26 Rgs

8. Jungtinės Amerikos Valstijos: klestėjimas, krizė ir „naujasis kursas“

JAV progresas

Niujorkas 1922 m.Karo metais smarkiai augo JAV pramonės gamyba, kuri 1919 m. jau buvo didesnė negu visų Europos šalių drauge. 1919 m. JAV kasė 1/2 pasaulio anglių, išgavo 2/3 naftos, gamino 3/5 ketaus ir plieno, 85 proc. automobilių. Karo metais daugiau kaip tris kartus padidėjo pramonės dirbinių, ginkluotės ir maisto produktų eksportas.

Pasibaigus karui mažėjo amerikietiškų prekių paklausa. Bet jau 1922 m. JAV pramonė vėl dirbo visu pajėgumu. Pakilimas tęsėsi iki pat 1929 m. pabaigos. Tas laikotarpis pagrįstai pavadintas klestėjimu (anglų k. – prosperity).

Klestėjimo metais JAV valdžia beveik nereguliavo ūkinės veiklos. Amerikiečių verslininkai, dauguma politikų ir ekonomistų skelbė, jog valdžia turinti atlikti vien „naktinio sargo“ pareigas, t. y. palaikyti viešąją tvarką ir saugoti nuosavybę nuo visokių piktadarių. Vyravo nuomonė, kad valstybės reguliavimas žalingas, o amerikietiškas kapitalizmas gali panaikinti skurdą vien plėsdamas gamybą ir tobulindamas techniką.

Socialinėje sferoje valdžia apribojo imigrantų skaičių, nustatydama vadinamąsias kvotas, taip pat laikėsi „sausojo įstatymo“, įvesto 1920 m., kuris draudė gaminti ir pardavinėti alkoholinius gėrimus. Pirmosios priemonės tikslas buvo sumažinti nedarbą, o antrosios – pagerinti nepasiturinčių šeimų, kurių vyrai daug lėšų išleisdavo gėrimams, materialinę padėtį.

Didžioji krizė

1929 m. spalio mėn. JAV prasidėjo ekonominė krizė, išplitusi beveik visame pasaulyje. Šimtai tūkstančių amerikiečių prarado didžiąją savo santaupų dalį, milijardai dolerių tarsi „išgaravo“. 1929-1933 m. bankrutavo daugiau kaip 110 tūkst. pramonės ir prekybos firmų ir 19 didžiųjų geležinkelių kompanijų. 1929 m. nerandančių darbo buvo 1,6 mln., o 1932 m. – jau 12,1 mln.

Bedarbiai negaudavo iš valstybės pašalpų. Savivaldybių ir labdaros organizacijų teikiamos paramos jiems nepakako. Dešimtys milijonų amerikiečių labai skurdo.

Prezidentas H. Huveris išmėgino daug priemonių krizei įveikti: pradėjo valstybės lėšomis statyti tiltus, tiesti kelius, sumažino mokesčius, pakėlė muitus importuojamoms prekėms, skatino pramonininkus išlaikyti darbo užmokesčio lygį. Tačiau H. Huveris atmetė pasiūlymą mokėti valstybines pašalpas bedarbiams ir daugelį ekonomikos reguliavimo priemonių. Toks prieštaringas H. Huverio elgesys lėmė jo nesėkmę 1932 m. prezidento rinkimuose. Prezidentu tapo demokratų partijos veikėjas Franklinas Ruzveltas.

Amerikiečių rašytojo F. Skoto Ficdžeraldo laiško fragmentas

Velniop visą Europos žemyną. Jis kelia tiktai antikvarų susidomėjimą Negroidinis elementas šliaužia į šiaurę ir teršia šiaurietiškąją rasę. Italai jau turi juodaodžių sielas. <…> Man kelia pasišlykštėjimą Prancūzija, jos kvaila pretenzija būti kažkuo ką pasaulis privalo išsaugoti. <…> Mes stovime aukščiau už dabartinį prancūzą tiek, kiek jis stovi aukščiau už juodaodį. Dargi mene! Italijoje jo išvis nėra. Italai išsisėmė iki galo. Galbūt tu sakei juokais, kad Niujorkas – kultūros sostinė, bet už 25 metų jis bus toks kaip šiandieninis Londonas. Kultūra žengia paskui pinigus… Mes būsime ateinančių kartų romėnai, tokie kaip dabar yra anglai.

1. Kokį požiūrį į Europą ir Ameriką rodo amerikiečių rašytojo laiškas?

2. Ar teisingas, Jūsų nuomone, teiginys „Kultūra žengia paskui pinigus, t y jog turtingoje šalyje būtinai atsiranda iškili kultūra?

