2014 m. istorijos bandomasis valstybinis brandos egzaminas

01. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik:

 

 

 

 

02. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnyje yra teigiama, kad svarbiausi valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami:

 

 

 

 

03. Kuris iš šių teiginių yra įtvirtintas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje?

 

 

 

 

04. Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją pinigų emisijos:

 

 

 

 

05. Kuri iš politinių partijų XX a. pr. numatė kurti federacinę Lietuvos valstybę kartu su Lenkija ir kitomis kaimyninėmis šalimis?

 

 

 

 

06. Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją sprendimus dėl valstybinės paskolos priima:

 

 

 

 

07. Kuris iš šių užsienio politikos tikslų 1920–1939 m. Lietuvai buvo prioritetinis?

 

 

 

 

08. Kuris iš šių asmenų 1940 m. vadovavo sovietinei „Liaudies vyriausybei“?

 

 

 

 

09. Kuris iš šių dokumentų nepaminėtas 1990 m. kovo 11 d. akte dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo?

 

 

 

 

10. Kuris iš šių asmenų nebuvo kalinamas sovietinės okupacijos metais?

 

 

 

 

11. Kokia yra 1919 m. karikatūros „Taika, tobula taika“ pagrindinė mintis?

 

 

 

 

12. Kuriai valdymo sistemai priskirtumėte Stalino režimą?

 

 

 

 

13. Pasirinkite teisingą chronologinę įvykių seką.

1. Berlyno sienos pastatymas.
2. Karibų krizė.
3. NATO įkūrimas.
4. Sukilimas Vengrijoje.

 

 

 

 

14. Kurios doktrinos esmė atsispindi šiame teiginyje: „Jeigu socialistinei santvarkai vienoje šalyje gresia pavojus, kitos socialistinės šalys turi teisę įsikišti1 į jos vidaus reikalus, kad socializmas būtų išgelbėtas“?

 

 

 

 

15. Kada susiformavo žemėlapyje pavaizduotos valstybių sienos?

 

 

 

 

16. Sovietų Sąjungoje Michailo Gorbačiovo valdymo metais buvo:

 

 

 

 

17. Kuris iš šių veiksnių tiesiogiai padėjo Italijos fašistams ateiti į vadžią?

 

 

 

 

18. Kurią iš šių idėjų skelbė Vudras Vilsonas 14 punktų programoje?

 

 

 

 

19. Kurio politiko teiginiai pacituoti šiame tekste: „Draugai! Buožių sukilimas turi būti negailestingai numalšintas. Taigi reikia: pakarti (aš turiu omeny pakarti taip, kad žmonės tai matytų) ne mažiau kaip 100 buožių. Atimti iš jų visus grūdus. Padarykite viską taip, kad per šimtą kilometrų žmonės matytų, drebėtų, žinotų ir šauktų: jie žudo ir toliau žudys buožes“?

 

 

 

 

20. Kuri iš šių konferencijų nustatė Vokietijos ir Lenkijos sieną palei Oderį ir Neisę?

 

 

 

 

21. Kuris iš šių teiginių prieštarauja Nikolo Makiavelio doktrinai?

 

 

 

 

22. Kuriame atsakymo variante visos išvardytos žemės ūkio kultūros buvo atvežtos iš Amerikos į Europą?

 

 

 

 

23. Kuris iš šių teiginių prieštarauja kontrreformacijos ideologijai?

 

 

 

 

24. Kada susiformavo žemėlapyje pavaizduotos valstybių sienos?

 

 

 

 

25. Kurios valstybės organizavo ir rėmė Didžiuosius geografinius atradimus?

 

 

 

 

26. Kurio architektūros stiliaus yra ši bažnyčia?

 

 

 

 

27. Jakobinų valdymo metais buvo:

 

 

 

 

28. Napoleono sprendimu buvo:

 

 

 

 

29. Kokia yra 1890 m. karikatūros „Baisus vaikas“ pagrindinė mintis?

 

 

 

 

30. Kuris architektūros stilius suklestėjo Apšvietos laikotarpiu?

 

 

 

 


Šaltiniai

 

Į 31–39 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D.

A šaltinis (Iš istorinių kronikų)

