Liublino unija – ATR padalijimų konspektas

Abiejų Tautų Respublikos padalinimai – XVIII a. antrojoje pusėje įvykę Abiejų Tautų Respublikos teritorijos padalijimai, per kuriuos kaimyninės Austrijos, Prūsijos ir Rusijos imperijos pasidalino visą jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės valstybės teritoriją.

1. Susipažinkite su esminiais Liublino unijos – ATR padalijimų faktais.

ATR padalijimų asmenybės, datos bei sąvokos

AsmenybėsChronologijaSąvokos
Lietuvos valdovai pagal chronologinę sekąMikalojus Radvila Rudasis (1512-1584) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, reformacijos platintojas ir globėjas.
Žygimantas Augustas (1520–1572) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548 – 1572) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572), paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas, kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką.
Steponas Batoras (1533–1586) – Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576), Lenkijos karalius (1575–1586), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586)
Motiejus Strijkovskis (1547-1593) – lenkų kilmės istorikas, poetas, parašęs pirmą Karaliaučiuje išspausdintą Lietuvos istoriją – „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“.
Henrikas Valua (1551–1589) – paskutinis Valua dinastijos Prancūzijos karalius (1574–1589) ir trumpu laikotarpiu Abiejų Tautų Respublikos valdovas.
Jonas Karolis Chodkevičius (1561-1621) – Jono Chodkevičiaus sūnus, ATR didikas, nuo 1600 lauko etmonas, nuo 1605 Lietuvos didysis etmonas, Žemaičių seniūnas, Vilniaus vaivada.
Zigmantas Vaza (1566–1632) – Lenkijos karalius (1587–1632) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588–1632), kurį laiką (1592–1599) – taip pat Švedijos karalius.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595-1640) – vienas iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba. Popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas, pramintas sarmatų Horacijumi, VU profesorius.
Vladislovas Vaza (1595-1648) – Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1632-1648).
Kazimieras Simonavičius (Semenavičius) (1600-1651) – LDK bajoras, karininkas, inžinierius, raketų išradėjas ir konstruktorius
Jonas Kazimieras Vaza (1609-1672) – Lenkijos karalius Jonas II Kazimieras ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas I Kazimieras (1648-1668), Zigmanto Vazos sūnus.
Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682) – Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas, kilęs iš Lietuvos bajorų Pacų Gozdavos herbo giminės.
Jonas Sobieskis (1629-1696) – Lenkijos didikas ir karvedys, Lenkijos karalius Jonas III ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis (1674–1696). Jo valdymo metu ATR paskutinį kartą iškilo kaip viena iš Europos didžiųjų valstybių.
Mykolas Kaributas Višnioveckis (1640-1673) – 1669–1673 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis.
Augustas II (1670-1733) – Saksonijos kurfiurstas bei Lenkijos karalius (1697-1706) ir Lietuvos didysis kunigaikštis.
Petras I (1672-1725) – Rusijos caras, imperatorius, pravedęs reformas, kurios priartino Rusiją prie Vakarų Europos. Išplėtė Rusijos teritoriją, XVIII a. pr. įkūrė naują sostinę Sankt Peterburgą.
Stanislovas Leščinskis (1677-1766) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1704–1709 ir 1733–1736 m., Lotaringijos hercogas.
Augustas III (1696-1763) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1733), Saksonijos kurfiurstas (nuo 1733).
Frydrichas II (1712-1786) – 1740-1786 Prūsijos karalius, pasiūlė pirmąjį ATR padalijimą
Kristijonas Donelaitis (1714-1780) – Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas, evangelikų liuteronų kunigas, gynęs nacionalinį orumą, parašęs poemą „Metai“.
Martynas Počobutas (1728-1810) – LDK astronomijos observatorijos vadovas, matematikas ir švietėjas.
Jekaterina II (1729-1796) – Rusijos imperatorienė dalyvavusi visuose trijuose ATR padalijimuose, ja tapo  1762 m. liepos 9 d.
Joachimas Liutauras Chreptavičius (1729-1812) – LDK valstybės veikėjas, Edukacinės komisijos steigimo iniciatorius, pirmasis užsienio reikalų ministras.
Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732-1798) – paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795)
Adomas Kazimieras Čartoriskis (1734–1823) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, politikas, rašytojas, literatūros kritikas, politinės grupuotės Familija kandidatas į Abiejų Tautų Respublikos karaliaus sostą.
Imperatorius Juozapas II (1741– 1790) – Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1765 ir Habsburgų monarchijos valdovas nuo 1780, valdė Austrijos žemes
Simonas Martynas Kosakovskis (1741-1794) – paskutinis Lietuvos didysis etmonas, konfederatas, palaikė Rusijos politiką. Prasidėjus 1794 m. sukilimui sukilėlių buvo pakartas.
Pranciškus Smuglevičius (1745-1807) – įžymiausias klasicizmo dailininkas Lietuvoje, 1797m. vadovavo piešimo katedrai.
Tadas Kosciuška (1746-1817) – LDK karo inžinierius, generolas, nacionalinis didvyris, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę dalyvis (1775 – 1783 m.), vyriausiasis 1794 m. sukilimo prieš Rusiją ir Prūsiją vadas.
Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753-1798) – architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje, architektūros katedros vadovas, dalyvavo 1794 m. sukilime.
Dionizas Poška (1764–1830) – Žemaičių tautinio sąjūdžio veikėjas, žemaičių vyskupas, iniciavo blaivybės sąjūdį, slaptų mokyklų kūrimą, knygų gabenimą iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją spaudos draudimo metais.
Mykolas Kleopas Oginskis (1765-1833) – kunigaikštis, diplomatas, ATR politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų, kompozitorius.
Adomas Jurgis Čartoriskis (1770 – 1861) – LDK bajoras, didikas, politikas, ATR, Rusijos imperijos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis veikėjas.
Imperatorius Juozapas II (1741– 1790) – Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1765 ir Habsburgų monarchijos valdovas nuo 1780, valdė Austrijos žemes
1529 – pirmasis Lietuvos Statutas
1547 – išspausdintas M. Mažvydo katekizmas
1557 – pradėta Valakų reforma
1558-1583 – Livonijos karas
1566 – antrasis Lietuvos Statutas
1569 – Liublino unija
1572 07 07 – miršta ATR valdovas Žygimantas Augustas (tarpuvaldžiu – Gniezno arkivyskupas)
1573 01 28 – paskelbtas Varšuvos konfederacijos aktas, skelbęs religinę toleranciją
1574 02 21 – Krokuvoje karūnuotas naujasis ATR valdovas Henrikas Valua
1574 06 18-19 – Henrikas Valua skubiai ir slapta išvyksta į Prancūziją (po Karolio IX mirties)
1576 04 05 – lenkų bajorai, lietuviams nedalyvaujant, karūnuoja Stepona Batorą (06 29 – LDK-tis)
1579 – įkurtas Vilniaus universitetas
1581 – įkurtas Lietuvos vyriausiasis tribunolas, sprendęs apeliacines bajorų bylas
1582 01 15 – Zapolėje paliaubos 10-čiai metų – karo su Rusija dėl Livonijos pabaiga (pradžia – 1558)
1586 12 12 – mirė Steponas Batoras
1587 12 27 – Zigmantas Vaza karūnuojamas Lenkijos karaliumi
1588 01 27 – Zigmantas Vaza sutiko su LDK reikalavimais: pratęsė paliaubas su Maskva, patvirtino III LT Statutą, paskyrė lietuvius ir lenkus Livoniją valdyti bendrai.
1588 – trečiasis Lietuvos Statutas
1589-1590 – Zigmantas Vaza derėjosi su Habsburgais dėl Respublikos sosto perleidimo
1596 10 09 – sudaryta bažnytinė Bresto unija – katalikų ir stačiatikių bažnyčių susivienijimo sutartis
1600–1629 – I karas su švedais
1604–1619 – ATR ginkluota intervencija į Rusiją remiant apsišaukėlius carus 
1605 – Salaspilio mūšis
1606 – Zigmantas Vaza pasiūlė seimui svarstyti nuolatinės kariuomenės ir nuo seimo nutarimų nepriklausomo iždo organizavimą, taip suskaldė Respublikos bajorus į 3 stovyklas: regalistus (siekė stiprios valdovo valdžios – J. K. Chodkevičius), legitimistus (gynė bajorų laisves ir teises seime ir ragino bendradarbiauti su valdovu – L. Sapiega ir M. K. Radvila) ir rokošininkus (kėsinosi nušalinti nuo sosto Zigmantą Vazą ir visai apriboti valdovo valdžią – J. Radvila)
1607 06 24 – Zigmanto Vazos kariuomenė sumušė rokošininkus, tačiau valdovas atsisakė savo planų
1617-1629 09 26 – antras karas su Švedija. Švedai įsiveržia į Livoniją, paima Rygą (1621), įsiveržia į etninės LT teritorijas ir užima Biržus (1625).
1632 11 14 – ATR valdovu išrinktas Vladislovas Vaza
1632 – atsinaujino karas su Rusija
1634 – su rusais pasirašyta Polianovo amžinoji taika
1635 – Vladislovas Vaza pradėjo naują karą su Švedija, tačiau lenkai pasirašė Štumsdrofo paliaubas
1648 – ATR valdovu išrenkamas Jonas Kazimieras Vaza
1648 – Ukrainoje prasidėjo didelis kazokų ir valstiečių sukilimas
1654 01 18 – sudaryta Perejeslavlio sutartis, pagal kurią Ukraina pasidavė Rusijos globai
1654–1667 – karas su Rusija 
1655–1660 – II karas su Švedija 
1655 – Švedija įsiveržia į ATR teritoriją, jai be kovos pasiduoda Lenkijos kariuomenė
1655 08 07 – Rusija pirmą kartą LDK istorijoje užima sostinę Vilnių bei Gardiną ir Kauną
1655 08 08 – švedai paima Varšuvą, o Jonas Kazimieras Vaza pabėga į užsienį
1655 10 20 – LDK Kėdainių sutartimi nutraukė Liublino uniją bei sudarė panašią uniją su švedais
1660 05 03 – pasirašius Olyvos taikos sutartį, pasibaigia karas su Švedija
1667 01 30 – pasirašoma paliaubų sutartis su Rusija (Andrusove)
1686 – Amžinosios taikos sutartis su Rusija
1700–1721 – Šiaurės karas 
1733 10 05 – pasirašyta slapta sutartis tarp Rusijos, Austrijos ir Prūsijos dėl ATR (I) užgrobimo
1772 – pirmasis Respublikos padalijimas
1788-1792Ketverių metų seimas
1791 – priimta Gegužės trečiosios konstitucija
1792 05 14 – Targovicoje paskelbiamas konfederacijos aktas, juo ATR paskelbtas sena tvarka. Per 3 mėnesius Rusijos kariuomenė okupavo visą ATR.
1793 – antrasis Respublikos padalijimas
1794 03 24 – Krokuvoje paskelbiamas sukilimo manifestas
1794 04 17-18 – paimta valdžia Varšuvoje, o 1794 04 16 prasidėjo sukilimas LDK (pirma Šiauliuose)
1794 04 23-24 – užimtas Vilnius, o 1794 04 24 paskelbtas LDK sukilėlių aktas (LT taut. aukšč. taryba)
1795 10 24 – Peterburge Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašo III-ojo ATR užgrobimo sutartį
1795 11 25 – S.A.Poniatovskis atsisakė sosto, ATR buvo likviduota.
Aneksija – vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios
Anarchija – bajorų savivalės, politinio nestabilumo, centrinės valdžios neveiksnumo įvardijimas ATR.
Bajorų demokratija – bajorų politinių teisių įsigalėjimas valstybės gyvenime.
Ekonomija – žemės valda, kurios pajamos ėjo ATR karaliui už LDK didžiojo kunigaikščio pareigų atlikimą.
Etmonas – kariuomenės vado pareigybė ATR.
Gegužės trečios Konstitucija – 1791 05 03 ATR priimta Konstitucija, įtvirtinusi pagrindines švietimo epochos politines idėjas, įvedusi Konstitucinę monarchiją ATR.
Kazokas – laisvasis Ukrainos žemių valstietis.
Konfederacija – ginkluotas bajorų susibūrimas prieš valdžią.
Konstitucija – aukščiausiasis šalies įstatymas.
Liberum veto – teisė vienu balsu ,,prieš“ sustabdyti įstatymo svarstymą ar priėmimą.
Liublino unija – 1569 m. Lietuvos bajorų ir Lenkijos šlėktų pasirašytas dokumentas, kuriuo buvo įkurta ATR. Jis taip pat numatė ir ATR valdymo struktūrą.
,,Metai” – pirmasis grožinės lietuvių literatūros kūrinys, kuriame propaguojamos švietimo epochos idėjos. (XVIII a. II pusė)
Pacta conventa – karaliaus ir bajorų sutartis ATR, kuria karalius įsipareigoja nepažeisti sutartų bajorų teisių.
Padalijimai – Rusijos, Prūsijos, Austrijos įvykdyti laipsniški ATR teritorijos pasidalijimai, dėl kurių ATR išnyko iš žemėlapio.
Palivarkas – ūkinis vienetas, dvaras, turintis visas savarankiškas ūkines funkcijas.
Polonizacija – lenkėjimas, lenkinimas.
Rada – Ukrainos kazokų taryba, susirinkimas.
Seimas – iš bajorų sudaryta ATR valdymo institucija., kurios pagrindinė funkcija – leisti įstatymus.
Tyzenhauzai – Lietuvos didikų giminė, XVII – XVIII a. garsėjo savo ūkinėmis, ekonominėmis reformomis.
Tvanas – XVII a. Abiejų Tautų Respubliką nuniokoję karai su Rusija, Švedija, Ukrainos kazokais.
Valakas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės ploto matavimo vienetas, lygus apie 21 ha.
Vazos – Švedijos karališkoji giminė, kurios trys atstovai – Zigmantas, Vladislovas ir Jonas Kazimieras valdė ATR nuo XVI a. pab. iki XVII a. II pusės.
2. Pasirinkite vieną iš penkių konspektų. Tą, kuris jums labiausiai priimtinas.

