Svarbiausi mokslo ir technikos laimėjimai
Skirsniai
Naują technikos perversmą nulėmė didėjanti gamyba ir naujų gamybos priemonių atsiradimas. XX a. pradžioje mokslo tyrinėjimams skiriama daugiau lėšų. Mokslinė ir techninė veikla tapo viena svarbiausių žmogaus darbo sričių.
Mokslo raidos tempai labai išaugo dar XIX šimtmetyje. XIX a. pabaigoje atrodė, kad fizika išsisėmė, bet tai buvo tik trumpa pauzė prieš dar revoliucingesnę jos plėtotę. Svarbiausiomis gairėmis fizikos istorijoje tapo Makso Planko kvantinė teorija, kuri įrodė, kad šviesa išspinduliuojama ir sugeriama ne ištisai, o porcijomis – kvantais. Iš Planko kvantinės teorijos kilo daug radikalių idėjų apie gamtos prigimtį.
Naujos idėjos lėmė žinių ir supratimo progresą – tiek atomo ir elementarių dalelių, tiek ir visatos, jos sudedamųjų dalių – galaktikų ir žvaigždžių – struktūros.
Kvantinė atomo teorija leido paaiškinti pagrindinius biologinius reprodukcijos, paveldimumo ir genetikos procesus ir tapo naujo mokslo – molekulinės biologijos – pagrindu. Atomo teorija taip pat paaiškino begalę faktų, susijusių su paprastos medžiagos sandara ir savybėmis. Kiti mokslai, pirmiausia geologija ir biologija, suklestėjo XX amžiuje.
Biologai tyrinėja ląstelės vidaus medžiagų apykaitą, energijos kitimą gyvojoje gamtoje. XX a. pradžioje atsirado genetika, tirianti paveldimumą ir organizmų pakitimus. Šiuolaikinės genetikos pagrindus padėjo T. Morganas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pastaraisiais dešimtmečiais suintensyvėjo genetinės inžinerijos tyrinėjimai. Stengiamasi sukurti organizmus, kurie turėtų naujų norimų savybių ir galėtų jas paveldėti.
Geologija – mokslas apie Žemę – atsirado taip pat tik XX a. Nustatyta, kad Žemės amžius – 4,5-5 milijardai metų. Prieš 70 milijonų metų Žemė ėmė panėšėti į dabartinę ir tik prieš 5 milijonus metų atsirado žmogus.
Chemijos mokslo suklestėjimą nulėmė XIX a. laimėjimai: termochemijos dėsnis, elektrochemijos reiškinių išaiškinimas, katalizatoriaus vaidmens nustatymas. Fizikos atradimai skatino ir chemijos raidą. Jos atradimus nulėmė galimybė pritaikyti chemijos atradimus pramonėje ir gamybos poreikiai. Chemija leido išskirti iš sudėtingų junginių grynas medžiagas, pavyzdžiui, metalus iš rūdų, benziną ir kitas medžiagas iš naftos. Chemijos mokslas sukūrė sintetines medžiagas, kurių gamtoje nėra: puslaidininkius, supertvirtus metalus, supergrynas medžiagas. Be įvairių sintetinių medžiagų šių laikų pasaulis neįsivaizduojamas. Išplito neorganinė chemija. Ji pritaikoma gaminant mineralines trąšas žemės ūkiui, naftą ir dujas perdirbant į įvairias medžiagas. Be šiuolaikinės chemijos neįmanoma vaistų pramonė.
XX a. – ne tik mokslo, bet ir technikos raidos šimtmetis. 1903 m. amerikietis H. Fordas pradėjo masinę automobilių gamybą. Automobilizacijai reikėjo gerų kelių. Pirmosios automagistralės buvo nutiestos taip pat JAV jau 3-iąjį dešimtmetį. Pažengusiose šalyse dabartinis kelių tinklas suformuotas amžiaus viduryje.
