2015 m. Istorijos valstybinis brandos egzaminas

1. Kuri iš šių institucijų pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją vykdo įstatymų leidžiamąją valdžią?

 

 

 

 

2. Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją:

 

 

 

 

3. Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją Valstybės gynimo tarybai vadovauja:

 

 

 

 

4. Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją Respublikos Prezidentas:

 

 

 

 

5. Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimas:

 

 

 

 

6. Kuris Lietuvos politikas pavaizduotas nuotraukoje?

06. Kuris Lietuvos politikas pavaizduotas nuotraukoje

 

 

 

 

7. Kuris iš šių reiškinių būdingas 1918–1919 m. Lietuvai?

 

 

 

 

8. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis – tai:

 

 

 

 

9. Sovietų Lietuvoje aštuntajame dešimtmetyje buvo

 

 

 

 

10. Po kurio įvykio susiformavo žemėlapyje pavaizduotų valstybių sienos?

10. Po kurio įvykio susiformavo žemėlapyje pavaizduotų valstybių sienos

 

 

 

 

11. Kuris iš šių reiškinių būdingas ir sovietų, ir nacių okupaciniams režimams Lietuvoje?

 

 

 

 

12. Valdant Napoleonui Bonapartui Prancūzijoje (1804–1814 m.):

 

 

 

 

13. Kuris iš šių nutarimų buvo priimtas Vienos kongrese?

 

 

 

 

14. Kokia yra pagrindinė karikatūros mintis?

14. Kokia yra pagrindinė karikatūros mintis

 

 

 

 

15. Prancūzijos Apšvietos filosofai kritikavo:

 

 

 

 

16. Kuris iš šių reiškinių Vakarų Europoje chronologiškai prasidėjo anksčiausiai?

 

 

 

 

17. Kurios trys valstybės 1882 m. įkūrė Trilypę sąjungą?

 

 

 

 

18. Kuri asmenybė apibūdinama šioje ištraukoje: „Retam valstybininkui yra pavykę taip pakeisti istorijos tėkmę. […] Po penkerių metų [jis] jau buvo bemaž išsprendęs tą problemą, nedavusią ramybės trims vokiečių kartoms, tačiau jis rėmėsi prūsų galios pranašumu, o ne demokratiniais konstitucionalizmo principais“?

 

 

 

 

19. Viena iš XI a. prasidėjusių kryžiaus žygių priežasčių, viduramžių visuomenės akimis, buvo:

 

 

 

 

20. XI a. krikščionių bažnyčia skilo į Katalikų ir Stačiatikių bažnyčias dėl:

 

 

 

 

21. Kuriuos du architektūros stilius atspindi Šventojo Petro bazilika Vatikane?21. Kuriuos du architektūros stilius atspindi Šventojo Petro bazilika Vatikane

 

 

 

 

22. Kurią iš šių imperijų, siekdami įtvirtinti Katalikų bažnyčios pozicijas Artimuosiuose Rytuose, įkūrė kryžiaus žygių dalyviai?

 

 

 

 

23. Kuris iš šių reiškinių paskatino feodalizmo santvarkos pradžią?

 

 

 

 

24. Kuris sėjomainos tipas viduramžiais Vakarų Europoje lėmė spartesnę žemės ūkio raidą?

 

 

 

 

25. Kuris iš šių apibrėžimų teisingai apibūdina viduramžiais egzistavusią luomo sąvoką?

 

 

 

 

26. Kaip viduramžiais buvo vadinamas pirklių susivienijimas?

 

 

 

 

27. Kurios disciplinos viduramžių universitetuose sudarė triviumą?

 

 

 

 

28. Ką reiškė viduramžiais vartotas posakis „Miesto oras grąžina laisvę“?

 

 

 

 

29. Kuris iš šių procesų vyko Naujaisiais amžiais?

 

 

 

 

30. Kaip vadinamas ištraukoje aprašomas procesas: „Prisiekiu savo tikėjimu, kad nuo šiol būsiu ištikimas grafui Vilhelmui ir, nepaisydamas nieko, gerbsiu, kaip tik įmanoma, savo paklusnumo įžadą nuoširdžiai ir be apgaulės“?