ATR padalijimų konspektai

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
1569 m. buvo pasirašyta Liublino unija. Pagal ją buvo įkurta Abiejų Tautų Respublika – ATR. Iš tiesų tai buvo luominė monarchija, kur iki gyvos galvos renkamo karaliaus valdžią ribojo Senatas ir Bajorų seimas. 1572 m. pasibaigė Gediminaičių dinastija – mirė pirmas ATR karalius Žygimantas Augustas. Karaliai pradėti rinkti užsieniečiai. Pirmasis – Prancūzijos karališkosios šeimos narys Henrikas Valua. Jis sudarė sutartį tarp karaliaus ir bajorų – Pacta conventa. Po to tokias sutartis sudarinėjo visi kiti išrinktieji karaliai. Jau XVI a. ATR kariavo Livonijos karą. Livonija atiteko ATR, bet XVII a. dėl jos (ir kitų teritorijų bei interesų) teko kovoti su Rusija ir Švedija. Karai su švedais buvo trys: I karas kilo dar XVI a. pab., kai ATR karalius Zigmantas Vaza ėmė siekti ir Švedijos sosto. Karas baigėsi XVII a. III deš. ATR nuostoliais. II karas kilo XVII a. vid. Jis baigėsi dar didesniais ATR nuostoliais. Šio karo metu buvo sudaryta Kėdainių unija, bert ji neįsigalėjo. III kartą ATR kariavo su švedais Šiaurės karo metu XVIII a. pradžioje, taip pat labai nesėkmingai ir nuostolingai. Su Rusija buvo kariaujama du kartus – XVII a. pradžioje patys ATR bajorai surengė avantiūrą į Rusiją mat, tuo metu Rusijoje buvo politinė suirutė) bet buvo išvyti su nuostoliais ATR. XVII a. vid. ATR prasidėjo kazokų maištai, kurie išprovokavo II karą su Rusija. (tuo pačiu metu ATR kariavo ir su Švedija). Šio karo metu kilo didžiulis Vilniaus gaisras, buvo sunaikinta daug meno, istorijos vertybių. Vilnius buvo apiplėštas, į Rusiją išvežta Lietuvos Metrika. Šiaurės karo metu ATR buvo Rusijos sąjungininkė. Švedams siaubiant ATR, Rusijos kariuomenė įsiveržė ,,gelbėti“ sąjungininko. Petras I sukvietė ,,Nebylųjį seimą“, kuris patvirtino Rusijos teisę kištis į ATR vidaus reikalus. Karai, vidinis nestabilumas susilpnino respubliką. 1772 m. įvyko I, ATR padalijimas. ATR vidaus ir tarptautinė problemos vertė daryti reformas, atvėrė kelią Švietėjų idėjų plitimui visuomenėje. Ypač šių idėjų plitimą paspartino Edukacinės komisijos įkūrimas XVIII a. VIII deš. Vilniaus Universitetas buvo paskelbtas LDK Vyriausiąja mokykla, įvestas privalomas pradinis mokymas. Švietėjų idėjos kartu atnešė ir klasicizmo stilių, kuris ėmė stumti baroko stilių, klestėjusį nuo XVII a. pradžios. Švietėjų idėjų įtakoje buvo sukurta ir poema ,,Metai“. Buvo imtasi ir politinių reformų. Tačiau jas žlugdė bajorų konfederacijos. Ypač ATR pakenkė Radomo, Baro konfederacijos. Ryžtingiausiai reformų ėmėsi 4m. seimas. Jis priėmė daug reformų įstatymų, iš kurių svarbiausia – 1791 m. Gegužės 3 konstitucija, pagal kurią ATR tapo Konstitucine monarchija. Tačiau reformas sužlugdė Targovicos konfederacija, kuria pasinaudodami, Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė II ATR padalijimo aktą (1793 m.). kaip pasipriešinimas padalijimui, kilo T. Kosciuškos vadovaujamas sukilimas (1794 m.), kurį numalšinus, buvo įvykdytas trečias ATR padalijimas 1795 m. Po dviejų metų buvo pasirašytas ATR likvidavimo aktas.

ATR žlugimas

ATR žlugimo priežastys  Vidinės:

  • bajorų savivalė, valstybės reikalų nepaisymas, tarpusavio vaidai, konfederacijos, pagalbos ieškojimas užsienio valstybėse;
  • liberum veto teisė;
  • silpna karaliaus valdžia (karalius renkamas, priklausomas nuo bajorų);
  • baudžiava;
  • silpnas ūkis, miestai, prekyba, amatai.

Išorinės:

  • kaimyninių valstybių Rusijos,  Prūsijos, Austrijos  agresyvi politika ATR atžvilgiu;
  • ilgi karai su Rusija,  Švedija.

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1764 – 1795 m.) “Familijos” (Čartoriskių giminės) atstovas. Išrinktas su Rusijos pagalba. Bandė vykdyti reformas (1766 m.), kurios stiprino valstybę (didėja karaliaus galios, mažėja bajorų). Sulaukia bajorų pasipriešinimo. 1766 m. Radomo konfederacija. Į ją susibūrė reformomis nepatenkinti bajorai. Jie ieško pagalbos Rusijoje. Konfederatus paremia Jakaterina II (Rusijos carienė). 1768 m. Baro konfederacija. Į ją susiburia bajorai, kovojantys prieš Rusijos kišimąsi. Pralaimi. 1772 m. I – as ATR padalijimas. Dalyvauja Rusija, Austrija, Prūsija. Po pirmo padalijimo Stanislovas Augustas Poniatovskis vėl imasi reformų. Sulaukia daugiau pritarėjų. 1773 m. įkurta Edukacinė komisija. Tai – pirmoji pasaulietinė valstybinė įstaiga, kuri rūpinosi švietimu po jėzuitų ordino panaikinimo. Vadovauja I.J. Masalskis.(Vilniaus universitetas – Vyriausioji LDK mokykla) Reformas siekė įgyvendinti ir Ketverių metų seimas (1788 – 1792):

  • įvesti pastovūs mokesčiai žemvaldžiams (bajorams ir dvasininkams);
  • padidino kariuomenės  skaičių iki 100 000;
  • išplėstos miestiečių teisės.

