2016 m. Istorijos valstybinis brandos egzaminas

1. Kuris teiginys yra įtvirtintas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje?

 

 

 

 

2. Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją visiems piliečiams laiduojama teisė: 

 

 

 

 

3. Kurią iš šių funkcijų pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją vykdo Seimas?

 

 

 

 

4. Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją Respublikos Prezidentas:

 

 

 

 

5. Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimo narys gali būti skiriamas tik: 

 

 

 

 

6. Kurios dabartinės valstybės teritorijoje buvo įkurtas pirmasis Europos universitetas?

 

 

 

 

7. Kuria iš šių veiklų neužsiėmė vienuolynai viduramžiais? 

 

 

 

 

8. Kuris iš šių atradimų buvo padarytas anksčiausiai?

 

 

 

 

9. Kurios krikščionybės šakos atstovai išsakė šią tikėjimo tiesą: „Tikėjimo pagrindas glūdi ne tik Biblijoje, bet ir Bažnyčios mokytojų pamokymuose“?

 

 

 

 

10. Kurios valstybės valdymo formos šalininkas buvo Žanas Žakas Ruso?

 

 

 

 

11. Vienos kongrese buvo nuspręsta:

 

 

 

 

12. Kurios politinės srovės atstovai teigė, kad Bažnyčia yra valstybės ir visuomenės ramstis?

 

 

 

 

13. Kuris istorinis įvykis pavaizduotas šioje prancūzų karikatūroje?  

2016 metų valstybinis brandos egzaminas -kontinentinė blokada

 

 

 

 

14. Vilniaus universitetas buvo uždarytas:

 

 

 

 

15. Kurį iš šių leidinių redagavo Vincas Kudirka?

 

 

 

 

16. Kuris iš šių sukilimo vadų buvo kunigas?

 

 

 

 

17. Kas yra pavaizduotas šioje Juozo Zikaro tarpukario metais sukurtoje skulptūroje?2016 metų testinės dalies skulptūra - knygnešys

 

 

 

 

18. Kurioje eilutėje pateikta teisinga chronologinė šių įvykių seka?

1) Įkurta Lietuvos socialdemokratų partija. 
2) Lietuvoje panaikinta baudžiava.
3) Panaikintas spaudos draudimas.
4) Susirinko Didysis Vilniaus seimas.

 

 

 

 

19. Kurį sprendimą priėmė Didysis Vilniaus seimas?

 

 

 

 

20. Koks buvo 1926 m. gruodžio perversmo Lietuvoje padarinys?

 

 

 

 

21. Kuris istorinis įvykis pavaizduotas britų karikatūroje „Taika ir ateitis – parakas patrankoms“?VBE 2016 m. karikatūra 'Taika ir ateitis – parakas patrankoms'

 

 

 

 

22. Kuris veiksnys lėmė Benito Musolinio atėjimą į valdžią?

 

 

 

 

23. SSRS Josifo Stalino valdymo metais: 

 

 

 

 

24. Nacių Vokietijoje:

 

 

 

 

25. Kuris istorinis įvykis įamžintas šioje nuotraukoje? 2016 metų VBE Jaltos konferencija

 

 

 

 


 

Šaltiniai

Į 26–34 klausimus atsakykite remdamiesi A, B ir C šaltiniais

A šaltinis (Iš Jano Dlugošo Lenkijos kronikos)

Prasidėjus mūšiui, abiejų pusių kariuomenės kovėsi apie valandą laiko su vienodu pasisekimu, ir kadangi nei vieni, nei antri nesitraukė iš mūšio lauko, atkakliai siekdami laimėjimo, sunku buvo numatyti, katroje pusėje bus persvara. Kryžiuočiai, pastebėję, kad kairiajame sparne, kurį laikė lenkų kariuomenė, yra sunku ir pavojinga, nes pirmosios eilės kriko, metėsi į dešinįjį sparną, susidėjusį iš lietuvių, kurių eilės buvo retesnės, silpnesni žirgai ir šarvuotė, tikėdamiesi lengviau nugalėti juos, nustumti ir tada stipriau užpulti lenkus. Betgi ne visai pasisekė jų apskaičiavimai. Kada su lietuviais, rusais ir totoriais užvirė mūšis, lietuvių raiteliai, negalėdami atlaikyti priešo spaudimo, ėmė svyruoti ir truputį iš lauko atsitraukti. Tai padrąsino kryžiuočius, ir vis stipriau spausdami, privertė juos pagaliau bėgti…

B šaltinis (Iš Petro Duisburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“)