 

 

 

 


Šaltiniai

Į 42–48 klausimus atsakykite remdamiesi A, B, C ir D šaltiniais.

A šaltinis (Iš knygos „Senosios Lietuvos istorija“)

Sudarydamas Krėvos sutartį, Jogaila, kaip ankstyvasis monarchas, visą valstybę laikė savo nuosavybe ir manė galįs elgtis su Lietuva, kaip patinka. Tai buvo epochos bruožas, o ne Jogailos arogantiška laikysena: juk galima teigti, kad sutartį sudarė Lenkijos karalystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Skirtingai nei Lenkijoje, kurios valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau įgijęs svarumo bajorų seimas, Lietuvoje be didžiojo kunigaikščio nebuvo kitos institucijos, kuri būtų galėjusi išreikšti Lietuvos valstybės valią. Tačiau kartu manoma, kad Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip tėvoniją ir kad net tokiu atveju Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale. Tiksliau – Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis, tapo Jogailos, Lenkijos karaliaus, vasalu. […] Krėvos sutartis, griežčiau neapibūdinusi vasaliteto, valstybių santykius sureguliuoti paliko gyvenimui – dėl to Lietuvai kilo nemažas pavojus. […] Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos valstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija. Net jeigu ir nebūtų buvę išorinio Lietuvos vasaliteto, Lietuvos valstybingumas būtų atrofavęsis dėl personalinės unijos nulemtų valstybių santykių. Lietuvoje tarnyba savam valdovui virto tarnyba svetimai šaliai.

B šaltinis (Jano Mateikos paveikslas)

Jano Mateikos paveikslas


C šaltinis
(Iš knygos „Lietuvos valstybės istorija“)

Buvo paskelbtas vienalytės Respublikos, kurioje dvi valstybės, dvi tautos susilieja į vientisą visuomenę, sukūrimas. Kartu renkamas valdovas būtų Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Bendri Lenkijai ir Lietuvai turėjo būti seimas, jo atstovų rūmai ir senatas, susidedantis iš analogiškų Lietuvos ir Lenkijos centrinės bei vietinės (vaivadijų) valdžios pareigūnų. Kartu turėjo būti vykdoma užsienio politika, suvienodinta teisė ir pinigai ir, tai atrodė ypač svarbu, tiek lenkams, tiek lietuviams garantuota teisė įgyti pareigybių ar žemės valdų bet kurioje Respublikos dalyje. Bet išliko teritorijų atskirumo supratimas, atskiri iždai, kariuomenė, valstybės antspaudai. Buvo patvirtintos abiejų tautų anksčiau gautos teisės ir privilegijos. Taigi buvo sukurtos institucijos, jungiančios Lietuvą ir Lenkiją į vieną valstybę – bendri valdovas ir seimas, – bet jos unijoje neišnyko, išlaikė valstybingumą ir savarankiškumo galimybes.

D šaltinis (Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas)

Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu: Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18–23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas. […]

E šaltinis (Lietuvos Taryba)

Lietuvos taryba

31. Remdamiesi A šaltiniu, apibūdinkite Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdymo ypatumus. (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

Lenkijos karalystės – monarchas valdė kartu su valstybės taryba ir bajorų seimu.
LDK – visą valdžią savo rankose turėjo didysis kunigaikštis.

32. Remdamiesi žiniomis, nurodykite, kelintais metais buvo pasirašyta A šaltinyje minima Krėvos sutartis. Paaiškinkite, kodėl Jogaila siekė pasirašyti šią sutartį. (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

Metai – 1385 m.
Galimi atsakymai:
Siekė Lenkijos paramos kovose su kryžiuočiais.
Norėjo išspręsti Lietuvos krikšto klausimą. Ketino tapti Lenkijos karaliumi.

33. Remdamiesi A šaltiniu ir žiniomis, nurodykite du galimus pavojus, kuriuos Krėvos sutartis kėlė Lietuvai. (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

1. LDK iškilo pavojus visiškai prarasti savarankiškumą / tapti priklausoma nuo Lenkijos.
2. Kilo polonizacijos (lenkėjimo) pavojus.
Dalis gyventojų (pirmiausia bajorai) perėmė lenkišką kultūrą bei tradicijas.