Šis seimas priėmė 1791m. gegužės 3d. konstituciją:

  • karaliaus valdžia paveldima;
  • uždraustos bajorų konfederacijos;
  • panaikinta liberum veto teisė;
  • įstatymus leidžia dviejų rūmų seimas (senatas ir atstovai);
  • įstatymus vykdo karalius ir Įstatymų sargyba (ministrai);
  • tikybos – lygios;
  • garantuojamos miestiečių teisės;
  • valstiečius globoja valstybė (baudžiava nepanaikinta).

Konstitucija įtvirtino Lenkijos dominavimą, konstitucinės  monarchijos valdymą. Konstituciją ruošė I. Potockis, H. Kolontajus. Spalio mėn. priimtas “Abiejų tautų savitarpio garantijos įstatymas” garantavo LDK lygias teises. Bajorai, nepatenkinti reformomis susiburia į 1792 m. Targovicų konfederaciją. Vadovauja S.Kosakovskis, I.J. Masalskis. Konfederatus remia Rusija. Ji užima ATR. Reformos atšaukiamos. 1793 m. II – as ATR padalijimas. Jame dalyvauja Rusija, Prūsija (Austrija kariauja prieš Didžiąją Prancūzijos revoliuciją). ATR praranda 50% teritorijos. 1794 m. kyla T. Kosciuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusiją.  Lietuvoje vadovauja Jokūbas Jasinskis, Vilniaus sukilėliams vadovauja Laurynas Stuoka – Gucevičius. Sukilimą slopina rusų armija, vadovaujama A. Suvorovo. Sukilimas pralaimi. 1795 m. III – as ATR padalijimas. Dalyvauja Rusija, Austrija, Prūsija. ATR žlunga. Didžioji etnografinės Lietuvos dalis atitenka Rusijai, Užnemunė (Suvalkija) – Prūsijai.

Liublino unijos priežastys:

  • nesėkmingi ir ilgi karai (pagr. Livonijos Karas) su Maskva vertė Lietuvos feodalus ieškoti Lenkijos paramos;
  • Lietuvos bajorija troško lygių teisių su Lenkijos bajorais (šlėktomis);
  • Lenkijos feodalai siekė užvaldyti Ukrainą ir kai kurias rusų žemes;
  • Žygimantas Augustas, paskutinis iš Gediminaičių, buvo bevaikis, o po jo mirties lenkai ir lietuviai nebūtų susitarę dėl bendro valdovo;

1569 m. Liublino mieste prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos bajorų derybos. Lietuviai norėjo lygiaverčių valstybių unijos, tuo tarpu lenkai tiesiog siekė prijungti Lietuvą prie Lenkijos. Didžiausi unijos priešininkai buvo Mikalojus Radvila-Rudasis ir Jonas Chodkevičius. Pamatę, kad su lenkais negalima susitarti, lietuviai paliko seimą ir išvyko. Tada Žygimantas Augustas dekretu atėmė iš Lietuvos ir prijungė prie Lenkijos dabartinės Ukrainos žemes, sulaužydamas Lietuvos Statute įrašytą priesaiką nemažinti LDK teritorijos. Iškilo reali karo grėsmė. LDK pareiškė protestą, bet atsakydami į tai lenkai pradėjo visuotinį šaukimą į kariuomenę. Taip lenkams pavyko pasiekti, kad unija būtų sudaryta tais pačiais metais. 1569 m. Lietuva ir Lenkija priesaikomis patvirtino Liublino uniją. Liublino unijos sąlygos:

  • LDK ir Lenkija susijungia į federacinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę – Respubliką – ir sudaro bendrą valstybę su vienu valdovu, vienu įstatymų leidžiamuoju organu – Seimu Varšuvoje ir bendra užsienio politika.
  • Karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį renka bendras Lietuvos ir Lenkijos bajorų seimas Lenkijoje, karalius vainikuojamas Krokuvoje. Tuo panaikinami atskiri rinkimai ir vainikavimo Vilniuje ceremonija.
  • Visi LDK tarybos nariai ir pareigūnai privalo prisiekti Lenkijos karaliui ir Karalystei.
  • Lenkijos šlėktos turi teisę turėti dvarų Lietuvoje, o Lietuvos bajorai – Lenkijoje. Tuo panaikinamai atitinkami Lietuvos Statuto straipsniai.
  • Respublikoje cirkuliuoja vienodo svorio monetos.

Liublino unijos reikšmė

  • Unija sudarė palankias sąlygas šlėktų diktatūros stiprėjimui, LDK valstybingumo nykimui, politiniam ir ekonominiam smukimui.
  • Unija sudarė sąlygas bendromis jėgomis laimėti Livonijos karą.
  • Unija sudarė sąlygas lenkų ekspansijai į lietuvių, gudų, ukrainiečių žemes.
  • Unija spartino lenkų kalbos bei kultūros skverbimąsi į LDK, lietuvių bajorų nutautėjimą.
  • Unija sukūrė ypatingą, precedento neturinčią, jungtinę valstybę.

Nepaisant to:

  • LDK išlaikė savo herbą, teritoriją, valstybinę organizaciją (iždą, įstatymus, teismus, kariuomenę, vykdomąją valdžią) – iki pat XVIII a. pabaigos buvo atskiras politinis vienetas.
  • Respublikos seime LDK atstovai reikalus svarstė ir įstatymų projektus rengė atskiruose posėdžiuose.
  • LDK turėjo atskirus pinigus.
  • Derybose su kitomis šalimis būdavo sudaromos mišrios delegacijos.

Praktiškai Liublino unija buvo tragedija, kurios priežastis – Rusija. Abiejų Tautų Respublikos raida. Pacta Conventa – dokumentas, kuriame būdavo surašomos LDK bajorų sąlygos ATR valdovui, ir ATR valdovas privalėjo jį prisiekti, nes kitaip LDK jo nepripažintų. ATR valdovas tuomet be Lenkijos karaliaus tapdavo ir LDK didžiuoju kunigaikščiu, kas labai buvo svarbu Lietuvos bajorams, norint išsaugoti Lietuvos valstybingumą. Po Žygimanto Augusto mirties ATR prasidėjo renkamų valdovų epocha, dėl ko kildavo nemažai problemų. Bajorai dažnai nesutardavo, kokį valdovą rinkti. Dažniausiai rinkdavo užsienietį, siekdami pagerinti ATR tarptautinę padėtį. Tačiau iš tikro valdovas neturėjo didelės galios, nes visą valdžią savo rankose turėjo bajorai, ir jų sudarytas Seimas. Seimelis – pagrindinis ATR valstybės konstitucinis organas, išaugęs iš bajorų susirinkimų. XVI a. buvo 4 rūšių seimelio susirinkimai:

  • pasiuntinių – renkami du pasiuntiniai, atstovavę savo apskrities bajorams seime;
  • deputatų – renkami du deputatai į karalystės tribunolą;
  • atsiskaitomasis (reliacinis) – aptariamos seimo darbo ataskaitos ir nutarimai, planuojama tolesnė veikla;
  • ūkinis – svarstė apskrities prekybą ir finansus, vykdė seimo nutarimus dėl mokesčių, karinės tarnybos ar žemės valdymo;