[…] Livonijos ir Prūsijos broliai su stipriomis kariuomenėmis suėjo patiekti maisto šventojo Jurgio pilies broliams. Kai tik prie šios pilies priartėjo, atvyko pasiuntinys, pranešdamas, kad 4000 lietuvių naikina vieną Kuršo dalį, degindami, plėšdami ir liedami daugelio krikščionių kraują, o sugautas moteris ir vaikus išsiveda, pasiimdami su savimi drauge su dideliu kitokiu grobiu… Tuo tarpu atvyko kuršiai, nuolankiai prašydami, kad, Dievui davus pergalę krikščionims, tuojau būtų grąžinta jų moterys ir vaikai. Jų prašymui, nors broliai pakankamai buvo linkę juos tenkinti, priešinosi Prūsijos ir Livonijos bendruomenė, tikindama, kad su belaisviais bus pasielgta pagal ligšiolinius karo papročius. Dėl tokio sprendimo kuršiai taip įtūžo ant tikėjimo ir tikinčiųjų minios, kad, broliams pradėjus pulti lietuvius, jie, kaip atskalūnai, iš užpakalio įniršę puolė krikščionis, ir, lietuviams mušant iš priekio, o kuršiams iš užpakalio, beveik visi abiejų žemių žmonės pasitraukė, palikę mūšio lauke brolius ir krikščionis.

C šaltinis (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XIII–XV a.)

VBE mūšiai, žemėlapis 2016

26. Įvardykite mūšį, aprašytą A šaltinyje. Atsakymą paaiškinkite, remdamiesi konkrečia šaltinio detale (2 taškai)

Teisingas atsakymas

Mūšis – Žalgirio (Griunvaldo, Tanenbergo).
Paaiškinimas
Galimi atsakymai: lietuvių atsitraukimas iš mūšio;
mūšyje dalyvavo lietuvių sąjungininkai: lenkai, totoriai, rusai;
Janas Dlugošas aprašė Žalgirio mūšį.
Metai – 1410 m. detale. (2 taškai
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

27. Remdamiesi A šaltiniu, nurodykite mūšyje kovojusias puses. Kelintais metais įvyko šis mūšis? (3 taškai)

Teisingas atsakymas

Kryžiuočiai (Vokiečių ordinas, teutonai).
Galimi atsakymai:
Jungtinė Lenkijos ir LDK kariuomenė. (Lietuviai ir lenkai.)
Sąjungininkų kariuomenė.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai. 3 taškai skiriami, kai pateikti trys teisingi atsakymai.

28. Remdamiesi žemėlapiu, nurodykite, kurios tuometinės valstybės teritorijoje vyko mūšis, aprašytas A šaltinyje. (1 taškas)

Teisingas atsakymas

Valstybė – Mūšis vyko Kryžiuočių (Vokiečių) ordino (valdomose žemėse) valstybėje.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas.

29. Remdamiesi A šaltiniu ir žiniomis, nurodykite šio mūšio padarinius laimėjusiai ir pralaimėjusiai pusei. (2 taškai)

Teisingas atsakymas

Laimėjusiai. Galimi atsakymai:
sustabdyta ilgalaikė Kryžiuočių ordino agresija; LDK atgavo Žemaitiją.
Pralaimėjusiai
Buvo pakirsta Kryžiuočių ordino galybė.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

30. Įvardykite mūšį, aprašytą B šaltinyje. Atsakymą paaiškinkite, remdamiesi konkrečia šaltinio detale. (2 taškai)

Teisingas atsakymas

Mūšis – Durbės.
Paaiškinimas. Galimi atsakymai:
mūšis vyko kuršių žemėje;
kuršiai perėjo į lietuvių pusę;
karių skaičius 4000;
mūšį aprašė Petras Duisburgietis.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

31. Remdamiesi B šaltiniu, nurodykite mūšyje kovojusias puses. Kelintais metais įvyko šis mūšis? (3 taškai)

Teisingas atsakymas

Livonijos ordinas (Vokiečių ordinas, Kryžiuočiai, Livonijos ir Prūsijos broliai).
Žemaičiai (lietuviai).
Metai – 1260 m.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai. 3 taškai skiriami, kai pateikti trys teisingi atsakymai.

32. Remdamiesi žemėlapiu, nurodykite, kurios šiandieninės valstybės teritorijoje vyko mūšis, aprašytas B šaltinyje. (1 taškas)

Teisingas atsakymas

Valstybė – Latvija.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas.