XX a. pradžioje prasidėjo sparti aviacijos raida. 1903 m. amerikiečiai broliai O. ir V. Raitai varikliniu sklandytuvu pakilo į orą ir jame išsilaikė 59 sekundes – nuskriejo pirmuosius 260 metrų. 1909 m. prancūzas L. Blerijo perskrido Lamanšo sąsiaurį. 4-ąjį dešimtmetį lėktuvai su vidaus degimo varikliais pasiekė savo galimybių ribą.
Naujo pavyzdžio lėktuvai pradėjo skraidyti tik po Antrojo pasaulinio karo. Pirmiausia tokiais lėktuvais buvo apginkluota karo aviacija. 1952 m. pradėjo skraidyti ir keleiviniai reaktyviniai lėktuvai. 3-iojo dešimtmečio pradžioje pradėta konstruoti naujus skraidymo aparatus – malūnsparnius. 1965-1967 m. SSRS ir JAV sukonstravo vertikalaus pakilimo ir nutūpimo lėktuvus.
Amžiaus antrojoje pusėje žmonės įsiveržė ir į kosmosą. 1957 m. SSRS buvo paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas. 1961 m. į kosmosą pakilo pirmasis žmogus – J. Gagarinas. 1969 m. amerikiečiai astronautai N. Armstrongas ir E. Oldrinas nusileido Mėnulyje. Kosminė technika itin sparčiai tobulėjo 8-ąjį-9- ąjį dešimtmečiais. Buvo sukonstruoti aparatai skrydžiams į kitas planetas, paleistos kosminės orbitinės stotys. Kosmoso erdvėje skraidantys aparatai pradėti taikyti ir karo tikslams.
Į kosmosą paleisti palydovai užtikrino greitą ir patikimą naujų komunikacijos priemonių: telefono, radijo ir televizijos – ryšį. Be to, atsirado naujų informacijos perdavimo ir priėmimo priemonių: videotelefonas, telefaksas, teleksas. Plačiai paplito kopijavimo ir dauginimo technika. Naujas žingsnis mokslo raidoje ir žmonijos istorijoje – kompiuterių įsigalėjimas.
Mokslo ir technikos revoliucijos padariniai
Tinkamai panaudoti mokslo laimėjimus – šiuolaikinio žmogaus problema. Ateityje pasaulis priklausys nuo mokslo daug labiau negu dabar, nes daugėja gyventojų, juos reikia maitinti, rengti, apgyvendinti, sukurti puikias gyvenimo sąlygas.
Mokslas ir technika žmonijai atnešė daug gero. Mokslo laimėjimai lėmė, kad gerėja žmonių sveikata, ilgėja amžius; sutrumpėjo darbo diena, pasidarė palankesnės darbo sąlygos; lengviau pasiekiamas išsilavinimas, pramogos, kelionės. Pigūs radijo aparatai, spauda, kelionės suartino visas pasaulio šalis ir užmezgė globalinius ryšius.
Didžiausias ekonominis mokslo ir technikos laimėjimas – žmogaus gebėjimas susikurti gerovę. Pažengusiose šalyse žmogaus metinės realiosios pajamos nuo pramoninio perversmo pradžios padidėjo apytikriai dešimt kartų. Kuriamos mažiau energijos sunaudojančios, labiau mechanizuotos pramonės šakos.
