25 Vas

22. JAV užsienio politika ir augimas

Ekonomikos raida XIX a. antroje pusėje

Po pilietinio karo JAV prasidėjęs ekonominis kilimas išvedė šalį į pirmaujančias labiausiai išsivysčiusių valstybių gretas. Tai lėmė daugelis priežasčių. JAV buvo turtingos gausiais naftos, geležies rūdos, vario, cinko, alavo ir kitų naudingųjų iš­kasenų ištekliais. Didelę reikšmę pramo­nės raidai, išteklių naudojimui bei naujų žemių apgyvendinimui turėjo geležinke­lių tiesimas. Vyriausybė geležinkelių kompanijoms skyrė didelius žemės plotus ir finansiškai rėmė. Pramonėje ir žemės ūkyje buvo diegiama daug mokslo ir technikos naujovių. Amerikiečių moksli­ninkai ir išradėjai padarė daug atradimų, kurie greitai ir efektyviai buvo taikomi gamyboje ir buityje. JAV vyriausybė, no­rėdama apsaugoti šalies vidaus rinką, vykdė protekcionizmo politiką. Pigioms užsienio šalių prekėms buvo uždėti dideli muitai. Plūstantys imigrantai greitai ap­sigyveno laisvuose plotuose šalies vaka­ruose ir tapo papildoma darbo jėga grei­tai kylančioje pramonėje. Vakarinių žemių apgyvendinimas ir naujų techninių išradimų diegimas paspartino žemės ūkio raidą. Ūkiuose buvo pradėta naudoti šienapjoves, javapjoves, mechanines sėjamąsias. Augant gamybai ir plečiantis vidaus rinkai kūrėsi korporacijos ir trestai. Taip buvo siekiama monopolizuoti atskiros šakos gamybą, sukaupti daugiau kapitalo, įsigyti naujų patentų, išsaugoti aukštas kainas. Greitai trestai apjungė medvilnės, cukraus, tabako, plieno pramonę.

Ekonomines problemas Sėkmingai sprendė prezidentas Teodoras Ruzveltas. Jo valdymo laikotarpiu pradėta „garbingo sandėrio“ („square deal“) politika padidino valstybės įtaką ekonominiame šalies gyvenime. Daug trestų už nele­galią veiklą turėjo sumokėti dideles pinigines baudas. Vyriausybei buvo suteik­ta teisė tarpininkauti sprendžiant darbdavių ir darbininkų konfliktus. Daugelyje valstybinių įmonių darbo diena buvo apribota iki aštuonių valandų. Priimti dar­bo saugos įstatymai, apribotas vaikų darbas. Švaraus maisto įstatymas uždrau­dė maisto ir vaistų gamyboje naudoti žalingas medžiagas. Patvirtinamas įstaty­mas dėl sanitarinės skerdyklų ir mėsos kombinatų priežiūros. Sukuriami įstaty mai, užtikrinantys gamtos išteklių apsaugą, išplečiami valstybės miškų saugo­mi plotai, įkuriami nacionaliniai parkai.

Imigracija į Naująjį Pasaulį

XIX a. antroje pusėje prasidėjusi gausi imigracija į JAV šalies istorijoje suvai­dino svarbų vaidmenį. Amžiaus viduryje JAV susidarė palanki situacija priimti atvykstančius imigrantus. Vakarinėje šalies dalyje buvo dar daug neapgyven­dintų žemių, o greitai augančiai pramonei vis daugiau reikėjo darbo jėgos. Kurį laiką JAV vyriausybė imigracijos beveik neribojo. Į JAV nuo pilietinio karo iki XXa. pr. atvyko 13,5 mln. imigrantų.

Tuo metu Europoje dėl medicinos pažangos ir pagerėjusių higienos sąlygų sparčiai augo žmonių skaičius. Kaimuose, sumažėjus ūkių plotams, šeimos ne­beįstengė išsimaitinti. Miestuose dėl įgūdžių ir išsilavinimo stokos ne visi galė­jo įsidarbinti fabrikuose ir gamyklose. Be to, europiečiams JAV atrodė neribotų galimybių šalis, kurioje viešpatavo politinė laisvė ir galimybė praturtėti („The American Dream“). Imigrantai JAV tikėjosi susikurti geresnį gerbūvį negu tu­rėjo savo tėvynėje. Žmogus, daug ką gyvenime pasiekęs savo jėgomis („self made man“), tapo neatskiriamu JAV įvaizdžiu. Suprantama, kelionė ir gyveni­mo pradžia Amerikoje daugumai imigrantų buvo sunki.

Imigracija į JAV vyko keliais etapais. Pirmuoju etapu, kuris prasidėjo XIX a. pr. ir tęsėsi iki 1880 m., 85% imigrantų atvyko iš Didžiosios Britanijos, Airi­jos, Vokietijos, Prancūzijos ir Skandinavijos. Dauguma atvykusių buvo protes­tantai, kalbėjo angliškai, mokėjo skaityti ir rašyti. Jie lengviau ir greičiau įsitraukė į JAV visuome­ninį gyvenimą. Antruoju etapu (nuo 1880 m. iki XX a. pr.) imigrantų plūs­telėjo dar daugiau. Kiek­vienais metais į JAV vidu­tiniškai atvykdavo apie 500 tūkst. imigrantų. Daugelis jų atvyko iš Pie­tų ir Rytų Europos. Antro­jo etapo imigrantai, kurių daugumą sudarė žydai ir italai, buvo įvairių religi­jų, papročių, kalbų. Jie kūrėsi miestuose sudary­dami atskirų etninių gru­pių kvartalus. Tarp jų išsi­lavinusių buvo mažiau,todėl daugumai teko dirbti pačius sunkiausius ir pavojingiausius darbus – ka­syklose, gyvulių skerdyklose, plieno gamyklose, statybose.