34. Remdamiesi B šaltiniu, nurodykite, kuris istorinis įvykis pavaizduotas paveiksle. Įvardykite paveikslo centre pavaizduotą valdovą. (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

Įvykis – Liublino unija / ATR susikūrimas.
Valdovas – Žygimantas Augustas.

35. Nurodykite dvi C šaltinyje aptariamos sutarties sąlygas, kurios ribojo LDK savarankiškumą. (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

1. Buvo renkamas vienas valdovas.
2. Liko vienas seimas su atstovų rūmais ir senatu.
3. Bendri pinigai ir teisė.
4. Vienoda užsienio politika.

36. Remdamiesi C šaltiniu, nurodykite du LDK valstybingumo požymius, kurie buvo išsaugoti sudarius sąjungą su Lenkija. (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

1. Išliko atskira teritorija.
2. Išsaugotas atskiras iždas, kariuomenė ir valstybės antspaudai.

37. Palyginę A ir C šaltinius, paaiškinkite, kuo šaltiniuose aptariamos sutartys skiriasi valstybingumo požiūriu. (1 taškas)

 Teisingas atsakymas

Krėvos sutartimi buvo nustatytas LDK vasalitetas, o Liublino unija buvo sukurta bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė.

38. Remdamiesi D šaltiniu, nurodykite svarbų renginį, kuriame buvo išrinkta Lietuvos Taryba. Pasirinktinai įvardykite du Lietuvos Tarybos narius (E šaltinis). (3 taškai)

 Teisingas atsakymas

Renginys – Vilniaus (lietuvių) konferencija.
Lietuvos Tarybos nariai – Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir kt.

39. Nurodykite du pagrindinius siekius, išsakytus Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akte (D šaltinis). (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

1. Atkurti Lietuvos valstybę, atskirti nuo visų valstybinių ryšių.
2. Sušaukti Steigiamąjį seimą.

40. Remdamiesi D šaltiniu ir žiniomis, nurodykite išorės ir vidaus aplinkybes, kurios buvo palankios Lietuvos Nepriklausomybei atkurti. (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

Išorės – Vokietijos ir Rusijos pralaimėjimas Pirmajame pasauliniame kare.
Vidaus – visuomenės pasiryžimas kurti savarankišką valstybę, tautinis atgimimas.
Galimi ir kiti teisingi atsakymai.

Į 41–47 klausimus atsakykite remdamiesi A, B, C ir D šaltiniais.

A šaltinis (1789 m. karikatūra)

1789 m. karikatūra

B šaltinis (Iš Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos)

1. Žmonės gimsta laisvi ir lygiateisiai ir tokie išlieka. Visuomeniniai skirtumai gali būti grindžiami tik bendra nauda.
2. Visų politinių susivienijimų tikslas – saugoti prigimtines ir neatimamas žmogaus teises. Šias teises sudaro laisvė, nuosavybė, saugumas ir priešinimasis engimui.
3. Suverenios valdžios šaltinis yra tauta. Jokia žmonių grupė, joks asmuo negali turėti valdžios, kuri aiškiai nesuteikta tautos.
4. Laisvės esmė – daryti viską, kas nekenkia kitam. Taigi kiekvieno žmogaus prigimtinių teisių įgyvendinimas turi tik tas ribas, kurios kitiems visuomenės nariams garantuoja galimybę naudotis tomis pačiomis teisėmis. Šias ribas gali nustatyti tik įstatymas.
10. Niekas neturi būti persekiojamas dėl savo pažiūrų, netgi religinių, tiktai svarbu, kad jų pasireiškimas nepažeistų visuomeninės tvarkos, nustatytos įstatymo.
16. Kiekviena visuomenė, kurioje negarantuojamos teisės ir nėra apibrėžto valdžių atskyrimo, neturi Konstitucijos.
17. Nuosavybė yra šventa ir neliečiama, niekas negali jos atimti, tiktai tada, kada visuomenės poreikiai, teisiškai apibrėžti, to aiškiai reikalauja, su sąlyga, kad bus teisingai ir iš anksto atlyginta.