33. Remdamiesi B šaltiniu ir žiniomis, nurodykite šio mūšio padarinius laimėjusiai ir pralaimėjusiai pusei. (2 taškai)

Teisingas atsakymas

Laimėjusiai. Galimi atsakymai:
sužlugdė bandymą greitai užgrobti Žemaitiją;
sustiprėjo Lietuvos valstybė;
parodė žemaičių žemių konfederacijos jėgą.
Pralaimėjusiai. Galimi atsakymai:
žlugo bandymas sujungti Vokiečių (Kryžiuočių) ir Livonijos ordinų žemes;
prasidėjo Didysis prūsų sukilimas, sukilo kuršiai, žiemgaliai ir estai;
buvo sustabdytas Vokiečių ordino vežimasis į Lietuvos žemes.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

34. Palyginę A ir B šaltinius, paaiškinkite, kaip jų autoriai vertina lietuvių kariuomenės veiksmus ginant savo valstybę. (2 taškai)

Teisingas atsakymas

A šaltinis – lenkų istorikas sumenkina lietuvių indėlį į pergalę Žalgirio mūšyje, nurodydamas, kad lietuviai atsitraukė iš mūšio.
B šaltinis – lietuvių kariuomenės indėlis vertinamas objektyviai, nurodant, kad kartu su kuršiais sumušė Livonijos ir Prūsijos kariuomenę / lietuviai vaizduojami žiaurūs, lieja krikščionių kraują, plėšia ir niokoja užimtas teritorijas.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

Į 35–41 klausimus atsakykite remdamiesi A, B, C ir D šaltiniais.

A šaltinis (Iš istoriko knygos)

Vienos kongreso planuotojai suprato: norėdami laiduoti Vidurio Europai taiką […], jie turėsią sugriauti tai, ką XVII amžiuje padarė de Rišeljė, kuris stengėsi, kad Vidurio Europa būtų silpna, susiskaldžiusi, nuolat gundanti prancūzus įsiveržti ir paversti ją savo kariuomenės pratybų lauku. Tad valstybių vyrai Vienoje ėmėsi konsoliduoti, bet ne vienyti Vokietiją. Austrija ir Prūsija buvo didžiausios vokiečių valstybės, po jų ėjo daug vidutinių, kaip antai: Bavarija, Viurtembergas, Saksonija, kurias reikėjo padidinti ir sustiprinti. Iš daugiau kaip 300 valstybėlių buvo padaryta apie trisdešimt, o šios savo ruožtu sutelktos į naują junginį, pavadintą Vokietijos konfederacija. Numatanti bendrą gynybą prieš išorės agresiją, ši konfederacija pasirodė esanti sumanus kūrinys – per stipri, kad ją pultų Prancūzija, bet per silpna ir pernelyg decentralizuota, kad keltų grėsmę kaimynams. Konfederacija atsvėrė Prūsijos karinės jėgos pranašumą ir Austrijos didesnį prestižą bei teisėtumą. Jos paskirtis buvo neleisti vokiečiams susivienyti tautiniu pagrindu, išsaugoti įvairių kunigaikščių ir monarchų sostus, užkirsti kelią Prancūzijos agresijai.

B šaltinis (Europa po Vienos kongreso)

B šaltinis (Europa po Vienos kongreso)

C šaltinis (Iš istoriko knygos)

Prūsijos perėjimas į naujo Vokietijos suvienijimo šalininkų pusę įvyko XIX amžiaus septintajame dešimtmetyje; visų pirma jai tai buvo priemonė išeiti iš Vokietijos konfederacijos ir išsisukti nuo beviltiškų Austrijos reikalų. Pirmaisiais Vilhelmo I valdymo metais Prūsijos reikalai atsidūrė labai keblioje padėtyje. Autoritarinę sistemą sustiprino […] karinės reformos, tačiau Landtago rinkimuose daugumą gavo liberalai […]. 1862 metais premjeru buvo paskirtas Otas fon Bismarkas, kad įveiktų krizę, jei reikės – ir nekonstitucinėmis priemonėmis. Jo tikslas buvo „pasodinti Prūsiją į balną“ Vokietijoje, o Vokietiją pasodinti į balną Europoje.

