pirmoje pusėje Didžiojoje Britanijoje, palyginti nedidelėje saloje, kurioje gyveno perpus mažiau žmonių nei Prancūzijoje, buvo išlydoma apie pusę pasaulio geležies, išaudžiama daugiau kaip pusė pasaulio medvilninių audinių, iškasami beveik du trečdaliai pasaulio akmens anglies. An­glijos pranašumą rodė ir tai, kad 1830 m. tik viena iš dvi­dešimties pasaulyje veikusių garo mašinų buvo pagaminta ne anglų darbininkų.

Anglija pasidarė ir iki pat naujųjų amžių pirmojo lai­kotarpio pabaigos liko „pasaulio dirbtuve”. Žinoma, šis pirmavimas negalėjo trukti be galo. Pramonės pervers­mas vyko ir kitose šalyse. Angliją sparčiai vijosi JAV ir Vo­kietija.

Pramoninis pirmavimas glaudžiai siejosi su prekybiniu XIX a. pirmoje pusėje angliški gaminiai buvo laukiami visų žemynų valstybių rinkose, jiems rimtai negrėsė jokia kon­kurencija. Todėl anglų verslininkai ir vigų politikai reikala­vo sumažinti ar net visai panaikinti muitus, šie reikalavi­mai XIX a. viduryje pamažu buvo įgyvendinti. Anglijos vy­riausybė dėjo pastangas susitarti su kitomis valstybėmis dėl abipusio muitų panaikinimo. Kai kada tam panaudodavo ir karinę jėgą, kaip atsitiko Kinijoje. Pramonės perversmas padarė Angliją turtingesnę ir galingesnę, o kartu smarkiai pakeitė jos visuomenę.

Anglija pramonės perversmo pradžioje ir pabaigoje

Klausimai

  1. Paaiškinkite, kuo manufaktūra skyrėsi nuo fabriko.
  2. Kokie buvo lėšų pramonei kurti kaupimo šaltiniai?
  3. Kodėl pramonės perversmas Anglijoje įvyko anksčiau negu kitose šalyse?
  4. Sudarykite lentelę: „Technikos išradimai Anglijoje XIX a.“
  5. Kodėl Anglija buvo vadinama „pasaulio dirbtuvė“?