3. Ką šis tekstas atskleidžia apie jo autorių?


Ištrauka iš prezidento F. Ruzvelto kalbos per radiją 1938 m.

Demokratija žlugo keliose didelėse šalyse ne todėl, kad jų tautoms nepatiko demokratija, o dėl to, kad šių tautų žmonės pavargo nuo nedarbo ir nesaugumo matydami savo vaikus alkanus. Jie skaudžiai išgyveno savo vyriausybių bejėgiškumą, sutrikimą, vadovavimo trūkumą. Nusivylę žmonės nutarė paaukoti laisvę tikėdamiesi gauti duonos. Mes Amerikoje žinome, jog mūsų demokratijos institucijos gali išlikti ir veikti. Tačiau tam, kad jas išsaugotume, mes privalome įrodyti, jog praktinė demokratinės vyriausybės veikla turi tikslą užtikrinti žmonių saugumą. <…> Amerikos žmonių laisvės turi būti apgintos bet kuria kaina ir čia pirmoje vietoje privalo būti ekonominio saugumo užtikrinimas

1. Kaip F. Ruzveltas paaiškino demokratijos žlugimą kai kuriose šalyse?

2. Kaip šios prezidento mintys siejasi su „naujojo kurso“ politika?


Svarbiausi JAV ekonominės raidos rodikliai 1918-1938 m.

Svarbiausi JAV ekonominės raidos rodikliai 1918-1938 m.

1. Kokiose ūkio šakose 1918-1938 m JAV pasiekė didžiausios pažangos?

2. Remdamiesi duomenimis pasakykite, kaip krizė paveikė JAV ekonomiką.

F. Ruzvelto antikrizinė politika. JAV visuomenė 4-ojo dešimtmečio pabaigoje

F. Ruzveltas paskelbė „naująjį kursą“ (anglų k. – New deal). Jo esmė – didelė programa priemonių, įtvirtinančių valstybės vaidmenį ekonomikoje.

Ruzvelto vyriausybė įvedė griežtą valstybės kontrolę bankams. Tai turėjo užkirsti kelią piktnaudžiavimams ir apsaugoti nuo bankrotų, kurie prarydavo indėlininkų santaupas (buvo įteisintas valstybinis indėlių draudimas). Taip pat nustatė sąžiningos konkurencijos taisykles pramonėje bei prekyboje ir laikiną kainų kontrolę.

F. Ruzveltas per radiją kreipiasi į tautąJungtinės Amerikos Valstijos labai išplėtė viešuosius darbus, finansuojamus iš valstybės biudžeto.

1934-1939 m. Ruzvelto iniciatyva JAV Kongresas priėmė darbo laiko apribojimo, minimalaus darbo užmokesčio, vaikų darbo uždraudimo įstatymus, taip pat įstatymą dėl darbo santykių. Pastarasis išplėtė darbininkų teises kurti profsąjungas ir sudaryti kolektyvines sutartis su įmonininkais. Buvo diegiama valstybinė socialinio draudimo sistema, įvestos nedarbo pašalpos, išplėstas aprūpinimas pensijomis. „Naujojo kurso“ politika padėjo įveikti krizę ir sumažinti socialinę įtampą, bet gamybos augimas buvo lėtas.

Ruzveltas nesibaimino ryžtingų veiksmų (1933 m. pavasarį jam pasiūlius JAV Kongresas panaikino nepasiteisinusį „sausąjį įstatymą“) ir tapo populiarus tarp amerikiečių. Jis buvo perrinktas prezidentu 1936, 1940 ir 1944 metais.

Didžiosios krizės ir karo metais rimtai pasikeitė JAV visuomenė. Ji pasidarė kritiškesnė savo tradicijoms ir įprastoms idėjoms apie Amerikos išskirtinumą, nevaržomą verslo laisvę. Dauguma amerikiečių suprato valstybinio reguliavimo būtinumą ir jo teigiamą poveikį švelninant krizės padarinius. Amerikiečių verslininkai gana greitai prisitaikė prie kintamų sąlygų. „Naujojo kurso“ priemonės padarė lemtingą poveikį tolesnei amerikiečių visuomenės raidai ligi pat šių dienų.

Klausimai

  1. Kokį poveikį JAV ekonomikai padarė Pirmasis pasaulinis karas?
  2. Apibūdinkite 1929-1933 m. didžiąją krizę Jungtinėse Amerikos Valstijose.
  3. Apibūdinkite „naujojo kurso“ priemones ir jų poveikį amerikiečių visuomenei.