D šaltinis (1870 m. austrų karikatūra „Vokietijos ateitis“)

D šaltinis (1870 m. austrų karikatūra „Vokietijos ateitis“)

35. Remdamiesi A šaltiniu, išskirkite du pagrindinius tikslus, kurių buvo siekiama Vienos kongrese. Paaiškinkite, kodėl buvo įkurta Vokietijos konfederacija, bet nebuvo suvienyta Vokietija. (3 taškai)

Teisingas atsakymas

Galimi atsakymai:
laiduoti taiką;
konsoliduoti Vokietiją;
užkirsti kelią Prancūzijos agresijai.
Paaiškinimas – sukurti barjerą Prancūzijos ekspansijai (bet nesuvienyti vokiečių žemių tiek, kad keltų grėsmę kaimynams). Taip pat buvo siekiama sustabdyti Austrijos arba Prūsijos didesnį sustiprėjimą.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai. 3 taškai skiriami, kai pateikti trys teisingi atsakymai.

36. Remdamiesi B šaltiniu, nurodykite valstybes, kurioms atiteko teritorijos, pažymėtos skaičiais 1 ir 2. Paaiškinkite, kuo iš esmės skyrėsi šių valstybių įgytos teritorijos tautiniu požiūriu. (3 taškai)

Teisingas atsakymas

Teritorija, pažymėta skaičiumi 1, atiteko – Prūsijai.
Teritorija, pažymėta skaičiumi 2, atiteko – Austrijai.
Paaiškinimas – Prūsija prisijungė vokiečių žemes, o Austrija – itališkų.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai. 3 taškai skiriami, kai pateikti trys teisingi atsakymai.

37. Remdamiesi B šaltiniu ir žiniomis, dviem pasirinktais pavyzdžiais nurodykite, kaip buvo pakeistos kitų (36 klausime nenurodytų) Europos valstybių sienos. (2 taškai)

Teisingas atsakymas

Galimi atsakymai:
Rusijai atiteko Suomija, Besarabija, Lenkijos karalystė;
Norvegija atiteko Švedijai;
įkurta Nyderlandų karalystė;
Italija suskaldyta į atskiras teritorijas;
įtvirtintas Šveicarijos neutralumas;
sumažėjo Prancūzijos teritorija.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

38. Remdamiesi C šaltiniu, nurodykite dvi priežastis, dėl kurių Prūsija tapo Vokietijos suvienijimo šalininke. (2 taškai)

Teisingas atsakymas

1. Siekė išeiti iš Vokietijos konfederacijos.
2. Norėjo atsiriboti nuo Austrijos sudėtingų reikalų.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

39. Remdamiesi B ir C šaltiniais bei žiniomis, nurodykite, kuo iš esmės skyrėsi Austrijos ir Prūsijos tautinė sudėtis, taip pat jų požiūris į vokiečių žemių suvienijimą. (2 taškai)

Teisingas atsakymas

Tautinė sudėtis – Prūsija tautiniu požiūriu buvo vieninga, o Austrija buvo sudaryta iš daugelio tautų.
Požiūris – Prūsija siekė sukurti valstybę remiantis tautiniu principu, o Austrijos imperija siekė išsaugoti daugiatautę valstybę (vokiečiai joje sudarė mažumą).
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

40. Kokios dvi mintys apie Vokietijos suvienijimą pavaizduotos karikatūroje? (2 taškai)

Teisingas atsakymas

Žemių vienijimas vyko karine jėga.
Vokiečių žemių vienytoja yra Prūsija.
Vokietija bus suvienyta.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

41. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite politinę, ekonominę ir karinę priežastis, kodėl Prūsijai pavyko suvienyti Vokietiją. Paaiškinkite, kaip Vokietijos suvienijimas pakeitė Vienos kongrese nustatytą tarptautinę tvarką. (4 taškai)

Teisingas atsakymas

Politinė – (Oto von Bismarko) valinga ir veiksminga politika, paremta autoritarinio valdymo principu. / Nacionalizmo politika, kurią rėmė Prūsija.
Ekonominė – Ekonomiškai Prūsija buvo stipresnė negu Austrija.
Karinė – Prūsija karuose įveikė Daniją, Austriją ir Prancūziją. / Sėkmingos Prūsijos karinės kampanijos.
Paaiškinimas – susivienijus Vokietijai, buvo sugriauta Vienos kongreso nustatyta jėgų pusiausvyra
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai. 3 taškai skiriami, kai pateikti trys teisingi atsakymai. 4 taškai skiriami, kai pateikti keturi teisingi atsakymai.

Į 31–40 klausimus atsakykite remdamiesi A, B, C, D ir E šaltiniais.