C šaltinis (Iš 1791 m. liepos mėn. Liudviko XVI laiško Austrijos valdovui Leopoldui)

Visi Europoje žino, kaip Karalius myli savo tautą ir kaip kilniai jis pasielgė sukviesdamas Generalinius luomus ir visomis kitomis progomis nuo pat šio Susirinkimo atidarymo dienos. Už Karaliaus gerumą ir kilniaširdiškumą buvo atsilyginta begaliniais jo ir jo šeimos užgauliojimais ir nelaisve, kurioje jis laikomas jau beveik dvejus metus. Karalius sutiko su visomis asmeninėmis aukomis, kurių iš jo bus pareikalauta, sutiko kentėti visus savo naujosios padėties vargus, vildamasis, kad Tautos atstovų darbai sukurs Karalystėje gerovę dabar, kai Nacionalinis susirinkimas baigia savo gyvavimą, kai sugriauta bet kokia valdžia, kai klubai užgrobė visą valdžią, esančią net aukščiau už Susirinkimą, kai nebegalima tikėtis, kad Susirinkimas įstengtų ištaisyti klaidas, kurias padarė, bei naująjį įstatymų leidimą, jei ten taip pat viešpatauja klubų dvasia. Ir dabar, kai tas truputis valdžios regimybės, kuri dar išlieka Karaliui, nebereikalinga niekam […], Karalius nusprendė paskutinį kartą bandyti atgauti savo laisvę ir prisidėti prie prancūzų, kurie iš tikrųjų trokšta gero savo tėvynei. Bet sukilėlių priešams pavyko sužlugdyti jo planą, jis ir vėl suimtas ir laikomas kaip kalinys Paryžiuje. Karalius ryžosi supažindinti Europą su tuo, kokioje padėtyje yra atsidūręs. Patikėdamas savo nelaimes Imperatoriui, savo svainiui, jis neabejoja, kad šisai imsis visų priemonių […] ir ateis į pagalbą Prancūzijos Karaliui ir Karalystei.

D šaltinis (Iš 1793 m. gruodžio mėn. M. Robespjero pasakytos kalbos)

Konstitucinės vyriausybės tikslas – išsaugoti Respubliką. […] Revoliucija yra laisvės karas su savo priešais. Revoliucinė vyriausybė turi būti ypač aktyvi, kadangi vyksta karas. Tai reikalauja griežtų priemonių, nes aplinkybės, kuriose atsidūrusi Respublika, yra audringos ir besikeičiančios, o svarbiausia – jos įpareigoja telktis vis naujus ir būtinus išteklius, siekiant užkirsti kelią naujoms grėsmėms. Konstitucinis režimas turi daugiau ar mažiau apsaugoti piliečius nuo vyriausybės galimo piktnaudžiavimo valdžia. Esant revoliuciniam režimui, vyriausybė turi pati apsiginti nuo įvairių grupuočių keliamos grėsmės. Revoliucinė vyriausybė gina visus gerus piliečius, tačiau su tautos priešais ji susidoroja negailestingai. Jeigu revoliucinė vyriausybė, vykdydama savo politiką, turi veikti aktyviau ir laisviau negu įprasta vyriausybė, ar ji yra mažiau teisėta? Ne; ji remiasi švenčiausiu įstatymu, kuris yra tautos saugumas. Revoliucinė vyriausybė turi savo taisykles. Pagrindinis jų principas – teisingumas ir viešoji tvarka. Todėl negali būti jokių galimybių anarchijai ir netvarkai. Vyriausybė nesivadovauja asmeniniais jausmais, bet atstovauja viešajam interesui. Ji turi laviruoti tarp dviejų uolų: silpnumo ir drąsos, reakcijos baimės ir kraštutinių priemonių panaudojimo.

41. Paaiškinkite karikatūros pagrindinę mintį (A šaltinis). (1 taškas)

 Teisingas atsakymas

Nelygiateisė luomų padėtis Prancūzijos visuomenėje.

42. Remdamiesi A ir B šaltiniais bei žiniomis, nurodykite tris Prancūzijos revoliucijos priežastis. (3 taškai)

 Teisingas atsakymas

1. Atgyvenusi luominė sistema.
2. Absoliutizmas.
3. Finansų krizė.
4. Švietimo idėjų plitimas.
5. Nesėkmingi karai.
6. Generalinių luomų sušaukimas.
Galimi ir kiti teisingi atsakymai.

