29 Bir

46. Mokslo ir technikos revoliucija. Černobylio katastrofa.

Svarbiausi mokslo ir technikos laimėjimai

Naują technikos perversmą nulėmė didėjanti gamyba ir naujų gamybos priemonių atsiradimas. XX a. pradžioje mokslo tyrinėjimams skiriama daugiau lėšų. Mokslinė ir techninė veikla tapo viena svarbiausių žmogaus darbo sričių.

Mokslo raidos tempai labai išaugo dar XIX šimtmetyje. XIX a. pabaigoje atro­dė, kad fizika išsisėmė, bet tai buvo tik trumpa pauzė prieš dar revoliucingesn3 jos plėtotę. Svarbiausiomis gairėmis fizikos istorijoje tapo Makso Planko kvantinė teorija, kuri įrodė, kad šviesa išspinduliuojama ir sugeriama ne ištisai, o porcijomis – kvantais. Iš Planko kvantinės teorijos kilo daug radikalių idėjų apie gamtos prigimtį.

Naujos idėjos lėmė žinių ir supratimo progresą – tiek atomo ir elementarių dale­lių, tiek ir visatos, jos sudedamųjų dalių – galaktikų ir žvaigždžių – struktūros.

Kvantinė atomo teorija leido paaiškinti pagrindinius biologinius reprodukcijos, paveldimumo ir genetikos procesus ir tapo naujo mokslo – molekulinės biologijos –  pagrindu. Atomo teorija taip pat paaiškino begalę faktų, susijusių su paprastos me­džiagos sandara ir savybėmis. Kiti mokslai, pirmiausia geologija ir biologija, su­klestėjo XX amžiuje.

Biologai tyrinėja ląstelės vidaus medžiagų apykaitą, energijos kitimą gyvojoje gamtoje. XX a. pradžioje atsirado genetika, tirianti paveldimumą ir organizmų paki­timus. Šiuolaikinės genetikos pagrindus padėjo T. Morganas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pastaraisiais dešimtmečiais suintensyvėjo genetinės inžinerijos tyrinėji­mai. Stengiamasi sukurti organizmus, kurie turėtų naujų norimų savybių ir galėtų jas paveldėti.

Geologija – mokslas apie Žemę – atsirado taip pat tik XX a. Nustatyta, kad Žemės amžius – 4,5-5 milijardai metų. Prieš 70 milijonų metų Žemė ėmė panėšėti į dabartinę ir tik prieš 5 milijonus metų atsirado žmogus.

Albertas Einšteinas ir Jakobas OpenheimerisChemijos mokslo suklestėjimą nulėmė XIX a. lai­mėjimai: termochemijos dėsnis, elektrochemijos reiški­nių išaiškinimas, katalizatoriaus vaidmens nustatymas. Fizikos atradimai skatino ir chemijos raidą. Jos atradi­mus nulėmė galimybė pritaikyti chemijos atradimus pra­monėje ir gamybos poreikiai. Chemija leido išskirti iš sudėtingų junginių grynas medžiagas, pavyzdžiui, meta­lus iš rūdų, benziną ir kitas medžiagas iš naftos. Chemi­jos mokslas sukūrė sintetines medžiagas, kurių gamtoje nėra: puslaidininkius, supertvirtus metalus, supergrynas medžiagas. Be įvairių sintetinių medžiagų šių laikų pa­saulis neįsivaizduojamas. Išplito neorganinė chemija. Ji pritaikoma gaminant mineralines trąšas žemės ūkiui, naftą ir dujas perdirbant į įvairias medžiagas. Be šiuolaikinės chemijos neįmanoma vaistų pramonė.

XX a. – ne tik mokslo, bet ir tech­nikos raidos šimtmetis. 1903 m. ame­rikietis H. Fordas pradėjo masinę au­tomobilių gamybą. Automobilizacijai reikėjo gerų kelių. Pirmosios automa­gistralės buvo nutiestos taip pat JAV jau 3-iąjį dešimtmetį. Pažengusiose šalyse dabartinis kelių tinklas sufor­muotas amžiaus viduryje.

XX a. - technikos amžius. Kamštis Vokietijos greitkelyjeXX a. pradžioje prasidėjo sparti aviacijos raida. 1903 m. amerikiečiai broliai O. ir V. Raitai varikliniu sklan­dytuvu pakilo į orą ir jame išsilaikė 59 sekundes – nuskriejo pirmuosius 260 metrų. 1909 m. prancūzas L. Blerijo perskrido Lamanšo sąsiaurį. 4-ąjį dešimt­metį lėktuvai su vidaus degimo varikliais pasiekė savo galimybių ribą.

Naujo pavyzdžio lėktuvai pradėjo skraidyti tik po Antrojo pasaulinio karo. Pir­miausia tokiais lėktuvais buvo apginkluota karo aviacija. 1952 m. pradėjo skraidyti ir keleiviniai reaktyviniai lėktuvai. 3-iojo dešimtmečio pradžioje pradėta konstruoti naujus skraidymo aparatus – malūnsparnius. 1965-1967 m. SSRS ir JAV sukonstra­vo vertikalaus pakilimo ir nutūpimo lėktuvus.

Daugkartinio naudojimo erdvėlaivisJurijus Gagarinas - pirmasis žmogus, 1961 m. pakilęs į kosmoso erdvęAmžiaus antrojoje pusėje žmonės įsiveržė ir į kos­mosą. 1957 m. SSRS buvo paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas. 1961 m. į kosmosą pakilo pirmasis žmogus – J. Gagarinas. 1969 m. amerikiečiai astro­nautai N. Armstrongas ir E. Oldrinas nusileido Mėnu­lyje. Kosminė technika itin sparčiai tobulėjo 8-ąjį-9- ąjį dešimtmečiais. Buvo sukonstruoti aparatai skry­džiams į kitas planetas, paleistos kosminės orbitinės stotys. Kosmoso erdvėje skraidantys aparatai pradėti taikyti ir karo tikslams.