Sudaręs amžiną ir neišardomą sąjungą bei labai naudingą santarvę tarp Lenkijos ir Lietuvos, karalius Jogaila, lydimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, išvyko į Lietuvą. Jį labai kankino ir slėgė rūpestis, kad jo gimtasis kraštas Žemaitija, didelei karaliaus negarbei1 , tebeskendi beprasmiškoje klaidatikystėje2 . […] Pasiėmęs apsišvietusių ir dievobaimingų vyrų, uolių Dievo tarnų, išvyko vandens keliais į Žemaitiją, ketindamas atlikti dvasinę misiją. […] Jie išgriovė stabmeldiškus3 aukurus, iškirto šventąsias girias. […] Kadangi nė vienas iš dvasininkų, atvykusių kartu su karaliumi Jogaila į Žemaitiją, nemokėjo žemaitiškai, tai Lenkijos karalius pats turėjo skelbti tikrąjį tikėjimą ir skiepyti pamaldumą. Pirmiausia juos pamokė Viešpaties maldos, po to Tikėjimo išpažinimo, […] plačiai išaiškino, kad reikia garbinti vieną vienatinį4 Dievą, tačiau trijuose asmenyse, gailestingiausią viso pasaulio Kūrėją ir Atpirkėją. Stengėsi atitraukti žemaičius nuo netikrų dievų, kaip antai ugnies, Perkūno, miškų, žalčių, šventų miškelių, kuriuos jie garbino. Taigi anuo sykiu Jogaila su Vytautu, 1413 metais Žemaičių žmones pakrikštiję, įsteigė Žemaičių vyskupiją Medininkuose ir paskyrė pirmąjį vyskupą Motiejų Vilniškį. […] Taip pat Vytautas pastatydino Žemaičių kunigaikštystėje devynias parapijų bažnyčias pavietuose.

B šaltinis (Iš 1830–1831 m. sukilėlių atsišaukimo)

Atsibuskite, mieliausi broliai krikščionys! Pakelkit širdis ir akis ant lenkų, brolių jūsų, kurie […] visuomet, o didžiausiai laikuose Kosciuškos […], šaukia ant jūsų tais žodžiais: Broliai lietuviai ir žemaičiai! Skubėkite pas mus! […] Prižadam išginti iš jūsų žemės tuos rusus, kurie taip ilgą laiką Lenkus, Lietuvius, Žemaičius ir daug kitų brolių mūsų krikščionių nemielaširdingai mušė, ir sunkioj nevalioj turėjo! […] Jei tikrai imsitės už rankų ir drauge su lenkais išginsit iš tos žemės rusus; priims Lietuvą ir Žemaičius Lenkai, kaip savo tikrus brolius ir su anais būsit lygiais tarp savęs ir laisvais […], nebūsit mužikais, kaip jus vadina rusai ir nijokio neturėsit ant savęs taip sunkaus jungo; nemokėsit niekada pagalvinės5 , ir niekada negaudys jus kaip žvėrys į rekrūtus […], kaip jau nė vieno ruso nepaliks Žemaičiuose, pasiliksite tuo kartu tikrais lenkais laisvais, mokysitės skaityti ir rašyti, idant galėtumėt būti laisvais, lygiais, idant mokėtumėt dievą garbinti.

C šaltinis (Iš sukilimo vado kunigo A. Mackevičiaus paaiškinimo tardymo komisijoje)

Argi […] Rusijos vyriausybės administracija nespaudė vargšų gyventojų? […] Atimtos bažnyčios, iš vienuolynų išvaryti vienuoliai – ar tai maža pavyzdžių blogai vyriausybės valiai parodyti? […] Kai prasidėjo demonstracijos, aš dar labiau suskatau veikti, nurodydamas žmonėms, kad atėjo metas, o vos tiktai Lenkijos karalystėje prasidėjo sukilimas, aš pats […] paskyriau dieną, kai susirinko jaunimas, palikęs tėvų namus ir pasiėmęs kokius turėjo ginklus. Tuo būdu liaudis, religinio jausmo [verčiama], bajorai – kad nusipelnytų šlovę ar tiesiog dėl mados nuėjo su manimi.

D šaltinis (Sukilėlių vadai)

2015 VBE bandomajo šaltinis D sukilėlių vadai

31. Šaltinyje A rašoma apie „amžiną“ ir „naudingą“ Lenkijos ir Lietuvos sąjungą. Kaip ši sąjunga vadinama ir kelintais metais ji buvo sudaryta? Paaiškinkite, kuo ji buvo naudinga Lietuvai ir Lenkijai.Teisingas atsakymas

Pavadinimas – Krėvos sutartis. Metai – 1385 m.
Lietuvai
Galimi atsakymai:
Buvo suteikta galimybė apsikrikštyti.
Lietuva gavo sąjungininką kovoti prieš kryžiuočius.
Lenkijai
Galimi atsakymai:
Gavo sąjungininką kovoti prieš kryžiuočius.
Lenkija gavo karalių į laisvą sostą.
Išplėtė savo įtaką šiaurės Rytų Europoje.

32. Šaltinyje A teigiama, kad žemaičiai 1413 m. krikštijosi. Remdamiesi žiniomis, nurodykite dar dvi Lietuvos krikšto datas.Teisingas atsakymas

1251 m. ir 1387 m.

33. Remdamiesi šaltiniu A, nurodykite dvi priemones, kurias panaudodami Jogaila ir Vytautas krikštijo žemaičius.Teisingas atsakymas

Galimi atsakymai:
Skelbė ir skiepijo krikščionių tikėjimą.
Mokė maldų ir tikėjimo tiesų.
Griovė pagoniškas apeigų vietas (stabmeldiškus aukurus, iškirto šventąsias girias).