43. Įvardykite visuomeninį kultūrinį sąjūdį, kurio nuostatos išreikštos deklaracijoje (B šaltinis). Nurodykite dvi šio sąjūdžio idėjas. (3 taškai)

 Teisingas atsakymas

Sąjūdis – Šviečiamasis (Švietimo) sąjūdis (Apšvieta).
Idėjos
1. Prigimtinės žmogaus teisės.
2. Suverenitetas priklauso tautai.
Galimi ir kiti teisingi atsakymai.

44. Remdamiesi C šaltiniu, nurodykite, koks valdymo pasikeitimas kėlė nerimą karaliui. Paaiškinkite, kaip jis ketino sustabdyti šį pertvarkymą. (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

Neribotos valdžios praradimas.
Pasitelkti užsienio monarchų pagalbą savo valdžiai išsaugoti.

45. Kokias dvi pagrindines šalies problemas savo kalboje (D šaltinis) įvardija M. Robespjeras? Kaip jis siūlo spręsti šias problemas? (3 taškai)

 Teisingas atsakymas

Problemos:
Karo pavojus ir jo sukeliamos problemos.
Piktnaudžiavimas valdžia ir vidinis susiskaldymas.
Respublikos išsaugojimas.
Sprendimas:
Imtis kraštutinių priemonių (teroro).

46. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, pasirinktinai išskirkite du Prancūzijos revoliucijos etapus. Nurodykite būdingiausią kiekvieno etapo bruožą. (4 taškai)

 Teisingas atsakymas

1 etapas – Konstitucinės monarchijos laikotarpis.
Bruožas – absoliučios karaliaus valdžios panaikinimas.
2 etapas – Respublikinis valdymas.
Bruožas – žirondistų ir jakobinų kova dėl valdžios.
3 etapas – Jakobinų diktatūra.
Bruožas – teroro politikos taikymas šalyje.
4 etapas – Direktorija.
Bruožas – užsienio karinių kampanijų tęsimas.
Galimi ir kiti teisingi atsakymai.

47. Nurodykite du teigiamus ir du neigiamus Prancūzijos revoliucijos padarinius to meto visuomenei. (4 taškai)

 Teisingas atsakymas

Teigiami
1. Absoliutizmo panaikinimas.
2. Feodalinės sistemos likvidavimas.
Neigiami
1. Didžiulės žmonių aukos dėl teroro politikos.
2. Prancūzijos įsitraukimas į ilgalaikį karą Europoje.
Galimi ir kiti teisingi atsakymai.

Į 48–56 klausimus atsakykite remdamiesi A, B, C ir D šaltiniais.

A šaltinis (Iš Lietuvių chartijos)

Lietuvių tauta, užsigrūdinusi amžių kovose dėl teisės laisvai ir nepriklausomai gyventi savo tėvų žemėse, vieninga valia siekia savo gyvybę, kalbą, tautines bei valstybines tradicijas išlaikyti, kurti ir ugdyti, kad savo tautine kultūra visuotinei žmonių giminės pažangai bendradarbiaudama, vykdytų Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą. Lietuvių Tautos amžinųjų siekimų vardan skelbiama ši Lietuvių charta.
1. Tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. Niekas negali būti prievartaujamas savo ryšį su tautine bendrija nutraukti. Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę.
2. Žmogus turi prigimtąją teisę laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautybę. Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada. Savo tėvų išlaikytą Lietuvių Tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume.
3. Kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė.
4. Šeima yra tautos gyvybė. Lietuvis kuria lietuvišką šeimą.
6. Valstybė yra aukščiausioji tautinės bendruomenės organizacija. Valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga. Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę.
7. Mokykla yra tautinės dvasios židinys. Kiekvieno lietuvio kilniausioji pareiga būti lietuvių mokyklos rėmėju. 10. Tautos istorija yra geriausia tautos mokytoja. Lietuvis brangina savo tautos praeitį ir tautinius papročius. Lietuvis stengiasi būti vertas savo protėvių, kad paliktų pagarbų pasididžiavimą savo palikuonims.