A šaltinis (Iš baudžiamosios bylos pažymos dėl R. Kalantos savižudybės fakto )

Atliktos pomirtinės teismo-psichiatrinės ekspertizės ekspertams išnagrinėjus mokyklinius R. Kalantos rašinius, daugybę (virš 400) laiškų, piešinius, tėvų ir brolių, giminių, pažįstamų, pedagogų ir bendramokslių parodymus, medicininę medžiagą ir kt., nustatyta, kad R. Kalanta sirgo chronine psichine liga – šizofrenija, kad nusižudė būdamas liguistoje būklėje ir negalėdamas suprasti tikrosios savo veiksmų reikšmės ir vadovauti jiems.
Baudžiamojoje byloje visi ištardyti liudytojai parodė, kad R. Kalanta niekada nesidomėjo politika ir ideologiniais klausimais, nereikšdavo tuo klausimu savo pažiūrų. Kokiai nors organizacijai, apvienijančiai prijaučiančius „hipiams“, „bitlams“ ir pan., nepriklausė. […] Baudžiamosios bylos medžiaga rodo, kad nėra duomenų, jog R. Kalantai būtų kas nors grasinęs, žiauriai su juo elgęsis, įpareigojęs jį nusižudyti. R. Kalanta turėjo visas sąlygas gyventi, mokytis, buvo pilnai materialiai viskuo aprūpintas, netgi jam nereikėjo mokantis dirbti. Nusižudė dėl savo liguistos psichinės būklės.

B šaltinis (Nuotrauka iš baudžiamosios bylos dėl R. Kalantos savižudybės fakto)

B šaltinis (Nuotrauka iš baudžiamosios bylos dėl R. Kalantos savižudybės fakto)

C šaltinis (Lietuvos grupės Helsinkio susitarimų vykdymui remti manifestas)

Mes, Tomas Venclova, tėvas Karolis Garuckas, Ona Lukauskaitė-Poškienė, Viktoras Petkus ir Eitanas Finkelšteinas, skelbiame, kad: Sudaroma Lietuvos grupė Helsinkio susitarimų vykdymui remti. Grupė kreips didžiausią dėmesį į Helsinkio susitarimų humanitarinius paragrafus, liečiančius sąžinės, religijų, minties ir įsitikinimų laisvę, taip pat žmogiškųjų kontaktų (šeimų susijungimas, giminių lankymas ir t. t.) laisvę. Mes pasirengę priimti atskirų asmenų, jų grupių ir organizacijų pareiškimus, liečiančius Helsinkio susitarimų pažeidimą Lietuvos teritorijoje, sąryšyje su Lietuva ar su specifiškomis lietuviškomis problemomis. Mes tikimės, jog šalys – Helsinkio susitarimų signatarai – atsižvelgs į tai, kad dabartinį Lietuvos statusą nulėmė TSRS kariuomenės įėjimas į jos teritoriją 1940 m. birželio 15 d., ir ypač rūpinsis, kad Lietuvoje nebūtų pažeistos humanitarinės teisės.

D šaltinis (Iš knygos „Lietuvos valstybingumas XX amžiuje“)

Tautinės savigynos Lietuvoje neįmanoma įsivaizduoti be Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų pasipriešinimo komunistiniam režimui – nuolatinės kovos už savo egzistenciją ir žmogaus teises. Pagal seną tradiciją religija Lietuvoje buvo svarbus tautinio tapatumo požymis, todėl neatsitiktinai komunistų ir ateistų aršus tikinčiųjų puolimas turėjo aiškų tikslą – išniekinti krikščioniškosios ir tautiškosios kultūros tradicijas, pakirsti Bažnyčios moralinį autoritetą, palikti tautą be istoriškai susiformavusių dvasinių religinių vertybių. […] Vis dėlto jau 7-ojo dešimtmečio pabaigoje religinė opozicija prabilo viešai – pasipylė tikinčiųjų peticijos valdžios organams ir Bažnyčios hierarchijai. Chronologiškai ši katalikų veikla sutapo su disidentų sąjūdžio pagyvėjimu, sukeltu TSRS invazijos į Čekoslovakiją. Tačiau tikinčiųjų pasipriešinimas dvasiniam smurtui buvo nepalyginti masiškesnis ir kryptingesnis.

42. Remdamiesi A šaltiniu, parašykite du teiginius, kuriais apibūdinamas R. Kalantos poelgis. Paaiškinkite, ko buvo siekiama šiuo apibūdinimu. (3 taškai)

Teisingas atsakymas

Galimi atsakymai:
R. Kalanta sirgo psichine liga (šizofrenija);
nusižudė būdamas liguistoje būklėje;
negalėdamas suprasti tikrosios savo veiksmų reikšmės;
jis nesidomėjo to meto politika.
Paaiškinimas – buvo siekiama įrodyti, kad R. Kalantos poelgis buvo ne politinis ir nenukreiptas prieš sovietinę sistemą
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai. 3 taškai skiriami, kai pateikti trys teisingi atsakymai.