Černobylis
160 km nuo Kijevo, ant Pripetės upės kranto 1984 m. pastatyta Černobylio AE 1986 m. balandžio 26 d 1 val. 23 min. sprogimų serija sugriovė Černobylio AE 4-ojo energijos bloko reaktorių ir pastatą, kilo gaisras. Didžiulė teritorija apie AE buvo užkrėsta. Visi Pripetės miesto gyventojai (apie 50 tūkst. žmonių) evakuoti. Radionuklidais buvo užkrėsta 11 sričių, kuriose gyveno 17 mln. gyventojų. Černobylio katastrofa tapo didžiausia XX a. technologijos katastrofa. 1986 04 29 aukštas radiacijos fonas buvo užregistruotas Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Rumunijoje, 04 30 – Šveicarijoje, Italijoje, 05 01 – Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, D. Britanijoje, Graikijoje, 05 03 – Izraelyje, Kuveite, Turkijoje. Išmestos į didelį aukštį dujinės ir lakiosios medžiagos plito po visą pasauli: 05 02 jų užregistruota Japonijoje, 05 04 – Kinijoje, 05 05 – Indijoje, JAV ir Kanadoje. Nereikėjo nė savaitės, kad Černobylis taptų viso pasaulio problema. Dėl radioaktyvaus užkrėtimo Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje padaugėjo onkologinių ir kitų susirgimų. Norėdama išvengti panikos SSRS valdžia neinformavo gyventojų. Gegužės 1-ąją Kijeve įvyko šventinė darbo žmonių demonstracija, nepaisant aukšto radiacijos fono. Valstybė neaprūpino avarijos likviduotojų ir gyventojų apsaugos priemonėmis. Avarijos padarinius likvidavo apie 57 tūkst. žmonių. Sprogusio reaktoriaus korpusas uždengtas betoniniu sarkofagu. Dėl reaktoriuje tebevykstančių nevaldomų fizinių procesų šiuo metu sarkofagas pradėjo irti. Daugelis avarijos likviduotojų netrukus mirė, kiti sunkiai susirgo. Per 17 metų Ukrainoje mirė 1,5 mln. žmonių, nukentėjusių dėl katastrofos Černobylio AE. Černobylio katastrofos padarinius patyrė ir Lietuva. Praslinkus pirmiesiems radioaktyvių dulkių debesims virš mūsų šalies, buvo pradėti siųsti likviduoti šios avarijos padarinius ir Lietuvos piliečiai. Jie važiavo ne savo noru. Tačiau nors ir prievarta, savo sveikatos ir gyvybės kaina, gelbėjo pasaulį, nuo branduolinio monstro. Jų buvo per septynis tūkstančius.
Kitos branduolinės avarijos: 1957 m. – branduolinių atliekų konteinerių sprogimas, didelės teritorijos užkrėtimas, gyventojų evakuacija (Kasli Čeliabinsko sritis, SSRS). 1979 m kovo 28 d – didžiausia avarija JAV atominėje elektrinėje Midltaune (Pensilvanijos valstija). 1981 m. vasario 11 d. — išsiliejo 400 tūkst. litrų radioaktyvaus skysčio Tenesio valstijos gamykloje JAV.
Neigiamas pažangos poveikis
Sparti mokslo ir technikos pažanga sutrikdė daugelio ekologijos elementų santykius, išnaikino daug gyvūnų ir augalų rūšių, sukėlė grėsmę tolesniam žmogaus egzistavimui.
Per keliasdešimt metų gali baigtis metalo, anglių, naftos ir kitų iškasenų atsargos. Pramonės atliekomis ir chemikalais užteršta aplinka: dirvožemis, upės, ežerai, jūros, miškai. Atmosferoje kaupiasi garų, dujų dulkių tarp jų ir radioaktyviųjų medžiagų. Radioaktyvus užterštumas yra pasaulinė problema. 1986 m. po Černobylio atominės elektrinės avarijos netoli Kijevo iš Sovietų Sąjungos Rytų Europą ir Skandinavijos šalis užplūdo radiacijos debesis. Su lietumi radioaktyvios dalelės pateko ant augalų. Žolėdžiai gyvūnai užsikrėtė ėsdami tuos augalus.
Didelę grėsmę kelia Žemės gyventojų daugėjimas, neapgalvotas aplinkos keitimas statant elektrines, tvenkiant upes. Mineralų ir kitų natūraliųjų išteklių ieškojimas pražudė daugybę geros dirbamos žemės.
Mokslinis ekologinės situacijos tyrimas, Žaliųjų judėjimas prieš gamtos žalojimą mėgina stabilizuoti ekologinę pusiausvyrą, racionaliai naudoti gamtos turtus. Būtina planingai reguliuoti Žemės ir ją supančios erdvės ekologijos sąlygas. Pasauliui gelbėti reikia visuotinio bendradarbiavimo.
Klausimai
- Kas būdinga XX a. mokslo ir technikos perversmui?
- Sudarykite lentelę, surašykite teigiamus ir neigiamus mokslo ir technikos revoliucijos padarinius.