B šaltinis (Iš LSSR KGB pirmininko pavaduotojo rašto)

[…] Lietuvos KGB 5-ajame skyriuje sudaryta grupė aktyvioms priemonėms prieš lietuvių reakcingųjų emigrantų ideologinius centrus ir jų vadus vykdyti.
Grupei pavesta verbuoti agentus – emigrantų antitarybinių organizacijų ideologinių centrų bendradarbius arba asmenis, turinčius perspektyvą įsiskverbti į tuos centrus; išaiškinti į Lietuvos TSR teritoriją siunčiamus reakcinguosius emigrantų emisarus, kompromituoti ir priešinti lietuvių reakcingus emigrantus ir jų vadus; stiprinti ir aštrinti prieštaravimus tarp įvairių antitarybinių pažiūrų lietuvių emigrantų vadovaujančių grandžių; daryti lietuvių emigrantams ideologinę įtaką panaudojant agentus respublikoje, taip pat kelionių į užsienį metu.
Siekiant įvykdyti nurodytus uždavinius, būtina: atrinkti agentus ir patikėtinius, turinčius kapitalistinėse šalyse giminystės ar draugiškų ryšių su asmenimis, dalyvaujančiais reakcingųjų emigrantų veikloje. Surinkti apie šiuos asmenis duomenis, atskleidžiančius jų visuomeninę padėtį ir politinę veiklą praeityje, pabėgimo į Vakarus priežastis, kiek įmanoma – dabartines jų nuotaikas, norą aplankyti Lietuvos TSR arba pakviesti ką nors iš respublikos pas save. Nesvarbu, kiek bus surinkta medžiagos, informuoti apie šiuos ryšius KGB prie Lietuvos TSR 5-ąjį skyrių, kad būtų galima numatyti perspektyvą panaudoti juos operatyvinėms priemonėms prieš priešo centrų ideologinę diversiją vykdyti.

C šaltinis (Iš knygos „Baltijos valstybės: priklausomybės metai 1940/1980“)

Naujus kultūrinius ryšius lydėjo išpuoliai prieš emigrantų politines organizacijas ir jų veiklą, kuri anksčiau buvo ignoruojama. Ypač pykdė sovietų valdžią imigrantai, kurių pastangomis JAV kongresas priėmė rezoliuciją dėl Baltijos valstybių apsisprendimo teisės. […]
Prasidėjus kontaktams, daugelis išeivių ėmė siųsti siuntinius giminėms ir draugams tėvynėje. Pardavinėdami juos (ypač drabužius) plataus vartojimo prekių ištroškusiai SSRS publikai, kai kurie asmenys pagal vietinius standartus gerokai praturtėjo. Režimas reagavo išpuoliais spaudoje prieš tuos, kurie „praradę sovietinio žmogaus orumą, maldauja užsienietiškų skudurų“, bei teismo akcijomis dėl „parazitiškų“ pajamų. […]
Bendravimas su išeiviais kartais padėdavo suvokti Vakarų fenomenus Baltijos tautų atstovams, kurie savo ruožtu „versdavo“ juos į sovietiniams rusams suprantamas kategorijas. Išeivija ir toliau lengvino bendravimą su Vakarų mokslininkais ir menininkais, platino Vakarų prekes ir madas Baltijos šalyse. Nepaisant stalininių įtikinėjimo metodų, rusų kultūra ėmė pralaimėti konkurenciją su Vakarais.

D šaltinis (Išeivijos delegacija pas JAV prezidentą Džeraldą Rudolfą Fordą 1975 m. tariasi Baltijos šalių išlaisvinimo reikalais)

Išeivijos delegacija pas JAV prezidentą Džeraldą Rudolfą Fordą 1975 m. tariasi Baltijos šalių išlaisvinimo reikalais

48. Įvardykite organizaciją, kuri parengė Lietuvių chartiją (A šaltinis). (1 taškas)

 Teisingas atsakymas

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK).

49. Nurodykite du pagrindinius tikslus, kurių siekė Lietuvių chartijos (A šaltinis) autoriai. (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

1. Išsaugoti valstybingumą.
2. Išsaugoti tautinę savastį.

50. Išskirkite po vieną socialinę ir kultūrinę vertybę, pabrėžiamą Lietuvių chartijoje (A šaltinis). (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

Socialinė – lietuviškos šeimos kūrimas / tautos išsaugojimas / mokyklos puoselėjimas.
Kultūrinė – mokyklos rėmimas / istorinės savimonės ugdymas / kalbos išsaugojimas.