Į kosmosą paleisti palydovai užtikrino greitą ir pa­tikimą naujų komunikacijos priemonių: telefono, ra­dijo ir televizijos – ryšį. Be to, atsirado naujų informa­cijos perdavimo ir priėmimo priemonių: videotelefonas, telefaksas, teleksas. Plačiai paplito kopijavimo ir dauginimo technika. Naujas žingsnis mokslo raidoje ir žmonijos istorijoje – kompiuterių įsigalėjimas.

Mokslo ir technikos revoliucijos padariniai

Tinkamai panaudoti mokslo laimėjimus – šiuolaikinio žmogaus problema. Ateityje pasaulis priklausys nuo mokslo daug labiau negu dabar, nes daugėja gyventojų, juos reikia maitinti, rengti, apgyvendinti, sukurti puikias gyvenimo sąlygas.

Mokslas ir technika žmonijai atnešė daug gero. Moks­lo laimėjimai lėmė, kad gerėja žmonių sveikata, ilgėja am­žius; sutrumpėjo darbo diena, pasidarė palankesnės darbo sąlygos; lengviau pasiekiamas išsilavinimas, pramogos, ke­lionės. Pigūs radijo aparatai, spauda, kelionės suartino vi­sas pasaulio šalis ir užmezgė globalinius ryšius.

Didžiausias ekonominis mokslo ir technikos laimėji­mas – žmogaus gebėjimas susikurti gerovę. Pažengusiose šalyse žmogaus metinės realiosios pajamos nuo pramoni­nio perversmo pradžios padidėjo apytikriai dešimt kartų. Kuriamos mažiau energijos sunaudojančios, labiau mecha­nizuotos pramonės šakos.

Pasaulio ekologinė situacija

Černobylis

Černobylio AE reaktorius po 1986 m. balandžio 26 d. sprogimo160 km nuo Kijevo, ant Pripetės upės kranto 1984 m. pastatyta Černobylio AE 1986 m. balandžio 26 d 1 val. 23 min. sprogimų serija sugriovė Černobylio AE 4-ojo energijos bloko reaktorių ir pastatą, kilo gaisras. Didžiulė teritorija apie AE buvo užkrėsta. Visi Pripetės mies­to gyventojai (apie 50 tūkst. žmonių) evakuoti. Radionuklidais buvo užkrėsta 11 sričių, kurio­se gyveno 17 mln. gyventojų. Černobylio katastrofa tapo didžiausia XX a. technologijos katastrofa. 1986 04 29 aukštas radiacijos fonas buvo užregistruotas Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Rumunijoje, 04 30 – Šveicarijoje, Italijoje, 05 01 – Prancūzijoje, Belgijoje, Nyder­landuose, D. Britanijoje, Graikijoje, 05 03 – Izraelyje, Kuveite, Turkijoje. Išmestos į didelį aukštį dujinės ir lakiosios medžiagos plito po visą pasauli: 05 02 jų užregistruota Japonijoje, 05 04 – Kinijoje, 05 05 – Indijoje, JAV ir Kanadoje. Nereikėjo nė savaitės, kad Černobylis taptų viso pasaulio problema. Dėl radioaktyvaus užkrėtimo Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijo­je padaugėjo onkologinių ir kitų susirgimų. Norėdama išvengti panikos SSRS valdžia neinfor­mavo gyventojų. Gegužės 1-ąją Kijeve įvyko šventinė darbo žmonių demonstracija, nepai­sant aukšto radiacijos fono. Valstybė neaprūpino avarijos likviduotojų ir gyventojų apsaugos priemonėmis. Avarijos padarinius likvidavo apie 57 tūkst. žmonių. Sprogusio reaktoriaus korpusas uždengtas betoniniu sarkofagu. Dėl reaktoriuje tebevykstančių nevaldomų fizinių pro­cesų šiuo metu sarkofagas pradėjo irti. Daugelis avarijos likviduotojų netrukus mirė, kiti sun­kiai susirgo. Per 17 metų Ukrainoje mirė 1,5 mln. žmonių, nukentėjusių dėl katastrofos Čer­nobylio AE. Černobylio katastrofos padarinius patyrė ir Lietuva. Praslinkus pirmiesiems ra­dioaktyvių dulkių debesims virš mūsų šalies, buvo pradėti siųsti likviduoti šios avarijos pada­rinius ir Lietuvos piliečiai. Jie važiavo ne sa­vo noru. Tačiau nors ir prievarta, savo svei­katos ir gyvybės kaina, gelbėjo pasaulį, nuo branduolinio monstro. Jų buvo per septynis tūkstančius.

Kitos branduolinės avarijos: 1957 m. – branduolinių atliekų konteinerių sprogimas, didelės teritorijos užkrėtimas, gy­ventojų evakuacija (Kasli Čeliabinsko sritis, SSRS). 1979 m kovo 28 d – didžiausia avarija JAV atominėje elektrinėje Midltaune (Pensilvani­jos valstija). 1981 m. vasario 11 d. — išsiliejo 400 tūkst. litrų radioaktyvaus skysčio Tenesio valstijos gamykloje JAV.

Neigiamas pažangos poveikis

Sparti mokslo ir technikos pažanga sutrikdė daugelio ekolo­gijos elementų santykius, išnaikino daug gyvūnų ir augalų rūšių, sukėlė grėsmę tolesniam žmogaus egzistavimui.

Turėtų būti naudinga: