Naujųjų laikų istorinės sąvokos

Puslapyje pateiktos naujųjų laikų istorinės sąvokos abėcėlės tvarka.

Abatas – vienuolyno vadovas, bažnytinėje hierarchijoje prilyginamas vyskupui.
Abolicionizmas – XVIII–XIX a. judėjimas dėl vergijos panaikinimo.
Absoliutizmas – valstybės valdymo forma, kai visa aukščiausioji valdžia priklauso monarchui (imperatoriui, karaliui, carui) ir jo valdžios niekas neriboja.
Agrarinė revoliucija – procesai žemės ūkyje, kurių metu buvo įdiegti mechanizmai, pradėtos naudoti mokslo naujovės, vykdoma melioracija ir buvo pasiektas žymus produkto augimas.
Akcija – vertybinis popierius suteikiantis jos turėtojui teisę gauti tam tikrą akcinės bendrovės pelno dalį.
Akras – žemės ploto vienetas, lygus 0,4 ha.
Aktas – oficialus dokumentas.
Amnestija – visiškas ar dalinis atleidimas nuo teismo paskirtos bausmės.
Amunicija – kario apranga, ginkluotė.
Anarchizmas – politinė teorija, teigianti, kad žmonija turi egzistuoti be jokios valdžios, o darnus visuomenės gyvenimas užtikrintas kiekvieno individo atsakomybe prieš kitą individą.
Antisemitizmas – neapykanta, priešiškumas žydams.
Aristokratai – paveldima valdžios forma, kai valdo kilmingųjų (bajorų) giminių atstovai.
Apšviestasis absoliutizmas – absoliutizmas, kai absoliutas valdo, vadovaudamasis švietėjų idėjomis, rekomendacijomis, konsultuojasi su jais svarbias klausimais, vykdo švietėjiškas reformas.
Asignacija – popieriniai pinigai
Atstovų rūmai (JAV) – JAV Kongreso žemesnieji rūmai.
Autonomija – teisė patiems tvarkytis kurioje nors srityje; ribotas politinis savarankiškumas, kai dalis suvereniteto perleidžiama centrinei valdžiai.
Autoritarinis – paremtas vienvaldyste, diktatoriška valdžia.
Aušrininkai – Lietuvos Tautinio atgimimo veikėjai, susibūrę apie ,,Aušros“ laikraštį, pritarę pagrindinėms ,,Aušros“ idėjoms – puoselėti tautines vertybes, žadinti tautą, bet vengti atviro priešinimosi carizmui kaip pavojingo tautos išlikimui.
Bajorai – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas.
Banginio ir liūto kova – karas tarp Prancūzijos, kuri buvo pajėgesnė sausumos mūšiuose, ir D. Britanijos, kuri turėjo galingesnį laivyną.
Barakas – laikinas gyvenamasis pastatas
Barokas – meno kryptis, XVII-XVIII a. plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Vyravo puošnūs, ištaigingi, gausiai dekoruoti bažnytiniai statiniai. Atsiradimą skatino Kontrreformacija. Pradėjo formuotis Italijoje XV a. pab.
Batalionas – karinis dalinys, susidedantis iš kelių pakopų.
Baudžiauninkas – valstietis, asmeniškai priklausantis senjorui, kurio žemėje gyvena.
Baudžiava – teisinė valstiečių padėtis, pagal kurią jie asmeniškai tampa priklausomi nuo savo senjoro; įteisinanti jo senjoro galimybę naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, drausti valstiečiams keisti šeimininką.
Bažnytinė dešimtinė – mokesčiai Bažnyčiai; pelno dešimtadalis, atiduodamas Bažnyčiai.
Bilis – anglosaksų šalyse: vyriausybės ar parlamento narių pasiūlytas įstatymo projektas
Birža – įstaiga, kurioje perkami ir parduodami vertybiniai popieriai
Blaivininkai – M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio dalyviai, atsisakę vartoti svaigiuosius gėrimus.
Blokada – prievartinis valstybės ar jos dalies izoliavimas, įprastinių ryšių ir veiksmų apribojimas ar nutraukimas.
Bolševikai – Rusijos komunistų partijos kitas pavadinimas.
Brošiūra – spausdinta 5-48 puslapių knygelė minkštu viršeliu.
Bundestagas – centrinis Vokietijos sąjungos valdymo organas, paskirtų atstovų susirinkimas.
Burbonai – viena žymiausių Europos valdovų dinastijų su pertraukomis valdžiusi Prancūziją.
Buržuazija – terminas, skirtas pavadinti turtingosioms klasėms kapitalistinėje visuomenėje.
Caras – aukščiausias vienvaldžio šalies valdovo titulas
Cechas – organizacija, kuri vienijo tuo pačiu amatu besiverčiančius miestiečius
Centralizacija – kaupimas, telkimas į vieną vietą
Cenzas – būtina sąlyga (tam tikras turimas turtas, amžius, mokslas, sėslumas) naudotis teisėmis
Cenzūra – spaudos turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios
Cholera – ūminė užkrečiamoji žarnyno liga
Čartizmas – darbininkų judėjimas, kilęs XIX a. I pusėje Didžiojoje Britanijoje, siekęs rinkimų teisės pripažinimo visiems pilnamečiams vyrams.