51. Paaiškinkite, kurios dvi Lietuvių chartijos (A šaltinis) nuostatos būtų aktualios ir šių dienų Lietuvai. (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

1. Tautiškumo išsaugojimas.
2. Dorovinių vertybių stiprinimas.
Galimi ir kiti teisingi atsakymai.

52. Įvardykite pagrindinį tikslą, kurio ketino siekti Lietuvos KGB (B šaltinis) (1 taškas)

 Teisingas atsakymas

Žlugdyti lietuvių išeivijos politinę veiklą

53. Remdamiesi B šaltiniu, nurodykite tris būdus, kuriais KGB ketino siekti užsibrėžto pagrindinio tikslo. (3 taškai)

 Teisingas atsakymas

1. Verbuoti agentus.
2. Supriešinti ir lietuvių organizacijas.
3. Kaupti kompromituojančią informaciją.

54. Remdamiesi C šaltiniu, nurodykite, kokius du padarinius Baltijos šalių gyventojams turėjo išeivijos veikla. (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

1. Vakaruose gaminamos prekės pasiekė Baltijos šalis.
2. Sovietinė kultūra pralaimėjo kovą prieš vakarietiškos kultūros skverbimąsi į Baltijos šalis.

55. Kokią informaciją teikia nuotrauka (D šaltinis) apie to meto JAV vadovybės ir Baltijos šalių išeivijos politiką? (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

1. JAV vadovybė palaikė išeivijos veiklą ir vykdė okupacijos nepripažinimo politiką.
2. Išeivija siekė kelti Baltijos šalių valstybingumo atgavimo klausimą.

56. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite du politinius ir du kultūrinius Lietuvos išeivijos veiklos rezultatus. Kokią reikšmę ši veikla turėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui? (5 taškai)

 Teisingas atsakymas

Politiniai
1. Tarptautinėje plotmėje nuolat kėlė Lietuvos nepriklausomybės klausimą.
2. Nuolat dalyvaudavo tarptautiniuose renginiuose, išsaugojo kelias diplomatines atstovybes, vienijo lietuvių jėgas užsienyje.
Kultūriniai
1. Vykdė gausią spaudos leidybą.
2. Organizavo įvairius kultūros ir sporto renginius.
Reikšmė
Informavo pasaulio visuomenę apie neteisėtą Lietuvos okupaciją, gyventojų teisių pažeidimus, disidentų persekiojimą, skatino tęsti kovą už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
Dalijosi turima patirtimi, galimybėmis ir ryšiais su užsienio valstybių atstovais.
Lietuvai perdavė daug istorinių ir kultūrinių vertybių.
Lietuvių išeivijos veikla padėjo Lietuvai atgauti ir įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę.

Į 57–60 klausimus atsakykite remdamiesi A, B ir C šaltiniais

A šaltinis (1950 m. birželio 26 d. Kim Ir Seno kreipimasis per radiją į liaudį)

Brangūs broliai ir seserys! Didžiulis pavojus gresia mūsų tėvynei ir jos liaudžiai. Ką reikia daryti, kad išvengtume pavojaus? Šiame kare, kuris kovojamas prieš Singmano Ry kliką, Korėjos liaudis turi apginti Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką ir jos konstituciją. Turime likviduoti nepatriotinį fašistinį Singmano Ry režimą, kuris buvo įkurtas pietinėje respublikos dalyje. Turime išlaisvinti savo tėvynės pietinę dalį nuo Singmano Ry klikos viešpatavimo, turime atkurti liaudies komitetus kaip realius valdžios organus išlaisvintuose pietuose. Po Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vėliava mes turime baigti suvienyti savo tėvynę ir sukurti vieną nepriklausomą, demokratinę valstybę. Karas, kurį esame priversti kariauti, yra teisėtas. Tai karas už mūsų tėvynės suvienijimą ir nepriklausomybę, už laisvę ir demokratiją.