Seimas. Seimą sudarė dveji rūmai: Senatas (140 narių) ir Atstovų rūmai (143 nariai: 95 iš Lenkijos Karalystės, 48 – iš LDK). Senatą sudarė vyriausieji Bažnyčios ir valstybės pareigūnai. Senatas atliko įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios funkcijas. Atstovų rūmus sudarė po du pasiuntinius iš kiekvienos apskrities seimelio ir du iš Krokuvos miesto. 6 savaičių seimas turėdavo susirinkti mažiausiai kartą per 2-us metus. Susirinkus visam seimui laiku, jis buvo vadinamas ordinariniu. Jei jį sušaukdavo trumpam dėl kokios nors svarbio priežasties, jis budavo vadinamas ekstraordinariniu. Karaliaus mirties atveju rinkdavosi konvokacinis seimas, išrinkus kita karalių – elekcinis (tvirtino karaliaus įsipareigojimus), o išklausyti karaliaus priesaikos atvykdavo karūnacinis seimas. Liberum veto – teisė bent vienam seimo atstovui ištarus „veto“ nutraukti seimą ir atšaukti jau priimtus sprendimus. Kadangi seime budavo balsuojama ne už atskirus įstatymus, o už visą konstituciją, todėl daugiau nei pusė ATR seimų išsiskistydavo nepriėmę sprendimo. Tai silpnino ATR. 1574 m. naujuoju ATR valdovu buvo karunuotas prancūzas Henrikas Valua, kuris po 4 mėn. gavęs Prancūzijos karaliaus titulą, slapta pabėgo iš šalies. 1576 m. ATR valdovu išrenkamas Transilvanijos kunigaikštis Steponas Batoras. Pagrindinė jo valdymo problema buvo Lietuvos ir Lenkijos santykių unijoje suregulivimas: LDK nenorėjo tapti Lenkjos provincija. 1587 m. mirus S. Batorui vėl kilo ginčų dėl naujojo valdovo: LDK siūlė Rusijos carą, o Lenkija – švedų karalių Zigmantą Vazą. Lenkai nepaisydami išrinko karaliumi Z. Vazą, bet LDK jo nepripažino tol kol jis nusileido ir 1588 pripažino Livoniją, kaip bendrą LDK ir Lenkijos teritoriją, bei priėmė 1588 m. LDK statutą, kuriame nebuvo nė žodžio apie Liublino uniją, ir taip buvo labai sustiprintas LDK valstybingumas. ATR KARAI. Karas su švedais (1600-1629 m.). 1594-1598 m. Zigmantas Vaza buvo ne tik ATR valdovas, bet ir Švedijos karalius. Jo karaliavimui Švedijoje pasipriešino jo dėdė Karolis IX. 1599 m. po nepavykusio žygio į Švedija Zigmantas Vaza buvo nuverstas nuo Švedijos sosto. Siekdamas patraukti į savo pusę ATR bajoriją, Zigmantas Vaza paskelbė prijungsiąs prie ATR šiaurinę Estiją. Švedai, nelaukdami karo veiksmų, patys 1600 m. įsiveržė į Livoniją ir artėjo prie LDK sienų. Sunkiausia problema buvo kariuomenės finansavimas: pagrindinė finansinė ir karinė našta teko LDK, Lenkijos bajorai nenoriai mokėdavo mokesčius, nuolat truko lėšų. Be to lietuviai kovėsi praktiškai vieni: Lenkijos kariuomenė tik simboliškai dalyvavo karo veiksmuose. Nepaisant to lietuviai sumušė švedus pagrindiniuose mūšiuose: 1601 m. prie Kuoknesės, 1604 m. prie Paidės ir 1604 m. Salaspilio mūšyje, kur 3 400 LDK karių, vadovaujamų LDK etmono J. K. Chodkevičiaus, sumušė 14 000 švedų kariuomenę. Dėl vidaus nesutarimų su su Lenkija ir ATR valdovu, LDK buvo sunku vienai tęsti karą, todėl 1611 m. sudarytos paliaubos, kurios buvo laikinos, nes nei Švedija, nei ATR nebuvo pasiekusios savo tikslų. 1617 m. švedai vėl įsiveržė į Livoniją, 1621 m. paėmė Rygą, o 1625 įsiveržė į etninės Lietuvos teritoriją ir užėmė Biržus. Po 1629 m. Altmarko paliaubų 6 metams ATR prarado didžiąją dalį Livonijos, bet jai liko vasalinė Kuršo kunigaikštystė. 1635 m. Vladislovas Vaza vėl paskelbė karą švedams, kuriam LDK, siekdama atsiimti Livoniją, pritarė. Bet Lenkijos bajorai bijodami valdovo sustiprėjimo, nenorėjo kariauti, todėl tais pačiais metais buvo sudarytos paliaubos, ir ATR su Švedija nekariavo iki 1655. Santykiai su Rusija. Kariaudama su švedais ATR siekė palaikyti taiką su Rusiją. 1584 m. po Ivano Rūsčiojo mirties Rusijoje prasidėjo krizė. ATR ėmė didinti savo įtaką Rusijoje remdama apsišaukėlius carus. Pasinaudodama Rusijos silpnumu ATR, daugiausiai lenkų pajėgomis ėmė pulti Rusiją. 1609-1618 m. ATR kariuomenė užėmė Maskvą bei pasiekė, kad caru būtų išrinktas Zigmanto Vazos sūnus Vladislovas. 1611 m. ATR atsiėmė Smolenską ir aplinkines žemes. 1612-1613 m. Rusijoje kilo sukilimas, išvijęs lenkus iš šalies ir caru paskelbęs Michailą Romanovą. 1619 m. pasirašytos Deulino paliaubos, pagal kurias Smolenskas atiteko LDK, o Černigovas ir Severėnai – Lenkijai. Sukilimas Ukrainoje. Karo su Rusija pradžia. Derybų dėl Liublino unijos metu prisijungusi Ukrainos žemes, Lenkija ten vykdė religinę ir socialinę priespaudą. 1648 m. Ukrainoje prasidėjo kazokų sukilimas, kuriam vadovavo Bogdanas Chmielinskis, kuris, norėdamas gauti karinę paramą, buvo priverstas susijungti su Rusija. Tada Rusija pradėjo karą su LDK ir užėmė Smolenską, Vitebską, Polocką, Vilnių. 1655 m. į LDK įsiveržė Švedijos kariuomenė, kuriai be kovos pasidavė Lenkijos kariuomenė ir Lenkijos karalius Jonas Kazimieras Vaza pabėgo į užsienį. Norėdami apsaugoti valstybę nuo švedų okupacijos, bei ieškodama sąjungininkų gynybai nuo Rusijos, LDK 1655 m. Kėdainių sutartimi nutraukia Liublino uniją su Lenkija, bei sudaro panašią uniją su Švedija. Tačiau švedai tik alino kraštą, kovoti su rusais nepadėjo. 1656 m., atsigavus Lenkijai, per sukilimą LDK išvija švedus iš šalies ir Kedainių sutartis nutrūko. 1660 pasirašoma Olyvos taikos sutartis su Švedija, pagal kurią jokių teritorinių pasikeitimų po karo neįvyksta. Jonas Kazimieras Vaza atsisakė pretenzijų į Švedijos sostą. Nugalėjus švedus, visos jėgos buvo permestos kovoms su Rusija. 1667 m. tarp ATR ir Rusijos buvo pasirašytos Adrusovo paliaubos, pagal kurias Rusija atgavo Smolenską, Černigovą, Starodubą ir prisijungė Kijevą su didele dalimi Ukrainos. 1686 m. su Maskva buvo sudaryta Amžinoji taika, po kurios ATR-Rusijos sienos nepakito iki pirmojo padalijimo. XVII a. pab. Baltijos jūros pakrantėje viešpatavo Švedija, tačiau prieš ją ėmė formuotis Rusijos caro Petro I vadovaujama sąjunga, kurią sudarė Rusija, Brandenburgas, Danija. ATR vadovas nutarė stoti į šią sąjungą. 1700 m. prasidėjo šios sąjungos karas prieš Švediją – Šiaurės karas. Švedai laimėjo visas pirmąsias kovas: Švedijos karalius Karolis XII sumušė Petro I kariuomenę prie Narvos, o vėliau Augusto II kariuomenę prie Rygos. Tuomet švedai užėmė dalį Lietuvos, žygiavo į Lenkiją ir privertė Augustą II Saksą atsisakyti sosto. Karaliumi tapo švedu statytinis Stanislovas Leščinskis. 1709 m. prie Poltavos švedai buvo sumušti Petro I kariuomenės. Nors šis mūšis ir nulėmė Šiaurės karo baigtį, bet taika buvo pasirašyta tik 1721 m., nedalyvaujant ATR. Pagal ją Livonija buvo atiduota ne ATR, bet Rusijai, kuri dar labiau sustiprėjo. Vidurio rytų Europos regione ėmė vyrauti Rusija, Prūsija ir Austrija. XVII-XVIII a. karai, vykę beveik be pertaukų, Lietuvai padarė didelių nuostolių: ištuštėjo iždas, LDK kelis kartus buvo užėmusios Rusijos, Švedijos kariuomenės, kurios siaubė kaimus ir miestus. Gyventojus plėšė ne tik svetima, bet ir sava kariuomenė (nes ji buvo samdyta, o jai nebuvo pinigų mokėti). Nemažai gyventojų žuvo nuo kareivių rankų, bet dar daugiau nuo bado bei maro(1708-1711) – iš viso mirė daugiau nei trečdalis gyventojų. „Apsaugok, Dieve, nuo karo, maro ir bado“, – sakydavo tų laikų žmonės. Išnyko daug sodybų, ištisi Lietuvos plotai virto dykumomis. Ūkis po karo buvo visiškai sunaikintas. Didikai buvo prasiskolinę, jų dvarai išdeginti, valstiečiai išmirę, išvaikyti ar išbėgioję. Lietuvos ūkis po Šiaurės karo labai negreit teatsigavo (tik XVIII a. antroje pusėje). ATR anarchija ir smukimas. Švedijai pralaimėjus Šiaurės kare, į ATR sostą grįžo Augustas II, kuris bandė sustiprinti valdovo valdžią, bet tam pasipriešino bajorija. Augustas II turėjo sutikti, kad nesutarimus sureguliuoti padėtų Petras I, 1717 m. patvirtintu Nebyliajame seime, nes jame bajorijos atstovai tylėjo, negalėdami pasipriešinti Rusijos atstovo diktatui, kadangi seimo metu seimo pastatą buvo apsupusi rusų kariuomenė. Nebyliojo seimo reformos:

  1. bajorija atsisakė teisės organizuoti konfederacijas (konfederacija – trumpalaikė (dažn. ginkluota) bajorų, dvasininkų arba miestiečių sąjunga skubiems tikslams siekti);
  2. valdovas nebegalėjo skelbti karo be seimo sutikimo;
  3. sumažinta ATR kariuomenė: Lenkija – iki 18 000, LDK – iki 6 200 karių;

Šis seimas parodė, kad visą ATR Rusija ima į savo protektoratą ir bando reguliuoti jos vidaus reformas. Po Augusto II mirties, kilus kovai dėl valdžios, valdovu, padedant Rusijos kariuomenei, buvo išrinktas Augustas III Saksas. Jo valdymo metu susikūrė dvi galingos politinės grupuotės:

  • Respublikonai – (vadovavo Potockių giminė, Lietuvoje jiems priklausė Radvilos, Sapiegos, Višnioveckiai) propogavo bajorų laisves ir teises, priešinosi valstybės reformoms, pasisakė už Liberum veto teisės išlaikymą;
  • „Familija“ – Čartoriskiai ­­­­­– siūlė didinti kariuomenę, reformuoti seimą ir seimelius, panaikinti Liberum veto teisę;

Šių grupuočių kova silpnino valstybę. Po Augusto III Sakso mirties, ATR valdovu, palaikomas Rusijos, o ypač geros draugės imperatorės Jekaterinos II, tapo Stanislovas Augustas Poniatovskis. Jis palaikė Čartoriskius, ir leido jiems vykdyti reformas. 1764-1766 m. Čartoriskių reformos:

  1. panaikinta Liberum veto teisė, seime sprendžiant ūkinius klausimus;
  2. panaikinta seimo atstovų priesaika seimelių instrukcijoms;
  3. didinta kariuomenė;
  4. planuota: unitarizuoti valstybę ir sustiprinti monarcho valdžią;