Dancigo koridorius – Lenkijai priklausanti buvusi Vokietijos teritorija, atskyrusi nuo pagrindinės Vokietijos jos anklavą – Rytprūsius.
Darbininkų ir kareivių tarybos – gatvių valdžia Rusijoje, pagrindinė opozicija Laikinajai vyriausybei.
Daraktorius – slaptų mokyklų mokytojas.
Daugiapolė galių pusiausvyra – tarptautiniai santykiai, kai pasaulyje yra keli lygiaverčiai galių centrai, įtakojantys ar kontroliuojantys tam tikrus regionus.
Debatai – problemų svarstymas, pasiketimas nuomonėmis susirinkime, posėdyje
Dedikacija – kūrinio pradžioje įrašyti autoriaus žodžiai apie tai, kam ar kieno atminimui autorius tą kūrinį skiria.
Dėdė Semas – personifikuotas JAV simbolis.
Deklaracija – iškilmingas pareiškimas svarbiais klausimais.
Dekretas – aukščiausios valstybinės valdžios aktas, turintis įstatymo galią.
Demilitarizacija – valstybės ar jos teritorijos dalies nuginklavimas; draudimas turėti karo pramonę; laikyti ginkluotąsias pajėgas.
Demilitarizuota zona – zona, kurioje draudžiama laikyti kariuomenę, ginkluotę, vykdyti karines pratybas.
Departamentas – valstybės teritorijos dalis, turinti savo administraciją.
Deputatas – renkamas atstovaujamojo valstybinio valdžios organo narys.
Dezertyras – asmuo vengiantis atlikti pilietines ar visuomenines pareigas.
Diaspora – dalies tautos gyvenimas svetur.
Didieji geografiniai atradimai – geografiniai atradimai XV ir XVI a. sandūroje (jūrų kelias į Indiją, Amerikos atradimas, apiplauktas pasaulis bei kiti smulkesni geografiniai atradimai).
Didžioji Vokietija – Vokietija, kurios sudėtyje yra visos vokiškai kalbančios žemės, tame tarpe ir Austrija.
Diktatūra – neribota asmens (kai kada – asmenų grupės) valdžia.
Dinastija – tos pačios giminės monarchų, vienas iš kito paveldinčių sostą, eilė.
Direktorija – Prancūzijos vyriausybė 1795 – 1799 m., nuo kurios pavadinimo kilo ir Prancūzijos respublikos pavadinimas tais metais.
Druskos mokestis – XVIII a. mokestis Prancūzijoje už žmogų nuo 8 metų.
Dualistinė – dvilypė, sudaryta iš dviejų valstybių.
Duoklė – prievolė produktais, kuriuos valstietis turi atiduoti savo senjorui už naudojimąsi žeme.
Dūma – Rusijos valdovo patariamoji institucija, renkama Rusijos piliečių.
Dominija – Didžiosios Britanijos karaliaus valdžią pripažįstanti valstybė.
Dvivaldystė – politinė situacija 1917 m. Rusijoje, kai oficialiosios valdžios veiksmus ribojo, paralyžiavo gatvių valdžios opozicija.
Edukacinė komisija – Abiejų Tautų Respublikos už švietimo sistemą atsakinga institucija, įsteigta 1773 m. spalio 14 d.
Egzekucija – kūno ar mirties bausmės vykdymas.
Eklektika – meno stilius, kuriam būdingas laisvas praeities stilistinių formų jungimas.
Ekonomika – tam tikro laiko gamybinių santykių visuma; socialinis mokslas, tiriantis individų elgseną esant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtaką produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui.
Ekspansija – valstybės viešpatavimo sferų plėtimas.
Elitas – visuomenės viršūnė, kuriuo nors atžvilgiu išsiskirianti iš aplinkos.
Emigracija – procesas, kurio metu žmonės išvyksta gyventi svetur.
Erchercogas – Habsburgų dinastijos princų titulas.
Eskadra – didelis karo laivų, lėktuvų junginys.
Eskortas – apsauga, palyda.
Etiketas – visuomenės tinkamo elgėsio normos.
Etmonas – kariuomenės vado pareigybė ATR.
Etnosas – žmonių bendrija, kurią sieja gentinė, etninė kilmė.
Fabrikas – mechanizuota pramonės gamykla.
Fanatizmas – aklas prisirišimas prie tam tikro tikėjimo, žiaurumas kitatikių atžvilgiu.
Federacija – jungtinė valstybė, sudaryta iš atskirų politinį savarankiškumą turinčių vienetų.
Feljanai – politinis klubas atstovavęs buržuazijos interesams.
Feminizmas – pažiūros, ideologija, teigianti, kad moterims turi būti pripažintos lygios teisės ir galimybės su vyrais.
Feodalas – feodo savininkas.
Feodalizmas – visuomeninė santvarka viduramžių ir naujųjų amžių pradžioje
Feodas – paveldima žemė, suteikiama už tarnybą, dažniausiai karinę.
Filaretai – slaptos studentų organizacijos, veikusios Vilniaus universitete 1820–1823m, nariai.