43. Remdamiesi B šaltiniu, nurodykite konkretų padarinį, kurį visuomenėje sukėlė R. Kalantos poelgis. Paaiškinkite, kodėl represinių struktūrų pareigūnai žmones nuotraukoje pažymėjo skaičiais. (2 taškai)

Teisingas atsakymas

Po R. Kalantos susideginimo prasidėjo stichiškos demonstracijos Kaune.
Siekiant identifikuoti neramumų dalyvius, jie nuotraukoje buvo pažymėti skaičiais.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

44. Remdamiesi C šaltiniu, nurodykite du Lietuvos Helsinkio grupės tikslus. Remdamiesi žiniomis, įvertinkite, kaip pavyko įgyvendinti kiekvieną iš jų. (4 taškai)

Teisingas atsakymas

Tikslas – nustatyti konkrečius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje.
Įgyvendinimas – žmogaus teisių pažeidimai buvo fiksuojami, apie juos buvo informuojama užsienio šalių visuomenė.
Tikslas – priimti atskirų asmenų, jų grupių ir organizacijų pareiškimus.
Įgyvendinimas – žmogaus teisių pažeidinėjimų sustabdyti nepavyko. Sovietinė sistema ir toliau jas pažeidinėjo.
Tikslas – priminti tikrąsias represinio režimo priežastis, kad Lietuva buvo okupuota.
Įgyvendinimas – įvairiuose publikuotuose dokumentuose tai buvo akcentuojama.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai. 3 taškai skiriami, kai pateikti trys teisingi atsakymai. 4 taškai skiriami, kai pateikti keturi teisingi atsakymai.

45. Remdamiesi C šaltiniu ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, kodėl Helsinkio susitarimai minimi Kovo 11-osios akte. (2 taškai)

Teisingas atsakymas

Galimi atsakymai:
Lietuvos valstybės ištikimybė visuotinai pripažintiems tarptautinės teises principams;
sienų neliečiamumo principas;
įsipareigota garantuoti žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

46. Remdamiesi D šaltiniu, nurodykite, kokių dviejų tikslų siekė komunistinis režimas, persekiodamas Katalikų bažnyčią. (2 taškai)

Teisingas atsakymas

1. Siekta susilpninti Katalikų bažnyčią, nes ji buvo tautinio tapatumo gynėja.
2. Buvo siekiama pakirsti jos įtaką ir palikti tautą be dvasinių vertybių.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

47. Remdamiesi žiniomis, pasirinktinai įvardykite du Katalikų bažnyčios atstovus, kurie priešinosi sovietų režimui. Konkrečiai apibūdinkite kiekvieno iš jų veiklą. (4 taškai)

Teisingas atsakymas

Atstovas – Sigitas Tamkevičius.
Apibūdinimas – redagavo Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, 1978 m. su kitais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą.
Atstovas – Nijolė Sadūnaitė.
Apibūdinimas – daugino ir platino Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, kartu su kitais disidentais 1987 m. surengė mitingą paminėti Ribentropo-Molotovo paktą, 1988 m. prisijungė prie Lietuvos Helsinkio grupės.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai. 3 taškai skiriami, kai pateikti trys teisingi atsakymai. 4 taškai skiriami, kai pateikti keturi teisingi atsakymai.

48. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, paaiškinkite, kuo skyrėsi ir kuo buvo panaši Katalikų bažnyčios ir disidentų veikla. Padarykite išvadą apie jų indėlį, siekiant Lietuvos nepriklausomybės. (3 taškai)

Teisingas atsakymas

Panašumas – Katalikų bažnyčia ir disidentai leido pogrindinę spaudą, gynė žmonių teises, palaikė tautinę savimonę.
Skirtumas – Katalikų bažnyčia pagrindinį dėmesį skyrė tikinčiųjų teisių gynimui, o disidentai daugiausia kėlė Lietuvos okupacijos klausimą. / Katalikų judėjimas buvo „masiškesnis ir kryptingesnis“.
Išvada – saugojo Lietuvos istorinę atmintį, neleido užmiršti okupacijos ir represijų, kėlė Lietuvos valstybingumo klausimą, saugojo religinį ir tautinį identitetą, organizavo pirmuosius mitingus atkuriant Nepriklausomybę.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai. 3 taškai skiriami, kai pateikti trys teisingi atsakymai.