Kadangi reformos turėjo sustiprinti ATR, Rusija ir Prūsija tuo buvo nepatenkintos. Rusijos iniciatyva 1767 m. Radome susibūrė bajorų konfederacija, prie kurios prisijungė net pats karalius (spaudžiamas Rusijos). 1767-1768 m. Varšuvoje įvyko konfederacinis seimas, kuris panaikino Čartoriskių reformas, pripažino Rusijos imperatorę Jekateriną II ATR politinės santvarkos saugotoja. Didikai nepatenkinti Rusijos įtaka ATR 1768 m. surengė Baro konfederaciją, kuri siekė ginti ATR savarankiškumą, ir stiprinti ATR reformomis. Bet S. A. Poniatovskio pakviesta kariuomenė Baro konfederatus sumušė. 1772 m. Prūsijos karalius, bijodamas per daug didelės Rusijos įtakos ATR, pasiūlė pasidalyti ją. Į derybas buvo įtraukta ir Austrija. 1772 m. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašo konvenciją, įteisinusią I ATR padalijimą.  Valstybės pakraščius prisijungė 3 kaimyninės valstybės. Po šio padalijimo buvo imtasi reformų, bet tam dažnai priešindavosi opozicija. Padedama Rusijos, ji siekė nuversti S. A. Poniatovskį. Toks politinis susiskaldymas leido užsienio valstybėms, ypač Rusijai, toliau daryti įtaką ATR. Švietimas. Panaikinus jėzuitų ordiną, 1773 m. ATR įkurta pirmoji pasaulyje švietimo ministerija – Edukacinė komisija, kuri perėmė jėzuitų ordino mokyklas ir jų materialinę bazę. Komisija įvedė naują mokyklų administravimo tvarką, vadovauti naujai sudarytoms apygardų mokykloms buvo pavesta Krokuvos ir Vilniaus universitetams. Šiose apygardose veikė apygardos(vidurinės 6 kl.), apygardėlės(3 kl.) ir parapinės mokyklos. Edukacinė komisija leido vadovėlius, keitė programų turinį pagal Švietimo įdėjas, baudžiavos smerkimą, tautos požymių sampratą. Visur, išskyrus parapines mokyklas, vyravo lenkų kalba, todėl iškilo realus pavojus Lietuvos tautos išlikimui. 1781 m. Vilniaus universitetas buvo pervadintas į LDK vyriausiąją mokyklą. Čia buvo tik iš dalies atspindėti Vakarų Europos mokslo poslinkiai: atsirado naujų dalykų, turtėjo materialinė bazė, biblioteka. Universitete dirbo ir menininkai, klasicizmo architektūros atstovai Laurynas Stuoka-Gucevičius ir Pranciškus Smuglevičius. 1775 m. seime buvo įkurta Nuolatinė komisija, kuria Poniatovskis siekė kurti konstitucinę monarchiją ir taip panaikinti bajorų anarchiją. Į Nuolatinę taryba įėjo 5 departamentai: karo, iždo, policijos, teisingumo ir užsienio politikos. Jie kontroliavo vykdomosios valdžios veiklą. Dar buvo padidinta kariuomenė, pagerinta teismų sistema, bet svarbiausio dalyko – baudžiavos panaikinimo – nepavyko įgyvendinti, nes buvo labai bijoma bajorų pasipriešinimo. Šiomis reformomis buvo siekiama unifikuoti ATR, bet LDK tam dažnai priešinosi ir siekė išsaugoti tautinį savarankiškumą. Ketverių metų seimas (1788-1792 m.). ATR bajorija pasinaudodama palankia tarptautine situacija (1787-1791 m. vyko Krymo karas, kuriame dalyvavo Rusija) pabandė atgaivinti ATR reformomis, Rusijai nesikišant. Šis seimas truko net 4 metus. Ketverių metų seimo reformos:

  1. reformuota ir padidinta kariuomenė;
  2. įvesti pastovūs valstybiniai mokesčiai ir pasauliečiams, ir dvasininkams;
  3. miestų reforma miestiečiams buvo suteiktos tokios pačios privilegijos, kaip ir bajorams – tai buvo žingsnis modernios vsuomenės link;
  4. 1791 m. gegužės 3 d. priimta nauja ATR konstitucija:

    1. ATR – unitarinė, konstitucinė, luominė monarchija;
    2. tikybos teisės ir laisvės, bet katalikų religija valstybinė ir katalikams draudžiama keisti tikėjimą;
    3. patvirtintos bajorijos privilegijos, praplėstos miestiečių teisės;
    4. panaikinta Liberum veto teisė, konfederacijų teisė;
    5. numatyta kas 25 metus šaukti ekstraordinarinį seimą konstitucijai peržiūrėti;
    6. vietoj senato įkurta Įstatymų sargyba (jai priklausė aukščiausioji vykdomoji valdžia);
    7. baudžiava panaikinta nebuvo;

Konstitucija galiojo vos metus. 1792 m. gegužės mėnesį įsiveržė Rusijos kariuomenė ir paskelbė Targovicos konfederacijos aktą, kuriuo panaikino visas reformas ir atkūrė senąją tvarką. Per 3 mėnesius Rusija okupavo ATR. 1793 m. Rusija ir Prūsija pasirašo II ATR pasidalijimo aktą. ATR neteko apie pusės teritorijos. Buvo atstatyta senoji ATR santvarka, atkurta Nuolatinė taryba. 1794 m. kilo Tado Kosčiuškos vadovaujamas sukilimas. Lietuvoje sukilimui vadovavo J. Jasinskis. Sukilėliai reikalavo:

  • išvesti iš ATR Rusijos kariuomenę;
  • atstatyti prieš 1772 m. buvusias ATR sienas;
  • pratęsti Ketverių metų seimo vykdytas reformas;

Pradžioje sukileliams sekėsi: buvo užimta Varšuva, Vilnius. Bet vėliau išryškėjo LDK ir Lenkijos sukilelių siekių skirtumai. Lenkai norėjo unitarinės valstybės, lietuviai siekė kovoti dėl piliečių laisvės ir lygybės. Dėl tokio drastiškumo sunerimo T. Kosčiuška, kuris nors planavo panaikinti baudžiava, bet išlaikyti unitarinę ATR. Dėl sukilelių nevieningumo, ir dėl to, kad jo neparėmė užsienio valstybės, sukilimą numalšino Austrija, Rusija ir Prūsija. 1795 m. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė III ATR pasidalijimo aktą. Visa LDK, išskyrus Užnemunę, atiteko Rusijos imperijai. ATR buvo likviduota.

1569 m. Liublino unija PRIEŽASTYS:

  • Būtinybė sutelkti karines galias ir finansinius išteklius kovai su stiprėjančia Maskva dėl Livonijos
  • Lenkijos feodalai siekė užvaldyti Ukrainą
  • Lietuvių bajorai norėjo lygių teisių su lenkų bajorais
  • Lenkų didikai nerimavo, kad mirus Žygimantui Augustui lietuviai išsirinks atskirą valdovą

LIUBLINO UNIJOS ESMĖ:

  • Lenkijos karalystė ir LDK sudaro vieną valstybę
  • Respubliką valdo vienas valdovas, kuris bus Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis (karaliaus valdžia nebuvo stipri, nes nors įstatymai ir buvo skelbiami karaliaus vardu, juos priimdavo Seimas; karalius skyrė pareigūnus, bet jie nebuvo jam pavaldūs; finansus ir užsienio politiką taip pat kontroliavo Seimas)
  • Vykdoma bendra užsienio politika
  • Bendra: valdovas (Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis), seimas, sulygintos bajorų teisės, valiuta
  • Atskira: teritorijos, teismas, iždas, kariuomenė, vykdomoji valdžia

PADARINIAI:

  • Susidarė palankios sąlygos lenkų kalbai ir kultūrai skverbtis į LDK, jos bajorams, miestiečiams lenkėti.
  • Įkurta nauja valstybė – Abiejų Tautų Respublika
  • Liublino unijoje buvo skelbiama, kad ATR bus vienalytė valstybė, tačiau abi valstybės vis tiek išlaikė dalį savarankiškumo
  • ATR politika buvo vykdoma atsižvelgiant į Lenkijos interesus
  • Lietuvos valstybingumas išsaugotas, tačiau varžomas kur kas pajėgesnės partnerės, kas vėliau lėmė ekonominį ir politinį nuosmukį
  • Lenkų kolonizacija. Lėmė – lenkų bajorams suteikta teisė įgyti žemių ir gauti tarnybą LDK
  • Bendromis pajėgomis pasisekė užbaigti Livonijos karą 1558 – 1583 m.
  • 1573 m. pacta conventa valdovo padėtį ATR bei valdovo santykius su bajorija nusakantis dokumentas. Pacta conventa sudarytas po karaliau Henriko Valua išrinkimo. Tai buvo vadinamieji Henriko artikulai.
  • 1579 m. Įkurtas Vilniaus universitetas (valdo Steponas Batoras 1579 – 1586 m.)
  • Sudarytas naujas pacta conventa, kuriame ribojama lenkų įtaka
  • 1588m. III Lietuvos statutas. Sulygintos Lietuvos bajorų teises. Lietuvos statutai tuo metu buvo tobuliausias aktų rinkinys Europoje. Galutinai įtvirtinta baudžiava. (Visi trys Lietuvos statutai buvo užrašyti slavų kanceliarine kalba)
  • Nuo XVII a. dar labiau išauga bajorų teisės. Įvedama liberum veto teisė – ji trukdė priimti sprendimus, kūrėsi bajorų konfederacijos, jos tarpusavyje kariaudavo, tai vedė prie anarchijos, karalius neteko galios paleisti Seimą, bajorai savo dvaruose – visiški šeimininkai
  • Livonijos karas su Švedais 1600-1629 m. Zigmantas Vaza siekė Švedijos sosto, taip pat kovojo dėl Livonijos teritorijos. Baigėsi paliaubomis švedų naudai

Karas su Rusija 1654-1667 m. Prarastas Smolenksas, ATR prasidėjo maištai, užimtas Vilnius. Karas su Švedija 1655-1660 m. Užimama Varšuva, sudaromas Kėdainių aktas (nutraukiami ryšiai su Lenkija), tačiau neįsigaliojo. Šiaurės karas 1700-1721 m. Norėta atsiimti Livoniją. LDK siaubė rusai, lenkai, švedai. Livonija galiausiai atiteko Rusijai, ATR ekonomika smuko, prasidėjo badai, maras. Taip pat susilpnėjo ATR tarptautinė padėtis, ji tapo priklausoma nuo Rusijos, tai iššaukė pirmąjį padalijimą vėliau. 1767-1768 m. Vilniaus Radomo konfederacija (stambiųjų feodalų ir bajorų konfederacija nukreipta prieš karalių ir didikų grupuotes ir palaikoma rusų)