Filomatai – slaptos studentų organizacijos, veikusios Vilniaus universitete 1817–1823m, nariai.
Fortas – įtvirtintas statinys, pritaikytas ilgai žiedinei gynybai.
Frakcija – politinės partijos narių grupė, veikianti parlamente.
Frontas – aktyvių karo veiksmų zona.
Generalgubernatorius – aukščiausiasis Rusijos caro (arba D. Britanijos karaliaus) pareigūnas tam tikrame krašte (generolas + gubernatorius).
Generaliniai luomai – Prancūzijos luomų susirinkimas, padėjęs karaliui priimti sprendimus.
Genocidas – baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei
Geocentrizmas – pažiūra į pasaulio sandarą, teigianti, kad Žemė yra Visatos centras – aplink ją skrieja Saulė ir planetos.
Gerilja – Ispanijoje ir Lot. Amerikoje — partizanų karo veiksmai.
Giljotina – galvos kirtimo mašina, sukurta Didžiosios Prancūzijoje revoliucijos metais.
Giljotinuoti – įvykdyti mirties bausmę nukertant galvą.
Gubernija – administracinis vienetas Rusijoje, įvestas Petro I.
Homstedas – laisvas žemės sklypas duodamas naujakuriams.
Hugenotai – XVI-XVIII a. Prancūzijos evangelikai reformatai, sekę J. Kalvino mokymą (kalvinistai). Tikėjimą propagavo Prancūzijos dvasininkija ir feodalai didikai.
Humanizmas – pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagrindine vertybe, pabrėžianti žmogaus vertingumą ir jo proto galimybes; tikėjimas kūrybinėmis galiomis, asmenybės laisvės ir nepriklausomybės skelbimas.
Husitai – Jano Huso šalininkai, XV a. čekų nacionalinio pasipriešinimo vokiečių įtakai dalyviai, kovoję prieš vokiečių feodalų ir Romos katalikų bažnyčios viešpatavimą
Husitų karai – Jano Huso vadovaujamų žmonių kova prieš popiežių ir imperatorių (XIV- XV a).
Imigracija – procesas, kurio metu į šalį atvyksta gyventi žmonės iš kitų šalių.
Imperializmas – politika; pažiūros, pateisinančios svetimų teritorijų grobimą, valdymą ar bent kontroliavimą savanaudiškais tikslais.
Industrializacija – procesas, kurio metu į gamybą diegiamos stambiosios mašinos.
Infliacija – cirkuliuojančių piniginių ženklų pertekliaus susidarymas.
Invazija – karinis įsiveržimas į svetimą šalį.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – valstybinė institucija, turinti teisę leisti įstatymus.
Įstatymų vykdomoji valdžia – valstybinė institucija, vykdanti įstatymus.
Jakobinai – politinė grupuotė Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais, rėmusi varguomenę ir smulkiuosius savininkus, įvedusi diktatūrą 1793–1795m.
JAV Konstitucija – aukščiausiasis JAV įstatymas, kuriame numatyti pagrindiniai JAV valdymo principai.
JAV Nepriklausomybės deklaracija – Dokumentas, kuriuo buvo paskelbta, jog buvusios britų kolonijos tampa nepriklausomomis.
JAV Teisių bilis – JAV piliečių teises apibrėžiantis dokumentas.
Jėzuitai – Katalikų vienuolių ordinas, kurį 1534 m. Paryžiuje įkūrė Ignotas Lojola kovai su reformacija.
Juodoji Afrika – Teritorija į pietus nuo Sacharos.
Kalvinizmas – griežto protestantizmo srovė, kurios pradininkas buvo Ž. Kalvinas. Doktrina dar labiau nutolusi nuo katalikybės, atmesti visi išoriniai bažnyčios atributai, panaikinta hierarchija, grįsta likimu.
Kancleris – ministras pirmininkas vokiškai kalbančiose šalyse.
Kapitalas – turimų išteklių visuma.
Kapitalizmas – socialinė ekonominė sankloda, kurios pagrindas yra privati nuosavybė, verslo laisvė siekiant pelno, mažas valstybės vaidmuo ekonomikoje. Pagrindinė darbo jėga – samdomas darbas.
Karališkosios komisijos – XIXa. vid. Anglijoje antisanitarines darbininkų sąlygas, skurdą, moterų ir vaikų darbą šachtose prižiūrinti komisija.
Karbonarai – XIX a. pradžios (1807—1832 m.) slapta Italijos revoliucinė organizacija, siekusi išlaisvinti ir suvienyti Italiją.
Kartelis – gamybos šakos įmonių susivienijimas.
Karo stovis (karinė padėtis) – politinė teisinė teritorijos padėtis, kai įvedami Karo lauko įstatymai, komendanto valanda, suvaržomos gyventojų teisės, ribojamas jų judėjimas, ribojamas vartojimas.
Katekizmas – tikybos pradžiamokslis, glaustas krikščionių tikybos pagrindų išdėstymas. Pirmasis lietuviškas katekizmas išleistas M.Mažvydo 1547 m. Karaliaučiuje.
Kazokas – laisvasis Ukrainos žemių valstietis.
Ketverių metų seimas – 1788–1792 m. veikęs Abiejų Tautų Respublikos seimas, kuris ruošė valstybės reformas ir naują valstybės konstituciją.