B šaltinis (Pagal knygą „Pasaulio politika 1945–2000 metais“)

Jungtinių Amerikos Valstijų prašymu, Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Saugumo Taryba iš karto susirinko ir, nedalyvaujant Rusijai (SSRS), priėmė rezoliuciją, kurioje buvo reikalaujama, kad Šiaurės Korėjos kariuomenė nutrauktų karo veiksmus ir grįžtų į savo pusę. Trumenas nurodė Makarturui Tokijuje palaikyti pietų korėjiečius ir įsakė JAV Septintajam karo laivynui apsupti Taivaną. Po dviejų dienų (birželio 27-ąją) Saugumo Tarybos antroji rezoliucija kvietė visus narius padėti Pietų Korėjai atremti karinį puolimą ir atkurti tarptautinę taiką. Tuo remiantis parašytai rezoliucijai vėliau priešinosi rusai, nes buvo neaišku, ar Šiaurės ir Pietų Korėjų konfliktas kelia tarptautinę grėsmę dėl to, kad Šiaurės ir Pietų Korėjos yra dvi atskiros valstybės, ar dėl to, kad, pripažinus, jog tai vietinis pilietinis karas, jis vis tiek gali turėti tarptautinių pasekmių. Kinija protestavo prieš neteisėtą kišimąsi į Korėjos reikalus.

C šaltinis (Karikatūra „Istorija nesikartoja“)

Karikatūra „Istorija nesikartoja“

57. Palyginę A ir B šaltinius, nurodykite, kaip kiekviename iš jų yra aiškinamos Korėjos karo priežastys. (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

A šaltinyje aiškinama, kad karo kaltininkė yra Pietų Korėja, kuri grasina Šiaurės Korėjos egzistencijai.
B šaltinyje aiškinama, kad agresyvius karinius veiksmus pradėjo Šiaurės Korėja.

58. Remdamiesi B šaltiniu ir žiniomis, paaiškinkite, kodėl JTO Saugumo Tarybai pavyko priimti sprendimą dėl Korėjos karo. (1 taškai)

 Teisingas atsakymas

Saugumo Taryba galėjo priimti sprendimą dėl Korėjos karo, nes SSRS (Rusija) atsisakė dalyvauti Saugumo Tarybos posėdžiuose (o Kinijos liaudies respublika tuo metu nebuvo Saugumo Tarybos narė).

59. Paaiškinkite, kokios dvi pagrindinės mintys pavaizduotos karikatūroje (C šaltinis). (2 taškai)

 Teisingas atsakymas

1. Ryžtingą JAV politiką per Korėjos karą. JAV nesitaikstė su agresija ir stabdė komunizmo plitimą.
2. Nepasiteisino Tautų Sąjungos neryžtinga politika prieš Antrąjį pasaulinį karą.

60. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, apibūdinkite SSRS, Kinijos ir JAV politiką per Korėjos karą. Nurodykite du šio karo padarinius tarptautiniams santykiams. (5 taškai)

 Teisingas atsakymas

SSRS netiesiogiai rėmė Šiaurės Korėją per karą.
Kinija su savo karinėmis pajėgomis stojo į karą Šiaurės Korėjos pusėje.
JAV kartu su sąjungininkais kovojo Pietų Korėjos pusėje.
Padariniai
Karas paskatino tolesnį tarptautinį ginklavimąsi, pablogėjo tarptautiniai santykiai tarp Rytų ir Vakarų, galutinai išryškėjo nesutaikomos dviejų skirtingų ideologijų pozicijos.
Dar labiau pradėtos stiprinti NATO pajėgos. 1952 m. Graikija ir Turkija buvo priimtos į NATO organizaciją, 1955 m. – Vakarų Vokietija.
JAV sustiprino savo paramą Japonijai, kurią traktavo kaip atsvarą komunizmo plitimui Rytuose.
JAV ėmė kurti karinių blokų tinklą (pvz., įkurta SEATO organizacija).
JAV pradėjo remti tuos Azijos režimus, kurie galėjo tapti atrama komunizmo plitimui.
Kinija buvo izoliuota nuo galimybės dalyvauti Saugumo Taryboje.
Išliko suskaldyta Korėja.
Galimi ir kiti teisingi atsakymai.