  • TIKSLAS: kovoti prieš reformas, siekiant išlaikyti teises ir laisves ir norint išsaugoti senąją santvarką
  • PADARINIAI: ši konfederacija laimėjo, sutrukdė įsigyvendinti reformos ir įstūmė valstybę ne tik į faktinę, bet ir į teisinę priklausomybę nuo Rusijos

1768-1772 m. Baro konfederacija (lietuvių ir lenkų sudaryta grupuotės sąjunga)

  • TIKSLAS: kovoti su Rusijos įtaka, veiksmai buvo nukreipti prie Radomo konfederaciją
  • PADARINIAI: Baro konfederacija nugalėta, 1772 m. įvykdytas pirmasis ATR padalijimas. ATR pasidalija Rusija, Prūsija ir Austrija

ATR PADALIJIMŲ VIDINĖS PRIEŽASTYS:

  • Silpna karaliaus valdžia
  • Bajorų savivalė
  • Bajorų karinių grupuočių tarpusavio kova
  • Feodalinis dvarų ūkis, stabdantis miestų, priemonės, prekybos plėtrą
  • ATR PADALIJIMŲ TARPTAUTINĖS PRIEŽASTYS:
  • Rusijos, Prūsijos ir Austrijos kišimasis į valstybės reikalus
  • Karai su Rusija ir Švedija
  • Gudų ir ukrainiečių žemių jungimasis prie Rusijos
  • 1772 m. Pirmasis ATR padalijimas. Pasidalija Rusija, Prūsija ir Austrija
  • 1773 m. įsteigiama Edukacinė komisija ATR švietimo ir mokslo reforma. Viena pirmųjų Europoje pasaulietiško švietimo ministerija. Įvedė privalomą pradinį mokslą.
  • 1788-1792 m. Ketverių metų seimas priima įstatymus, stiprinančius žūstančią valstybę. Seimo darbą veikia švietėjų idėjos, Prancūzijos didžioji revoliucija REFORMOS:
  • Sudarytos įstatymus rengiančios Konstitucijos, Iždo, Karo ir Miestiečių reikalų komisijos
  • Nutarta padidinti kariuomenę
  • Panaikino nuolatinę tarybą, kurią laikė Rusijos įtakos valstybėje įrankiu
  • Įvestas „aukos“ mokestis kariuomenei išlaikyti – pirmą kartą apmokestinti bajorai, dvasininkai
  • Reformuota teismų sistema
  • Bežemiams ir smulkiesiems bajorams apribojo galimybę dalyvauti šalies politiniame gyvenime
  • Miestiečiai gali užimti valstybines pareigas ir dalyvauti seime
  • Priimta ATR konstitucija 1791 m. gegužės 3 d. Ji yra paremta Apšvietos idėjomis, tai įrodo numatytas valdžių padalijimo principas. Jis įtvirtintas valdžią padalijant į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias. Ji pertvarkė ATR į konstitucinę monarchiją, panaikino veto teisę. Konstitucijos TIKSLAS: sustiprinti karaliaus valdžią ir atsikratyti svetimų valstybių įtakos
  • 1792-1793 m. Targovicos konfederacija TIKSLAS: panaikinti Ketverių metų seimo reformas ir ATR konstituciją. Skelbė, kad Rusijos padedami atkuria senąją santvarką ir naikina visas reformas. II-ojo padalijimo pradžia
  • 1793 m. Antrasis ATR padalijimas. ATR praranda galimybę egzistuoti savarankiškai Pasidalija Rusija ir Prūsija, Austrija tuo metu kariavo su revoliucine Prancūzija. Europos valstybės nesidomi ATR likimu, jos dėmesį sutelkusios į Prancūzijoje vykstančią revoliuciją.
  • 1794 m. T. Kosčiuskos sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę. Sukilimu nesėkmingai bandyta išlaisvinti ATR nuo Rusijos ir Prūsijos įtakos po Antrojo padalijimo. Sukilėliai siekė atkurti 1772 m. sienas ir tęsti Ketverių metų seimo reformas. Sukilimas pagreitino Trečiąjį padalijimą
  • 1795 m. Trečiasis ATR padalijimas, sunaikinęs Abiejų Tautų Respubliką. Lietuva patenka į Rusijos imperijos sudėtį iki 1918 m. (iki kuomet Sovietų Rusija panaikino padalijimo aktus)

LIUBLINO UNIJA 1569:

PRIEŽASTYS: butinybė sutelkti LDK ir Lenkijos karines jėgas kovai su Rusija, nuolatiniai Turkų puolimai, Lietuvos bajorų interesai turėti lygias teises kartu su Lenkijos bajorais, LDK siekė varžytis su kitomis Europos valstybėmis, tačiau buvo silpna valstybė. ESMĖ: Lenkijos karalystė ir LDK sudarė vieną vasltybę su vienu valdovu, bendru Seimu, bendra užsienio politika ir valiuta, lygios teisės bajorams. ABI VALSTYBĖS IŠSAUGOJO: savo pavadinimą, teritoją ir sienas, valdžios aparatą, kariuomenę, teismus ir teisę, iždą, anspaudą. VALSTYBĖS VALDYMAS: bajoriškoji demokratija ir anarchija. Aukščiausioji vykdomoji valdžia priklausė karaliui, tačiau Seimas priimdavo įstatymus, svarstė vidaus ir užsienio politikos klausimus, tvarkė visus „buitinius“ reikalus. STEPONO BATORO NUOPELNAI: Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis, jo dėka ATR kare su Rusija atgavo Livoniją ir Polocką, buvo tolerantiškas religijoms, jam valdant 1579 atidarytas VU. KARAI SU ŠVEDIJA IR RUSIJA: LDK gavo daug žemių, sudarė taikos sutartį su Rusija, vėliau pasirašyta separatinė taika su Švedija, tačiau prarasta Livonija. Dar vėliau LDK sudarė uniją su Švedija – KĖDAINIŲ SUTARTIS, nes LDK liko viena kovoti prieš Švediją ir Rusiją. ATR PADALIJIMŲ PRIEŽASTYS: Rusijos, Austrijos, Prūsijos kišimasis į valstybės reikalus, silpna karaliaus valdžia, bajorų savivalė, feodalinis dvarų ūkis, stabdantis miestų, pramonės, prekybos plėtrą, karai su Rusija ir Švedija. PIRMASIS ATR PADALIJIMAS 1772: dalyvauja Austrija, Prūsija, Rusija. Sumažėja valstybės plotas ir gyventojų skaičius. Stengiamsi išlaikyti gerus santykius su Rusija, kad pastaroji nustotų kištis į vidaus reikalus. ĮSTEIGIAMA EDUKACINĖ KOMISIJA – pasaulėtinė švietimo ministerija. Pertvarkė šalies mokyklų sistemą, teritorija padalinta į dvi provincijas – Lietuvos ir Lenkijos. Sukurtas naujas akademinis luomas, įkurtos šešiaklasės mokyklos, daugėlis valstiečių vaikų išmoko skaityti ir rašyti. Siekė sumoderninti ir supasaulietinti mokymą, švietimą padaryti visuotinį. KETVERIŲ METŲ SEIMAS priima įstatymus, stiprinančius žūstančią valstybę. Seimo darbą veikia švietėjų idėjos, Prancūzijos didžioji revoliucija. REFORMOS: padidinta karuomenė, sulygintos bajorijos ir mietiečių teisės. Priimta konstitucija 1791 gegužės 3, kuri pertvarkė ATR į konstitucinę monarchiją, panaikino veto teisę. Sustiprinta karaliaus valdžia, aukščiausia valdžia suskirstyta į leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Patvirtinamos bajorų luominės teisės ir privilegijos, vyriausia valdžia-teismas. Valstybės valdymo forma-konstitucinė monarchija. Miestiečiams suteikiama asmens laisvė ir žemės nuosavybė. TARGOVICOS KONFEDERACIJA – KONSTITUCIJOS PRIEŠININKAI. Paskelbia, kad Rusijos padedami atkuria senąją santvarką ir naikina visas Ketverių metų Seimo reformas. Rusijos karuomenė per 3mėn. Okupuoja LDK ir Lenkiją. Konstitucijos šalininkai nugalėti, Konstitucija paskelbiama negaliojanti, o Ketverių metų seimo reformos atšaukiamos. ANTRASIS ATR PADALIJIMAS 1793: Rusija ir Prūsija dalijasi. 1794 TADO KOSCIUŠKOS VADOVAUJAMAS SUKILIMAS LENKIJOJE IR LIETUVOJE. Sukilėliai reikalavo iš ATR išverti Rusijos kariuomenę, atkurti iki pirmojo padalijimo buvusias sienas, tęsti Ketverių metų Seimo reformas. Tačiau vyko aiškus sukilėlių Lenkijoje ir Lietuvoje susirėmimas, skirtingos idėjos. Išryškėjęs sukilėlių susiskaldymas palengvino Rusijai, Prūsijai ir Austrijai malšinti sukilimą. Buvo užimtas Vilnius, vėliau visa Lietuvos teritorija iki Nemuno. Varšuva kapituliavo, sukilimas buvo nuslopintas. TREČIASIS ATR PADALIJIMAS 1795: dalyvauja Rusija, Austrija, Prūsija. Po padalijimo Lietuvos valstybė prijungiama prie Rusijos.  ATR žlunga.  PASEKMĖS: lietuvių žemės buvo padalintos Prūsams ir Rusams, Rusija ėmė asimiliuoti ir kolonizuoti lietuvių tautą, kraštą ėme valdyti kitataučiai, dar labiau pablogėjo valstiečių padėtis, prasidėjo tautinis atgimimas, kuris lėmė valstybės atkūrimą.

3. Pasitelkite papildomą informaciją – pateiktis, vaizdinę medžiagą, vadovėlio temas, dokumentus ir sutartis ar mūsų rekomenduojamas nuorodas.
  • Istoriniai klausimai
  • Sutartys
  • Temos vadovėlyje

Istoriniai klausimai


  1. Ar vienodos buvo katalikų ir stačiatikių teisės, siekiant dalyvauti valstybės valdyme XV – XVIa.?

Stačiatikių teisės šiuo atžvilgiu buvo suvaržytos. Nuo 1413m. stačiatikiams buvo draudžiama užimti aukštus valstybės tarnybos postus bei būti Ponų tarybos nariais.