Ketvirtoji valdžia – politinė žiniasklaida turinti didelę įtaką rinkėjams.
Kirilica – slavų kalboms pritaikytas raidynas, sukurtas pagal graikų raidyną.
Klasicizmas – XVII a.–XIX a. I pusės Vakarų Europos literatūros ir meno epocha. (pvz: Vilniaus katedra)
Knygnešys – Tautinio atgimimo veikėjas, slapta iš Mažosios Lietuvos gabenęs knygas į Didžiąją Lietuvą spaudos draudimo metais.
Koalicija – valstybių, partijų sąjunga turinti bendrus tikslus.
Kodelsas – įstatymų rinkinys, teisynas.
Kolonializmas – politika, kurios pagrindinis bruožas – kolonijų grobimas, steigimas.
Kolonija – vietovė, įkurdinta negyvenamoje ar nenaudojamoje teritorijoje, iš kitur atsikrausčiusių naujakurių.
Komendanto valanda – valdžios potvarkiais nustatytos valandos, nuo kurių iki kurių negalima pasirodyti gatvėje be specialaus leidimo ar neįvykdžius specialių sąlygų.
Komuna – Prancūzijos mažiausias teritorinis administracinis vienetas
Komunistai – socializmo teorijos šalininkai, pasisakantys už prievartinį žmonių socialinį sulyginimą, panaikinant privačią nuosavybę ir už proletariato diktatūros įvedimą.
Koncernas – monopolinis bendrovių susivienijimas nepanaikinantis jų teisinio savarankiškumo.
Konfederacija – valstybių sąjunga, kurios narės yra visiškai savarankiškos; ginkluotas bajorų susibūrimas prieš valdžią.
Konfederatai – Lenkijoje ir Lietuvoje feodalizmo laikais — luominės ginkluotos politinės sąjungos nariai, kurie tarpuvaldyje vykdė valstybės valdžios funkcijas; JAV pilietinio karo metu – atskilusių Pietinių valstijų šalininkai.
Kongresas – valstybių vadovų ar kitų aukštų pareigūnų suvažiavimas siekiantis priimti esminius nutarimus; JAV – įstatymų leidžiamoji valdžia.
Konkordatas – valstybės sutartis su popiežiumi, apibrėžianti Katalikų bažnyčios padėti valstybėje.
Konservatizmas – politinė teorija, teigianti, kad visuomenės gerovė gali būti užtikrinta tik saugant tradicijas ir vertybes, tarp kurių – prigimtinė žmonių nelygybė. Permainos ir reformos gali būti vykdomos tik palaipsniui, nesutrikdžius natūralios visuomenės raidos.
Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises.
Konstitucinė monarchija – monarchijos tipas, kai karaliaus valdžią riboja konstitucija.
Konsulas – aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas.
Konsulatas – Napoleono sudaryta Konsulų taryba, valdžiusi Prancūziją 1799 – 1804 m. nuo šios tarybos kilo ir Prancūzijos valdymo pavadinimas tais metais.
Kontinentinė blokada – Napoleono 1806 m. paskelbta politika, draudusi Europos žemynui prekiauti su Didžiąja Britanija.
Kontrabanda – slaptas prekių gabenimas pažeidžiant įstatymus.
Kontribucija – bauda už karo nuostolius.
Kontrreformacija  – XVI a. vidurio ir XVII a. pabaigos bažnytinis politinis judėjimas, kuriuo siekta įveikti reformaciją, susigrąžinti tai, kas per ją prarasta. Kontrreformacijos ideologinę programą sudarė Tridento bažnyčios susirinkimo (1545–1563) nutarimai.
Konvencija – sutartis, susitarimas.
Konventas – tautos atstovų susirinkimas, suvažiavimas.
Korupcija – valdininkų papirkinėjimas.
Kukluksklanas – rasistinė organizacija JAV, terorizuojanti juodaodžius ir jų rėmėjus, baltuosius, bendraujančius su juodaodžiais.
Laikinoji vyriausybė – vyriausybė, kuri turi įgaliojimus veikti tik iki tol, kol demokratiniu, teisėtu būdu bus sudaryta nauja vyriausybė.
Laikinosios taisyklės – specialūs įstatymai Šiaurės Vakarų krašto gubernijoms, kuriuose buvo numatytos priemonės kraštui surusinti, sumažinti Katalikų Bažnyčios vaidmenį.
Lažas – prievoliniai baudžiauninkų darbai senjoro ūkyje.
LDP (Lietuvos demokratų partija) – 1902m. įkurta liberalių pažiūrų partija, savo programoje iškėlusi Lietuvos Nepriklausomybės siekimą.
Lendlortas – D. Britanijoj: stambus žemvaldys
Liaudies komisarų taryba – Rusijos bolševikų diktatūros pradžioje – bolševikinė vyriausybė.
Liberalizmas – politinė teorija, pasisakanti už individo lygybę su kitais individais ir jo laisvę savo turtu bei veikla laisvai konkuruoti su kitu individu. Valstybei paliekamas tik ribotas vaidmuo – teisingumo ir saugumo užtikrinimas.