Imigrantų indėlis į JAV ekonominį ir kultūrinį gyvenimą buvo milžiniškas. Jie statė miestus, tiesė geležinkelius ir kelius, dirbo kasyklose ir plieno liejyk­lose. Retai apgyvendintuose JAV vakaruose imigrantai kūrė naujus ūkius. Kiekviena imigrantų etninė grupė turėjo savo kultūrą, papročius, tradicijas. Imigrantai aktyviai įsitraukė į šalies visuomeninį kultūrinį gyvenimą tuo pra­turtindami savo ir amerikietiškąją kultūrą.

Ekspansinė JAV užsienio politika

XIX a. pab. JAV pradėjo vykdyti aktyvią užsienio politiką. Pirmieji žingsniai šia linkme buvo padaryti dar 1867 m., kai JAV už 7,2 mln. dolerių iš Rusijos nusipirko Aliaską. Daugelis politikų skeptiškai žiūrėjo į tokį vyriausybės žingsnį. Jie teigė, kad šalyje yra pakankamai gamtos turtų ir žemės, todėl JAV plėstis yra netikslinga. Tačiau išaugusi JAV ekonominė galia sudarė palankias sąlygas ieškoti naujų rinkų kitose šalyse. Amerikiečiai norėjo išplėsti savo įta­ką Karibų jūros baseine bei Lotynų Amerikoje. 1895 m. Kuboje prasidėjo suki­limas prieš ispanų valdžią. JAV turėjo palankią progą paremti sukilėlius ir įsi­viešpatauti Kuboje. Tokiam žingsniui buvo palanki ir visuomenės nuomonė. Tačiau prezidentas S. Klivlendas nerėmė nei ekspansinės politikos, nei Kubos sukilėlių. Į valdžią atėjus prezidentui V. Makinliui, JAV užsienio politika suak­tyvėjo. 1898 m. JAV laive prie Havanos įvyko sprogimas! Amerikiečiai dėl šio įvykio apkaltino ispanus ir pradėjo karą prieš Ispaniją. Kariaujama buvo Kubo­je, Puerto Rike, Filipinuose, tai truko tik keturis mėnesius. JAV užsienio reika­lų ministras šį karą pavadino „Nuostabiu mažu karu“. Pagal taikos sutartį, pasi­rašytą Paryžiuje, JAV atiteko Puerto Rikas, Guamas, Filipinai. Kuba buvo pa­skelbta nepriklausoma valstybe, tačiau JAV kariuomenė liko saloje. Tais pa­čiais metais JAV prisijungė ir Hava­jus, kuriuose įkūrė karinę jūrų bazę Perl Harborą.

T. Ruzvelto valdymo laikotarpiu ypatingai išaugo JAV galia pasauly­je. Tai geriausiai apibūdina jo paties žodžiai: „švelniai kalbėtis, laikant rankose didelį vėzdą“. Daug dėme­sio JAV skyrė karinio jūrų laivyno statybai. Plečiant laivyną buvo va­dovaujamasi principu: „Amerikos laivyno neturi pranokti joks pasaulio laivynas, išskyrus britų“. T. Ruzvel­tas siekė plėsti JAV įtaką Kinijoje.

JAV visoms suinteresuotoms valsty­bėms pasiūlė vykdyti atvirų durų“ politiką, kuria amerikiečiai siekė, kad visos valstybės Kinijos rinkoje laisvai konkuruotų savo prekėmis. XX a. „atvirų durų“ politika tapo pagrindiniu JAV užsienio politikos ekonomikos principu.

Po JAV ir Ispanijos karo amerikiečiai suprato, kad norint sėkmingai pasi­naudoti kariniu jūrų laivynu, reikia iškasti kanalą, jungiantį Atlanto ir Ramųjį vandenyną. Tinkamiausia tam vieta buvo Panama, priklausiusi Kolumbijai. Ta­čiau Kolumbijos senatas nesutiko JAV suteikti teisę kasti kanalą. Panamos gy­ventojai, amerikiečių kurstomi, sukilo prieš Kolumbijos valdžią ir paskelbė Pa­namos nepriklausomybę. T. Ruzveltas iš karto pripažino Panamos nepriklauso­mybę ir pasirašė palankią sutartį dėl kanalo statybos. 1904 m. amerikiečiai pra­dėjo kasti kanalą, kurį baigė po dešimties metų. Dabar amerikiečiams neberei­kėjo laikyti dviejų laivynų, Atlanto ir Ramiajame vandenynuose ir kelias iš Niujorko į San Prancišką sutrumpėjo apie 12 tūkst. kilometrų.

Klausimai

  1. Kokios priežastys lėmė sparčią JAV ekonomikos raidą po pilietinio karo?
  2. Kokias ekonomines ir socialines reformas vykdė T. Ruzveltas?
  3. Kodėl XIX a. antroje pusėje europiečiai ėmė gausiai imigruoti į JAV?
  4. Apibūdinkite imigracijos etapus. Kuo jie skyrėsi?
  5. Kodėl tik XIX a. pab. JAV pradėjo vykdyti ekspansinę užsienio politiką?
  6. Kokias teritorijas JAV prisijungė po karo su Ispanija?
  7. Kodėl JAV, prisijungusios naujų teritorijų, tapo ypač įtakingos pasaulyje?