  1. Kada Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje susiformavo luomai?

Luomai LDK susiformavo žymiai vėliau nei kitose Europos šalyse, t.y. XIVa.pabaigoje – XVIa I pusėje.


  1. Kokių tikybų žmonės gyveno XIV – XVIa. Lietuvoje?

XIV – XVIa. LDK gyveno įvairių tikybų žmonės: pagonys, katalikai, stačiatikiai, musulmonai, protestantai, karaimo, judaizmo išpažinėjai.


  1. Kas buvo pirmieji reformacijos idėjų skleidėjai LDK?

Pirmieji reformacijos skleidėjai LDK buvo liuteronai. Iškiliausios asmenybės: A. Kulvietis, M.Mažvydas, J.Zablodskis, S.Rapolionis ir kiti. Vėliau kalvinistai M.Radvila Juodasis, M.Radvila Rudasis


  1. Kokios reformacijos sąjūdžio Lietuvoje sėkmės priežastys?

Reformacijos sąjūdžio Lietuvoje sėkmės priežastys:

  • Katalikų bažnyčia buvo nepajėgi atremti protestantų spaudimą
  • Reformacijos sąjūdį aktyviai rėmė aktyviausia ir labiausiai išsilavinusi LDK visuomenės dalis – bajorai ir didikai.

  1. Koks dokumentas pateikia sutvarkytus, papildytus ir susistemintus visus LDK veikusius įstatymus?

Visi sutvarkyti, papildyti ir susisteminti LDK veikę įstatymai buvo pateikti Lietuvos Statute (1529 m., 1566 m., 1588 m.)


  1. Kada buvo pasirašyta Liublino unija? Kaip ji vertinama?

Liublino unija buvo pasirašyta 1569m. liepos 1 d. istorikai ją laiko tragedija, kurios priežastimi buvo Rusija. Teisės požiūriu, unija buvo tarptautinė sutartis, kurią sudarė dvi valstybės, turėjusios bendrą valdovą. Formaliai žiūrint, atrodytų, kad Liublino unija buvo laisva valia sudaryta tarpvalstybinė sutartis. Realiai tai buvo dalinės prievartos prieš LDK aktas. Be to, sudaryta nauja valstybė neturėjo grynos valdymo formos, o buvo kelių valdymo formų – monarchijos(vienas valdovas), aristokratijos(valdžia sukoncentruota kilmingųjų didikų ir bajorų rankose), demokratijos(visi bajorai buvo lygūs prieš įstatymą) – mišinys.


  1. Kodėl XVIa. Laikomas išskirtiniu laikotarpiu LDK istorijoje?

XVI a.laikomas išskirtiniu laikotarpiu LDK istorijoje, nes valstybė pasiekė aukščiausią feodalinės santvarkos lygį.

  • Susiformavo aiškios feodalinės struktūros: didikai, bajorai, dvasininkai, miestiečiai ir valstiečiai
  • Valakų reforma (1557m.) galutinai įtvirtino baudžiavą
  • Susikūrė teismų sistema
  • Visi feodalai įgijo vienodas teises.
  • Teismų ir administracijos reforma (1564 – 1566m.) padėjo pagrindą bajorų demokratijai, o galutinai ši įsigalėjo paskelbus III Lietuvos Statutą (1588m.)
  • priimama pirmoji Europoje privilegija,suteikianti lygias teises išpažinti ir skelbti kiekvieną religiją
  • Lietuvos gyvenimą smarkiai paveikė Renesanso kultūra
  • įsteigtas Vilniaus universitetas ir baigta kurti LDK švietimo struktūra
  • Daukša iškėlė tautinės valstybės idėją
  • Vilniuje įkuriama pirmoji spaustuvė
  • išleidžiama pirmoji lietuviška knyga – M. Mažvydo „Katekizmas“
  • Atsirado teatras. 1570m. buvo pastatytas pirmasis spektaklis

  1. Nurodyti Abiejų Tautų Respublikos padalijimų padarinius.

Abiejų Tautų Respublikos padalijimų padariniai:

  • lietuvių etninės žemės buvo padalytos į dvi dalis: Užnemunė atiteko Prūsijai, likusi dalis – Rusijai
  • kraštą pradėjo valdyti kitataučiai
  • caro vyriausybė pradėjo ekonominę ir kultūrinę ekspansiją, norėdama paversti Lietuvą savo kolonija, asimiliuoti lietuvių tautą
  • dar labiau pablogėjo valstiečių padėtis
  • liovėsi daug žalos darančios feodalų tarpusavio kovos

Visi šie padariniai pristabdė ekonominį ir kultūrinį valstybės vystymąsi, tačiau skatino kultūrinį priešinimąsi, tautinį atgimimą, o tai lėmė valstybingumo atkūrimą.


  1. Kokie požymiai bylojo apie XVII a. antrojoje pusėje įvykusį Lenkijos – Lietuvos valstybės nuosmukį?

Lenkijos – Lietuvos valstybės ūkis XVIIa. II pusėje patyrė nuosmukį dėl vidaus ir dėl bendros Europos ekonominės krizės bei dėl karų su Rusija ir Švedija. Ūkio nuosmukį rodė:

  • pinigų nuvertėjimas,
  • žemės ūkio produktų mažėjimas,
  • amatų gamybos sumažėjimas,
  • miestų silpnumas,
  • palivarkų žemės plotų mažėjimas,
  • karai, badas, epidemijos,
  • valstiečių nuskurdimas.

Valstybėje įsigalėjo visuotinė anarchija: ją alino nuolatinės didikų tarpusavio kovos. Nuo XVII a. ėmė ryškėti ir kultūrinio gyvenimo nuosmukis. Vėl įsigalėjo religinė pasaulėžiūra, visos mokyklos priklausė Bažnyčios įstaigoms.


  1. Kuo reikšmingas Lietuvai Stepono Batoro valdymas?

Steponas Batoras buvo gabus ir ryžtingas politikas, siekęs vykdyti savarankišką nuo bajorų politiką. Tuo tikslu jis išnaudojo nesutarimus tarp LDK ir Lenkijos, nepasidavė Lenkijos bajorų spaudimui dėl Livonijos perdavimo Lenkijai. Pergalė prieš Rusiją sustiprino S.Batoro autoritetą LDK. Jam valdant 1579 m. buvo įsteigtas Vilniaus universitetas ir taip baigta kurti LDK švietimo struktūra. Tvirta padėtis leido S.Batorui planuoti sujungti Lenkijos – Lietuvos Respubliką bei Rusiją ir, remiantis sąjungininkais, išstumti Turkiją iš Europos. Be to, jis planavo išlaisvinti ir savo tėvynę – Vengriją. Įgyvendinti šiuos planus sutrukdė mirtis (1586).


  1. Išvardyti svarbiausias LDK tarptautines problemas po Liublino unijos (1569-1795)

Svarbiausios LDK tarptautinės problemos po Liublino unijos (1569-1795):

  • santykių su Švedija problema
  • santykių su Rusija problema

  1. Kas turėjo įtakos polonizuojant Lietuvos visuomenę?

XV a. viduryje vykusiam polonizacijos procesui įtakos turėjo:

  • bažnyčia
  • didžiojo kunigaikščio dvaras
  • didikų dvarai
  • raštas ir spauda
  • viešasis valstybės gyvenimas
  • Lietuvos ir Lenkijos bajorų giminiavimasis

  1. Ar atsispindėjo humanizmo idėjos III Lietuvos Statute?

III Lietuvos Statute atsispindėjo humanizmo idėjos. Jas rodo:

  • visų piliečių lygybės teismuose įteisinimas
  • tikėjimo laisvės garantija
  • asmens ir turto neliečiamybės garantija
  • nuosprendžiai turi būti priimami tik išklausius abi šalis
  • galimybė bajorams laisvai keliauti
  • draudimas paversti laisvą žmogų vergu(išimtį sudarė karo belaisviai)
  • humaniškų moters ir šeimos teisių nuostatų patvirtinimas

  1. Kokiame amžiuje Vilnius turėjo vandentiekį, kanalizaciją? Ką tai rodo?

XV a. Vilnius turėjo vandentiekį, o nuo XVII a. vidurio – kanalizaciją. Tai rodo aukštą kultūros lygį.


  1. Kam priklausė mokyklos XVII a. LDK?

XVII a. visos mokyklos priklausė įvairioms Bažnyčios įstaigoms, pvz., universitetas – Jėzuitų ordinui, vidurinės mokyklos – vienuolynams, pradinės mokyklos – parapijų bažnyčioms.


  1. Kaip XVII a. viduryje reiškėsi kultūros nuosmukis?

Kultūros nuosmukis XVII a. viduryje – XVIII a.viduryje reiškėsi:

  • nepakantumu kitoms tikyboms
  • politine ir moraline didikų degradacija
  • prietarų paplitimu
  • raštijos nuosmukiu
  • senosios LDK visuomenės ideologinių vertybių sistemos nykimu.

  1. Išvardinti, kokius žinome baroko architektūros paminklus Lietuvoje?

Baroko architektūros paminklai Lietuvoje:

  • Sapiegų rūmai Vilniuje
  • Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje
  • Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje
  • Pažaislio architektūros ansamblis
  • Evangelikų liuteronų bažnyčia ir koplyčios Kėdainiuose

  1. Kokiam karaliui valdant ir kodėl Abiejų Tautų Respublikoje paplito nuomone, kad Respublika“laikosi netvarka“?

Valdant karaliui Augustui III Saksui, Abiejų Tautų Respublikoje paplito nuomone, kad Respublika „laikosi netvarka“, nes pats valdovas, daugiausia laiko praleisdamas Saksonijoje, nesiėmė jokių priemonių valstybei reformuoti ir sustiprinti. Kadangi valdovas negyveno Lenkijoje, centro valdžia sunyko, politinis šalies gyvenimas persikėlė į didikų dvarus, o suirutė pasiekė aukščiausią lygį. Be to, atskirų didikų kariuomenė buvo didesnė nei valstybės išlaikoma kariuomenė. Visa tai leido užsienio valstybėms kištis į Respublikos vidaus ir užsienio politinį gyvenimą.