Liberum veto – teisė vienu balsu ,,prieš“ sustabdyti įstatymo svarstymą ar priėmimą.
Linčo teismas – juodaodžių ir juos palaikančių baltųjų baudimas mirties bausme be teismo.
Liuteronybė – viena pagrindinių ir labiausiai išplitusi protestantizmo kryptis, kuriai pagrindus padėjo vokiečių teologai M. Liuteris ir P. Melanchtonas. Liuteronai nepripažįsta griežtos ribos tarp dvasininkų ir pasauliečių, atisakė vienuolijos ir celibato, iš 7 krikščionybės sakramentų pripažįsta Krikštą ir Komuniją.
LKDP (Lietuvos krikščionių demokratų partija) – 1905m. įkurta konservatyvių pažiūrų politinė partija, siekusi Lietuvos politinio savarankiškumo.
Luditai – darbininkų judėjimo dalyviai, XVIII a. pab. siekę sustabdyti darbininkų atleidinėjimą dėl industrializacijos iš darbo, laužydami mašinas.
Luomas – socialinė grupė, turinti įstatymais ar papročiais nustatytas paveldimas teises , privilegijas ir pareigas.
LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) – 1896m. įkurta socialdemokratiškų pažiūrų partija, pirmoje savo programoje numačiusi siekti Lietuvai autonomijos.
Mameliukai – Egipto sultono kariuomenės rinktinės dalis.
Manevrinis karas – situacija frontuose, kai fronto linija nuolat kinta.
Manifestacijos – viešas masinis renginys protestui pareikšti.
Manifestas – iškilmingas valdžios ar kokios nors grupuotės kreipimasis į visuomenę raštu.
Manufaktūra – pramoninės gamybos rūšis, paremta samdomuoju rankų darbu ir darbo pasidalijimu.
Masonai – religinis etinis judėjimas, kilęs švietimo epochoje, siekęs įgyvendinti pagrindines vertybes – dorovinį tobulinimąsi, aukštus moralės principus.
Masinė kultūra – populiarioji kultūra, prieinama ir suprantama plačiam vartotojų ratai.
Mažoji Lietuva – Prūsijos (vėliau Vokietijos) regionas šiaurinėje jos dalyje, kuriame gausi tautinė lietuvių bendruomenė.
Mažoji Vokietija – Vokietija, kurios teritorijoje yra vokiškai kalbančios žemės, bet nėra Austrijos.
Menševikai – Rusijos socialdemokratai.
Merkantilizmas – ankstyvojo kapitalizmo (XVI—XVIII a) ekonomikos teorijos raidos srovė, kuri pabrėžia mainų ir prekybos svarbą bei laiko tai tautos gerovės šaltiniu.
Metropolija – valstybė savo valdomų užjūrio kolonijų atžvilgiu.
Mesianizmas – pažiūros, teigiančios kurios nors tautos ar valstybės išskirtinį vaidmenį žmonijos istorijoje, civilizacijos raidoje.
Militarizmas – pažiūros, teigiančios, jog karas padeda išspręsti daugelį problemų, remiančios ginklavimąsi, agresyvią užsienio politiką.
Ministrų kabinetas – kitas vyriausybės pavadinimas.
Misionierius – dvasininkas skleidžiantis religiją įvairiose pasaulio šalyse.
Mobilizacija – kariuomenės papildymas ir pertvarkymas į karo meto sudėti.
Modernioji demokratija – demokratijos forma, kai piliečiai išsirenka savo atstovus ir paveda jiems valdyti vyriausybės, valstybės reikalus
Monarchija – valdymo forma, kurioje valstybės galva yra vienas valdovas.
Monopolija – padėtis rinkoje, kai egzistuoja tik vienas tam tikros prekės ar paslaugos pardavėjas.
Nacija – žmonių bendrija, susidariusi bendros istorijos, kalbos, vertybių, paveldo, kultūros, teritorijos pagrindu.
Nacionalinė gvardija – karinės pajėgos sukurtos Prancūzijos nacionalinio susirinkimo 1789m.
Nacionalizacija – procesas, kurio metu objektas paverčiamas valstybine nuosavybe
Nacionalizmas – pažiūros, teigiančios, kad didžiausia vertybė yra tautos interesai, o geriausias būdas tautinėms vertybėms apsaugoti – tautinės valstybės sukūrimas.
Naktinis sargas – liberalų požiūriu valstybė, kuri prisiima tik viešosios tvarkos, užsienio politikos klausimais.
Naujasis pasaulis – kitas Amerikos (pasaulio dalies) pavadinimas.
Naujieji amžiai – laikotarpis tarp viduramžių ir naujausiųjų amžių. XV-XVI a. sandūros-XIX a. ekonominių ir politinių sąlygų visuma, pakeitusi viduramžišką gamybos ir gyvensenos būdą bei visuomeninį mentalitetą.
Oberostas – Vokiečių įkurtas administracinis okupuotų Rusijos vakarinių teritorijų vienetas.
Observatorija – specialiai įrengta įstaiga, skirta stebėti kosminius kūnus ar reiškinius.
Okupacija – laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.
Pacta conventa – karaliaus ir bajorų sutartis ATR, kuria karalius įsipareigoja nepažeisti sutartų bajorų teisių.