Į 49–55 klausimus atsakykite remdamiesi A, B, C ir D šaltiniais.

A šaltinis (Iš 1946 m. JAV ambasados Maskvoje patarėjo Džordžo Kenano „ilgosios telegramos“)

Neurotišką Kremliaus požiūrį į pasaulio reikalus lemia tradicinis, instinktyvus rusų nesaugumo jausmas. Kadaise tai buvo nesaugumas taikių, žemę dirbančių žmonių, mėginančių išgyventi atvirose lygumose, puldinėjamose nuožmių klajoklių genčių. Rusijai pradėjus kontaktuoti su toliau ekonomiškai pažengusiais Vakarais, prie to jausmo prisidėjo ir kompetentingesnių, galingesnių, aukštesnės organizacijos visuomenių baimė. Bet pastaroji nesaugumo jausmo atmaina daugiau būdinga rusų valdovams negu rusų liaudžiai; mat visi Rusijos valdovai jautė, kad jų valdymas yra gana archaiškas, neturi tvirto, natūralaus psichologinio pamato, neatlaiko palyginimo ar sąlyčio su Vakarų šalių politinėmis sistemomis. Dėl šios priežasties jie visada bijojo užsienio įtakos, bijojo tiesioginio jų pasaulio kontakto su Vakarų pasauliu, bijojo, kad rusai nesužinotų tiesos apie pasaulį išorėje ir kad užsieniečiai nesužinotų tiesos apie Rusijos pasaulį viduje. Ir jie įprato siekti saugumo ne sutartimis ar kompromisais, o vien kantria, žūtbūtine kova iki visiško varžovo sutriuškinimo.

B šaltinis (1948 m. karikatūra „Stalino dilema“)

B šaltinis (1948 m. karikatūra „Stalino dilema“)

C šaltinis (Iš 1956 m. Nikitos Chruščiovo pranešimo Aukščiausiajai Tarybai apie „taikų sambūvį“)

O juk dar neseniai „šaltojo karo“ sukeltų aistrų įkaitimas buvo pasiekęs tokį laipsnį, kad net nedidelė kibirkštėlė galėjo įžiebti pasaulinį gaisrą. Kai kurių Vakarų valstybių užsienio politikos linija buvo grindžiama atvirais agresyviais apskaičiavimais, politika „iš jėgos pozicijos“…
Dabar Vakaruose pradedama vis blaiviau vertinti padėtį, protingiau suprasti jėgų santykį, susidariusį tarptautinėje arenoje. O toks supratimas neišvengiamai prašosi išvados, kad planus panaudoti karinę jėgą prieš socialistinį pasaulį reikia atiduoti į archyvą. Pats gyvenimas reikalauja, kad skirtingų visuomeninių sistemų valstybės mokėtų gyventi drauge mūsų planetoje, laikytis taikaus sambūvio…
Pripažinti buvimą skirtingų sistemų, pripažinti kiekvienai tautai teisę savarankiškai spręsti visus politinius bei socialinius savo šalies klausimus, gerbti suverenumą ir laikytis nesikišimo į vidaus reikalus principo, spręsti visus tarptautinius klausimus derybomis – štai, ką numato sambūvis protingu pagrindu…

D šaltinis (Iš 1963 m. JAV prezidento Džono Fidžeraldo Kenedžio kalbos)

Nors siena yra akivaizdžiausias, visam pasauliui matomas komunistinės sistemos nesėkmingumo įrodymas, mes tuo nesidžiaugiame, nes ji, kaip sakė jūsų meras, yra nusikaltimas ne tik prieš istoriją, bet ir prieš žmoniją – ji skiria šeimas, vyrus ir žmonas, brolius ir seseris, skiria žmones, kurie nori būti kartu. Tiesa, galiojanti šiam miestui, galioja ir visai Vokietijai: tikra ilgalaikė taika Europoje nebus užtikrinta, kol vienam iš keturių vokiečių bus atimta pati elementariausia laisvo žmogaus teisė – teisė laisvai rinktis. Po aštuoniolikos taikos ir geranoriškumo metų ši vokiečių karta nusipelnė teisės būti laisva, taip pat teisės sujungti šeimas ir suvienyti tautą ilgalaike santarve ir gera visų žmonių valia. […] Laisvė yra nedaloma – jei pavergiamas vienas žmogus, nelaisvė užgula visus. O kai visi taps laisvi, mes išvysime dieną, kai šis miestas ir ši šalis, ir šis didingas Europos žemynas prisidės prie viso taikaus ir viltingo Žemės rutulio. […] Visi laisvi žmonės, kad ir kur jie gyventų, yra berlyniečiai. Ir todėl kaip laisvas žmogus aš išdidžiai pareiškiu: Ich bin ein Berliner (Aš esu berlynietis) .