  1. Kas rodo, kad XVIa. Pabaigoje – XVII a.I pusėje LDK galutinai susiformavo stambiosios žemėvaldos sistema?

XVI a. pabaigoje – XVII a. I pusėje LDK galutinai susiformavo stambiosios žemėvaldos sistema. Tai liudija faktai:

  • bajorija įgijo teisę laisvai disponuoti nuosava žeme
  • pradėjo veikti ordinacijų institutas, t.y. stambios žemės valdos neskaldomos
  • didėjo žemės apyvarta

  1. Kas leidžia teigti, kad silpna Respublikos valdžia buvo nulemta iš anksto?

Silpna Respublikos valdovo valdžia buvo nulemta iš anksto, nes:

  • sostas nebuvo paveldimas
  • bajorija turėjo efektyvių priemonių valdovui kontroliuoti(Henriko artikulai, pacta conventa ir kt.).

  1. Ar galima teigti, kad nuo XVII a.pradžios svarbia Respublikos politinio gyvenimo forma tapo konfederacijos?

Nuo XVII a. pradžios svarbia Respublikos politinio gyvenimo forma tapo konfederacijos. Konfederacijos – bajorų sąjungos, sudaromos tam tikram laikotarpiui, siekiant įgyvendinti tuos politinio gyvenimo uždavinius, kurių negalėjo(ar nenorėjo) išspręsti šalies valdovas ir centrinė valdžia(seimas, aukštieji pareigūnai). XVII – XVIII a. didikų įsigalėjimo laikotarpiu, konfederacijos buvo dažnas reiškinys, rodęs valstybės valdžios silpnumą. Konfederacijos rodė ir tam tikrą politinį valstybės susiskaldymą, seimo silpnumą.


  1. Kokias reformas 1764 – 1766m. ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti Čartoriskių grupuotė, palaikoma S.A.Poniatovskio? kokių tikslų buvo siekiama?

Čartoriskių grupuotė, palaikoma S.A.Poniatovskio, 1764 – 1766m.ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti šias reformas:

  • nustatyti naują Seimo darbo tvarką
  • panaikinti liberum veto teisę sprendžiant ekonominius klausimus
  • įsteigti Lenkijos ir LDFK Iždo ir Karo reikalų komisijas
  • padidinti kariuomenę
  • valdovais turi būti renkami tik Respublikos piliečiai

be to, S.A.Poniatovskis ėmėsi priemonių valdovo valdžiai stiprinti. Jeigu šios reformos būtų įgyvendintos, Respublika būtų sutvirtėjusi ekonomiškai ir politiškai, o tai visiškai nebuvo naudinga Rusijai ir Prūsijai.


  1. Koks buvo tarptautinis Respublikos statusas po 1772m. įvykdyto I valstybės padalijimo?

S.A.Poniatovskis išsaugojo valstybės sostą ir toliau vykdė ankstesnę užsienio politiką. Buvo siekiama išlaikyti gerus santykius su Rusija, manant, kad taip pavyks išsaugoti valstybę ir sumažinti Rusijos kišimąsi į jos vidaus reikalus. Buvo ieškoma kitų valstybių paramos. Rusija ir Prūsija neatsisakė planų likviduoti Respubliką. Kuriam laikui buvo atsisakyta atviros karinės agresijos, tačiau buvo dedamos visos pastangos, kad būtų sutrukdyta reformuoti Respublikos vidaus santvarką ir tokiu būdu ją sustiprinti.


  1. Kodėl Baro konfederacija laikoma vienu sudėtingiausių politinių judėjimų Respublikos istorijoje?

1768m. Podolėje, Baro mieste, susikūrė Baro konfederacija, kurios tikslas – kova prieš Rusijos įtaką Respublikoje ir jos statytiniu tapusį S.Augustą. Baro konfederacija laikoma vienu sudėtingiausių politinių judėjimų Respublikos teritorijoje, nes šiame judėjime susipynė bajorų konservatizmas ir naujos XVIII a. idėjos. 1768 -1772m. Baro konfederacija išplito po visą LDK, tačiau šiame judėjime buvo pastebimas tam tikras organizacinis karinis pakrikimas, nebuvo vienybės konfederatų gretose ir vieningo vadovavimo. Nepavyko mėginimas nuversti nuo sosto S.Augustą, neefektyvi buvo ir Prancūzijos pagalba.


  1. Kuriame amžiuje įvyko pirmasis visuotinis LDK gyventojų surašymas?

XVIII a. pab.(1790m.) įvyko pirmasis visuotinis LDK gyventojų surašymas, kurio duomenimis valstybėje gyveno daugiau kaip 3,5 mln.žmonių.


  1. Kokia konfederacija ir kodėl tapo valstybės žlugimo simboliu? Kokia jos vieta LDK istorijoje?

Valstybės žlugimo simboliu tapo Targovicos konfederacija (1792m.). ji sugriovė viską, ką Ketverių metų Seimas buvo sukūręs: ji skelbė, kad atkuria senąja valstybinę santvarką, naikina 1788 – 1792m. reformas. Nustatyti Targovicos konfederacijos vietą LDK istorijoje pakankamai sudėtinga. Greta bendrųjų ir Lenkijos konfederatų siekimo atkurti archaišką, valstybę žlugdančią santvarka, buvo ir vienas skirtumas. LDK konfederatai pasisakė už LDK savarankiškumo stiprinimą, tačiau pasirinko pavojingą valstybingumo gynimo būdą – padedant Rusijos kariuomenei.


  1. Kokie buvo 1794m. sukilimo rezultatai?

1794m. sukilimą numalšino Rusija, Austrija, Prūsija. 1794m. rugsėjo 10d. Rusijos kariuomenė užėmė visą Lietuvos teritoriją iki Nemuno, o Prūsijos kariuomenė – Užnemunę. Taip pasibaigė paskutinis bandymas išgelbėti valstybę.


  1. Kokias reformas siekė įgyvendinti Ketverių metų Seimas? Ar jos padėjo išgelbėti valstybę?

1788 – 1792m. Seimas įgyvendino nemažai svarbių reformų:

  • padidino kariuomenę ir nustatė naują jos komplektavimo tvarka
  • įvedė pastovų valstybės mokestį žemvaldžiams
  • miestiečiams suteikė teisių ir privilegijų, kuriomis iki tol naudojosi tik bajorija
  • įvykdyta miestų reforma sudarė sąlygas bajorų ir miestiečių sąjungos formavimuisi bei luominės visuomenės pertvarkymui i pilietinę
  • buvo panaikinta Nuolatinė taryba

šios reformos, deja, neišgelbėjo valstybės.


Sutartys

Kazimiero privilegija. (1447m.)

  • Įteisinta viešpataujanti ponų padėtis valstybėje

Aleksandro privilegija. (1492m.)

  • Ponų taryba pripažinta valstybės valdymo ir teismo vykdomuoju organu

Valakų reforma. (1557m.) Priežastys:

  • Siekimas pakelti žemės ūkio našumą
  • Noras padidinti valstybės pajamas
  • Siekis tolygiai paskirstyti valstiečiams prievoles

Esmė:

  • Visa ariamoji žemė sutelkta į vieną masyvą, jame kiekvienam valstiečiui paskirti 3 rėžiai žemės
  • Sėjomaina padaryta privaloma
  • Žemė išmatuota valakais
  • Prievolės nustatytos nuo naudojamos žemės ploto ir kokybės

Padariniai:

  • Galutinai įbaudžiavinti valstiečiai
  • Įtvirtinta feodalinė žemės nuosavybė ir baudžiaviniai santykiai
  • Pagausintos valstybės iždo pajamos

Liublino unija. (1569m.) Priežastys:

  • LDK nesekmės Livonijos kare su Maskva
  • LDK bajorų siekis sulyginti savo teises su Lenkijos bajorais

Sąlygos:

  • Lietuva ir Lenkija sudaro vieną valstybę – ATR
  • Vienas valdovas
  • Bendras Seimas, užsienio politika
  • Atskira centrinė valdžia, vyriausybė, valstybių iždai, kariuomenė, teritorija

Padariniai:

  • Laimėtas Livonijos karas
  • LDK išlaikė savarankiškumą
  • Polonizacija

Lietuvos statutai. ( 1529m./1566m./1588m.) Pirmasis: Rengė A. Goštautas. Įtvirtino didikų privilegijuotą padėtį visuomenės valdyme, valstiečių priklausomybę nuo žemvaldžių Antrasis: Visiems bajorams suteikta teisė dalyvauti valstybės valdyme. Valstiečiai, su jiems priklausančia žeme, paskelbti bajorų nuosavybe Trečiasis: Rengė L.Sapiega. Traktavo LDK atskira nuo Lenkijos valstybe. Galutinai įtvirtinta valstiečių baudžiavinė priklausomybė Kėdainių sutartis. ( 1655m.) Kėdainių sutartis pasirašyta su švedais. Sąlygos:

  • Nutraukiami ryšiai su Lenkija, sudaroma unija su Švedija
  • LDK didžiuoju kunigaikščiu tampa A.Gustavas, tuometinis Švedijos karalius
  • Paliekama LDK santvarka, bajorų luominės, religinės teisės
  • LDK pavaldi Švedijai

Gegužės 3-iosios dienos konstitucija. (1791m.) Konstituciją priėmė Ketverių metų seimas (1788-1792m.)

  • Katalikybė paskelbta valstybine religija
  • Nepanaikino baudžiavinės valstiečių priklausomybės
  • Įteisintas valdžių padalijimo principas
  • Panaikintas liberum veto teisė

Reikšmė:

  • Leidžiančiosios valdžios reforma padėjo pagrindus parlamentarizmo raidai valstybėje
  • Pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje
  • Padėjo valstybės atgimimo pamatus
  • Vėlesni sukilimai vyko vadovaujantis šios konstitucijos iškeltomis idėjomis

Naujųjų laikų vadovėliai

Naujųjų amžių istorija 9 klasė


Lenkijos-Lietuvos valstybės likvidavimas 6. Švietimo kultūra Lietuvoje 7. Lenkijos-Lietuvos valstybės likvidavimas




Pateiktys