Padalijimai – Rusijos, Prūsijos, Austrijos įvykdyti laipsniški ATR teritorijos pasidalijimai, dėl kurių ATR išnyko iš žemėlapio.
Paliaubos – laikinas karo veiksmų sustabdymas.
Palivarkas – ūkinis vienetas, dvaras, turintis visas savarankiškas ūkines funkcijas.
Parlamentas – aukščiausias renkamasis įstatymų eidybos ir valstybės valdžios organas.
Parlamentarizmas – vienas iš demokratijos požymių, valstybės valdymo sistema, kai demokratiškai renkamas parlamentas yra aukščiausia valdžios institucija valstybėje.
Partija – politinė organizacija, kurios nariai turi panašius įsitikinimus, dalyvauja ar siekia dalyvauti politiniame gyvenime,  įgyvendinti bendrą politinį tikslą
Partizaninis karas – valdžios ir piliečių konfliktas, kai piliečiai savo nepasitenkinimą valdžios institucijomis ar jų vykdoma politika griebiasi nekoordinuotos, padrikos ginkluotos, teroristinės kovos, kuria siekia pakirsti valdžios galias ir galimybę veikti.
Pelkė – Prancūzijos konvento deputatų grupė su laisvom pažiūrom, centristai.
Perversmas – perversmas staigus kieno raidos, santvarkos pakeitimas ar pasikeitimas; valdžios ir piliečių konfliktas, kai grupuotė asmenų neteisėtu būdu įvykdo valdžios pakeitimą.
Peticija – kolektyvinis prašymas įteikiamas valstybinės valdžios organams.
Patriotizmas – pažiūros, išreiškiančios meilę, atsidavimą Tėvynei.
Pilietinis karas – valdžios ir piliečių konfliktas, pasireiškiantis piliečių tarpusavio karu dėl kiekvienos kariaujančios pusės politinių siekių įtvirtinimo valstybėje.
Plantacija – stambus ūkis, naudojantis vergų darbą. Paplitęs pietinėse JAV iki vergovės panaikinimo.
Plebiscitas – liaudinis balsavimas labai svarbiu politiniu, valstybiniu klausimu.
Pogromas – kokios nors nacionalinės grupės (paprastai žydų) gyventojų užpuolimas, žudynės, turto naikinimas.
Politika – mokslas, aiškinantis kaip reikia valdyti
Polonizacija – lenkėjimas, lenkinimas.
Postilė – pamokslų rinkinys Biblijos temomis.
Pozicinis karas – situacija fronte, kai fronto linija nekinta.
Pramonė – ekonomikos šaka, kurioje mašinos gamina produkciją.
Pramonės revoliucija (perversmas) – industrializacijos įtakota epocha, kurios metu įvyko reikšmingi ekonominiai, socialiniai, politiniai, kultūriniai pokyčiai, sukūrę moderniąją visuomenę.
Prarastoji karta – jaunuolių, išgyvenusių frontą, totalinį karą, pralaimėjimą karta, turėjusi gilių socialinių ir psichologinių problemų pokario Europoje.
Pretekstas – tariama priežastis.
Prezidentas – valstybės vadovas; vykdomosios valdžios formuotojas ir pagrindinė vykdomosios valdžios institucija JAV.
Profsąjunga – organizacija, vienijanti tos pačios profesijos dirbančiuosius
Proletariatas – socialinė grupe neturinti gamybos priemonių, pardavimui galinti pasiūlyti tik savo darbo jėgą.
Proletariato diktatūra – Lenino paskelbtas Sovietinės Rusijos valdymas: valdžia, esą, priklauso proletariatui, kurį atstovauja ir gina Bolševikų partija. Iš tiesų tai komunistinė diktatūra.
Propaganda – bendravimo forma, kurios tikslas daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis.
Protekcionizmas – valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje.
Protektoratas – valstybės priklausomybės forma, kai stipri valstybė per savo atstovą tvarko silpnesnės šalies užsienio ir vidaus politiką.
Protestantizmas – bendras tikėjimų, atsiradusių reformacijos metu, pavadinimas, viena pagrindinių (greta katalikybės ir stačiatikybės) krikščionybės krypčių, apimanti anglikonybę, kalvinizmą, liuteronybę, ir kt. Įsigalėjo Skandinavijoje, Anglijoje, Š. Airijoje, Vokietijoje. Sąvoka pradėta vartoti 1529 m., kai dalis M.Liuterio šalininkų Špėjerio mieste pareiškė protestą dėl seimo nutarimo apriboti liuteronybės plitimą. Lietuvoje ėmė plisti XVI a. 3-4 deš. Pirmieji skleidėjai: A.Kulvietis, M.Mažvydas, S.Rapolionis, J.Zablockis.
Provincija – teritorinis vienetas.
Puritonai – griežtos protestantizmo atmainos XVI-XVII a. Anglijoje šalininkai. Kovojo su absoliutizmu ir Anglikonų bažnyčia, reikalavo griežtos moralės, kuo paprastesnių pamaldų.
Rada – Ukrainos kazokų taryba, susirinkimas.
Reakcija – kraštutinės politinės pažiūros, pasisakančios prieš bet kokias reformas, permainas, naujovių diegimą; siekia išlaikyti esamą tvarką.