49. Remdamiesi A šaltiniu, nurodykite du Vakarų visuomenės raidos ypatumus, kėlusius nerimą Rusijai. Paaiškinkite, kodėl šis nerimas buvo pagrįstas. (3 taškai)

Teisingas atsakymas

1. Ekonominis Vakarų stiprumas.
2. Politinės Vakarų sistemos pranašumas.
Paaiškinimas – sovietų ekonominė ir politinė sistema, lyginant su Vakarais, buvo atsilikusi.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai. 3 taškai skiriami, kai pateikti trys teisingi atsakymai.

50. Įvardykite istorinį įvykį, pavaizduotą karikatūroje. Nurodykite dvi karikatūroje atsispindinčias mintis. (3 taškai)

Teisingas atsakymas

Įvykis – Berlyno blokada.
1. Vakarų pagalba izoliuotam Berlynui.
2. Stalino dvejonės dėl reakcijos į Vakarų tiekiamą pagalbą.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai. 3 taškai skiriami, kai pateikti trys teisingi atsakymai.

51. Remdamiesi C šaltiniu, užrašykite tris argumentus, kuriais N. Chruščiovas grindė „taikaus sambūvio“ politikos būtinumą. (3 taškai)

Teisingas atsakymas

1. Karinės jėgos panaudojimo beprasmiškumas.
2. Skirtingų sistemų valstybės turi sugyventi.
3. Kiekvienos tautos suvereniteto gerbimas.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai. 3 taškai skiriami, kai pateikti trys teisingi atsakymai.

52. Remdamiesi žiniomis, paaiškinkite, kurie du N. Chruščiovo tarptautinės politikos sprendimai akivaizdžiai prieštaravo „taikaus sambūvio“ politikai. (2 taškai)

Teisingas atsakymas

Sovietų invazija į Vengriją akivaizdžiai rodė, kad jie negerbia kitų tautų suvereniteto.
Raketų dislokavimas Kuboje akivaizdžiai prieštaravo teiginiui apie karinės jėgos panaudojimo beprasmiškumą.
Berlyno sienos pastatymas.
Nuolatinis ginklavimasis
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

53. Remdamiesi D šaltiniu ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, dėl kurių buvo pastatyta Berlyno siena. (2 taškai)

Teisingas atsakymas

Galimi atsakymai:
sustabdyti vokiečių bėgimą iš Rytų Vokietijos;
neleisti bendrauti dviejų skirtingų sistemų žmonėms;
laikui bėgant, ryškėjo vis didesni skirtumai tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

54. Dviem teiginiais paaiškinkite, kodėl Dž. F. Kenedžio kalbą dauguma berlyniečių sutiko palankiai. (2 taškai)

Teisingas atsakymas

Galimi atsakymai:
pabrėžė vokiečių tautos teises ir laisves;
JAV palaikė vokiečių vienybės idėją;
paskutiniai kalbos žodžiai buvo pasakyti simboliškai, susitapatinant su berlyniečiais.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai.

55. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, įvertinkite JAV ir SSRS politiką, sprendžiant Berlyno problemas. Padarykite dvi išvadas apie šių valstybių skirtingą politikos pobūdį šaltojo karo metais. (4 taškai)

Teisingas atsakymas

JAV nuolat rėmė Vakarų Berlyną ir apsaugojo jį nuo sovietizacijos.
SSRS įvairiausiais būdais stengėsi palaužti žmonių pasipriešinimą ir įtvirtinti sovietinę sistemą.
Išvados
1. JAV gerbė tautų apsisprendimo teisę ir apsaugojo Vakarų Europą nuo galimos sovietų invazijos.
2. SSRS propagandos būdu ir jėgos priemonėmis stengėsi plėsti savo įtaką Europoje.
Pastaba: Taškas skiriamas, kai pateiktas vienas teisingas atsakymas. 2 taškai skiriami, kai pateikti du teisingi atsakymai. 3 taškai skiriami, kai pateikti trys teisingi atsakymai. 4 taškai skiriami, kai pateikti keturi teisingi atsakymai.