Reichstagas – Prūsijos, o vėliau Vokietijos imperijos parlamentas.
Referendumas – visuotinis piliečių balsavimas dėl konstitucijos pataisos arba to įstatymo priėmimo.
Reformacija – XVI-XVII a. daugelyje Europos šalių vykęs visuomeninis judėjimas, siekęs reformuoti katalikų bažnyčią. Reformatai kritikavo popiežiaus valdžią, siekė pajungti bažnyčią pasaulietinei valdžiai. Pradininku laikomas vokiečių dvasininkas Martynas Liuteris.
Reformizmas – polititinė srovė, siekianti reformomis, be revoliucijos, pakeisti visuomenės gyvenimą, esama santvarka.
Regentas – laikinas valstybės valdytojas vietoj nepilnamečio monarcho.
Reglamentas – posėdžio, susirinkimo vedimo tvarka.
Reglamentacija – taisyklių nustatymas.
Rekonstrukcija – esminis ko nors pertvarkymas
Rekrutas – naujokas to meto kariuomenėje, paimtas pagal rekrutų prievolę.
Rektorius – aukštojo mokslo įstaigos vedėjas, universiteto viršininkas, vadovas.
Rekvizitai – produktų, reikmenų, turto nusavinimas kariuomenės reikmėms.
Renesansas (atgimimas) – Europos kultūros, meno ir visuomenės minties suklestėjimo epocha (XIV a. vid. – XVII a. pr.), pereinamasis laikotarpis nuo viduriniųjų amžių prie Naujųjų laikų kultūros, pasižymėjęs  antikos tradicijų atgaivinimu ir dėmesiu žmogaus asmenybei. Apėmė visas gyvenimo sritis. Atsirado ir suklestėjo Italijoje. Lietuvoje pradėjo plisti XV a. pabaigoje.
Reparacijos – karo padarytų nuostolių atlyginimas kurį nugalėtojai moka nugalėtoji valstybė.
Respublika – valstybės valdymo forma, kai valstybės organai yra renkami.
Restauracija – revoliucijos nuverstos monarchijos atkūrimas.
Resursai – ištekliai, atsargos.
Revanšizmas – pažiūros, teigiančios, kad reikia siekti keršto už pralaimėjimą ir pažeminimą, patirtą I pasauliniame kare. Labiausiai paplitusios Vokietijoje.
Revizionizmas – politinė srovė, kilusi iš socializmo. Atsisako kraštutinio reikalavimo vykdyti revoliuciją – siūlo į valdžią eiti rinkimų keliu; atsisako reikalavimo siekti visiškos socialinės lygybės, nacionalizacijos, pasisako už socialiai teisingos visuomenės sukūrimą.
Revoliucija – perversmas, kurio metu siekiama esminių pokyčių, dalyvauja didžioji dauguma gyventojų.
Revoliuciniai demokratai – Rusijoje: valstiečių demokratijos gynėjai, valstiečių revoliuciją sieję su utopiniu socializmu.
Rinkimai – procesas, kurio metu išrenkamos valdžios institucijos.
Rinkimų cenzas – būtina sąlyga, kurią išpildžius, suteikiama teisė dalyvauti rinkimuose.
Rojalistai – karaliaus šalininkai Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais.
Romantizmas – meno, mąstymo srovė XIX a. pr., propagavusi asmens, tautos laisvės, dvasingumą, nuoširdumą, aukštinusi praeities didybę, heroizmą.
Rusinimas – procesas, kurio metu prievarta brukama rusų kalba, kultūra, jos tautinės vertybės.
Sankiulotai – Prancūzijos miestų varguomenė.
Segregacija – juodaodžių atskyrimas nuo baltųjų.
Seimas – iš bajorų sudaryta ATR valdymo institucija., kurios pagrindinė funkcija – leisti įstatymus.
Senatas (JAV) – Kongreso Aukštesnieji Rūmai.
Senjoras – feodalas savo baudžiauninkų ir vasalų atžvilgiu.
Separatinė taika – taika, pasirašoma sulaužant įsipareigojimus sąjungininkams, vienašališkai.
Separatizmas – siekimas atsiskirti nuo kitų, veikti savarankiškai.
Sionizmas – ideologija, teigianti, kad žydai turi sukurti savo tautinę valstybę Palestinoje.
Siuzerenas – stambus feodalas, senjoras, neturintis virš savęs kitų senjorų.
Socialdemokratija – politinis judėjimas, kuris remiasi revizionizmo politiniais teiginiais.
Socialinė utopija – teorija, svajonė galinti padaryti žmones laimingesnius, išvengti blogybių.
Socializmas – politinė teorija, teigianti, kad reikia panaikinti privatinę nuosavybę, paverčiant ją valstybine šitaip užtikrinant visų visuomenės narių lygybę ir gerovę.
Spaudos draudimas – Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpis.
Status quo – faktinė padėtis, kurią norimą išsaugoti arba atkurti.
Streikas – darbininkų ar tarnautojų kolektyvinis atsisakymas dirbti, kol darbdaviai nepatenkins reikalavimų.
Suverenitetas – valstybės ar bendruomenės teisė visiškai savarankiškai tvarkyti savo reikalus; visiškas politinis savarankiškumas.
Švietimas – visuomeninis kultūrinis sąjūdis, siekęs įdiegti mokslo pasiekimus į kasdienį gyvenimą, ieškojęs būdų, kaip išspręsti žmoniją kankinančias problemas, bėdas ir sukurti kuo laimingesnį žemiškąjį gyvenimą.
Tauta – žmonių bendrija, kuri turi bendrą istoriją, kilme, tėvynę, kalbą, papročius, kultūrą, paveldą.
Tautinė savimonė – tautos suvokimas, požiūris į esminius dalykus, vertybes.
Tautinis atgimimas – lietuvių tautos nacionalinio sąjūdžio epocha, kurios metu subrendo lietuvių tautinė savimonė.
Tautų pavasaris – procesas; laikotarpis, kurio metu plito nacionalizmas, mesianizmas, kūrėsi tautinės valstybės, formavosi tautinė savimonė.
Teisminė valdžia – valdžia, suteikta Teismui, teisingumą įgyvendinančiai institucijai.
Termidoriečiai – Prancūzijos konvento deputatai, kuriuos sudarė žirondistai, buržuazija ir vadinamoji „pelkė“.
Termidoro perversmas – perversmas, kurio metu buvo nuversta jakobinų diktatūra.
Teroras – sistemingas, metodiškas priešininkų bauginimas ir naikinimas smurtu.
Tironas – valdovas kuris valdo savivale ir smurtu.
Trėmimai – prievartinis gyventojų iškeldinimas į kitą gyvenamąją vietą, dažniausiai – atokią be teisės grįžti.
Trestas – vienos kurios nors ūkio šakos įmonių susivienijimas.
Tribunolas – specialus teismas.
Ultimatumas – griežtas valstybės reikalavimas kitai valstybei, kurių nevykdymo atveju grasinama įvairiomis poveikio priemonėmis.
Unija – monarchinių valstybių susivienijimas.
Unitarinė – sudaranti vientisą visumą, vieninga.
Urbanizacija – procesas, kurio metu didėja miestų gyventojų skaičius, formuojasi miestų kultūra, plečiasi miesto įtaka politiniame, ekonominiame, socialiniame, kultūriniame gyvenime.
Utopija – neįvykdomas, nerealus sumanymas, projektas.
Uzurpatorius – asmuo užgrobęs valdžia arba pasisavinęs svetimas teises.
Užnemunė – lietuviškas regionas dešiniajame Nemuno krante, susidaręs ATR padalijimų metu – ši žemė, priešingai, nei kitos lietuviškos žemės, atiteko Prūsijai; vėliau buvo Varšuvos kunigaikštystės sudėtyje (1807 – 1815 m.),, paskui, kaip sudėtinė Lenkijos karalystės dalis 1815 m. atiteko Rusijai.
Valakas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės ploto matavimo vienetas, lygus apie 21 ha.
Valdžios padalijimo principas – principas, skelbiantis, kad valdžia įgyvendinama teisėtai ir naudingai visuomenei tik tuo atveju, kai yra padalinta kelioms institucijoms.
Valstietis – žemės ūkio darbininkas.
Vandėjos sukilimas – Vandėjos departamente kilęs valstiečių sukilimas prieš revoliuciją.
Varpininkai – Lietuvos Tautinio atgimimo veikėjai, susibūrę apie ,,Varpo“ laikraštį, pritarę pagrindinėms ,,Varpo“ idėjoms – žadinti tautinę savimonę, siekti politinio Lietuvos savarankiškumo.
Vasalas – feodalas kito feodalo, iš kurio yra paėmęs feodą ir prisiekęs jam ištikimybę, atžvilgiu.
Vasalo priesaika – iškilmingas aktas, kuriuo vasalas įsipareigoja būti ištikimu savo senjorui.
Vergas – nelaisvas, beteisis, kitam asmeniui priklausantis žmogus.
Vieta po saule – lygiavertės galimybės su kitomis šalimis veikti pasaulinėje prekyboje, investicijose, tarptautinėje politikoje.
Vyriausybė – įstatymų vykdomoji valdžia.
Šokantis kongresas – kitaip žinomas Vienos kongresu (1814-1815).
Šovinizmas – pažiūros, perdėtai aukštinančios savo tautą žeminant kitas tautas.
Šubravcai – Lietuvoje veikusi liberalinė inteligentų draugija 1817- 1822m.
Šventoji sąjunga – įsteigta 1815 m. siekiant garantuoti Vienos kongreso nutarimų laikymąsi.
Žandaras – specialiosios policijos tarnautojas.
Žemaičių tautinis sąjūdis – romantinis visuomeninis kultūrinis sąjūdis Žemaitijoje, kurio dalyviai didelį dėmesį skyrė Lietuvos istorijai, kalbai, palikimui.
Žirondistai – politinė grupuotė Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos metais, pasisakiusi už verslo laisvę, gynusi stambiosios buržua interesus.
Žmogaus ir piliečių deklaracija – XVIII a. politinis bei konstitucinės teisės dokumentas priimtas Prancūzijoje.

© 2014-2018 Istorijai.lt