34. Remdamiesi šaltiniu A, išskirkite dvi žemaičių priimamo tikėjimo tiesas. Kuo naujasis tikėjimas iš esmės skyrėsi nuo ankstesnio?Teisingas atsakymas

Tiesos:
garbinti vieną Dievą pasaulio kūrėją;
tikėti Dievą trijuose asmenyse.
Skirtumas – naujasis tikėjimas buvo monoteistinis.

35. Remdamiesi šaltiniu B, išskirkite dvi priežastis, dėl kurių Lietuvos gyventojai buvo raginami sukilti.Teisingas atsakymas

1. Išsivaduoti iš Rusijos priespaudos.
2. Atsikratyti feodalinių prievolių.

36. Šaltiniuose B ir C minimi trys sukilimai, bet nurodoma tik vieno sukilimo data. Nurodykite dar dviejų sukilimų metus.Teisingas atsakymas

1794 m.
1863–1864 m.

37. Remdamiesi šaltiniu C ir žiniomis, nurodykite du sukilimo motyvus. Kuris socialinis sluoksnis aktyviausiai dalyvavo sukilimuose?Teisingas atsakymas

Motyvai: išsivaduoti iš Rusijos administracijos priespaudos;
nutraukti bažnyčios ir vienuolynų persekiojimą.
Sluoksnis – bajorai.

38. Įvardykite šaltinyje D matomus sukilėlių vadus (pažymėtus skaičiais 1 ir 2). Kurių metų sukilimams jie vadovavo?Teisingas atsakymas

1. Z. Sierakauskas. Metai – 1863–1864 m.
2. T. Kosciuška. Metai – 1794 m.

39. Apibūdinkite lietuvių ir lenkų santykius, atsispindinčius šaltiniuose A ir B. Įvertinkite lietuvių ir lenkų santykius, aprašytus šiuose šaltiniuose. (3 taškai)Teisingas atsakymas

Šaltinyje A lietuvių ir lenkų santykiai glaudūs ir draugiški. Lenkija talkino Lietuvai priimant krikščionybę.
Šaltinyje B lietuviai ir lenkai kartu kilo į kovą prieš Rusijos priespauda ir išnaudojimą.
Įvertinimas – istorija liudija, kad lietuvių ir lenkų santykiai buvo ypač artimi ir pagrįsti abipuse parama ir bendrais siekiais.

Į 40–48 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D.

A šaltinis (Iš Frankų metraštininko Grigaliaus Turiečio veikalo)

Kai abi kariuomenės stojo į mūšį, prasidėjo baisios skerdynės, ir Chlodvigo kariams kilo pavojus […]. Tai matydamas Chlodvigas […] prabilo: „Jėzau Kristau, sako, kad Tu teiki pagalbą ištiktiems nelaimės, atneši pergalę tiems, kurie tiki Tavimi. […] Jei padėsi man dabar įveikti priešus […], tai įtikėsiu Tave ir pasikrikštysiu dėl Tavęs. Aš šaukiausi savo dievų, bet pasirodė, kad jie net nesirengia man padėti […]. Ir vos tik jis tai ištarė, alemanai apsisuko ir ėmė bėgti. […] Karalienei jis papasakojo, kaip šaukėsi Kristaus ir kaip iškovojo pergalę. Tada karalienė slapta pakvietė Reimso vyskupą šventąjį Remigijų […]. Karalius pareikalavo, kad vyskupas pirmiausia pakrikštytų jį. […] Taigi karalius išpažino visagalį Dievą, Švenčiausiąją trejybę, pasikrikštijo Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu […]. O iš jo kariuomenės buvo pakrikštyta daugiau kaip trys tūkstančiai.

B šaltinis (Iš vadovėlio „Pasaulio ir Lietuvos istorija VI–XVIII amžiai“)

496 m. apsikrikštijo didžiausios Vakarų Europoje frankų valstybės valdovas Chlodvigas. […] Iš Frankų imperijos krikščionybė plito į kaimynines šalis. X a. pab. – XI a. krikščioniškomis šalimis tapo Danija, Norvegija, Švedija, Islandija, Vengrija. […] Krikščioniškų šalių valdovai vertė krikštytis savo pavaldinius. […] Daugiausia skleidžiant krikščionybę nuveikė misionieriai. […] VI–VII a. dabartinės Vokietijos ir Prancūzijos teritorijoje apaštalavo apie tris šimtus misionierių. […] Bažnyčia XI–XII a. buvo galingiausia ir įtakingiausia viduramžių jėga. […] Popiežiai karūnuodavo karalius. Popiežiui nusileido ir jo viršenybę pripažino Prancūzijos, Anglijos, Švedijos, Danijos karaliai, Vokietijos imperatoriai.

C šaltinis (Iš Martyno Liuterio tezių)

Popiežius nenori ir negali atleisti nuo tų bausmių, kurias jis paskyrė arba savo sprendimu, arba remdamasis Bažnyčios nuostatomis. […] Kiekvienam krikščioniui, kuris nuoširdžiai atgailauja2 dėl savo nuodėmės, ir be indulgencijos bus visiškai dovanota bausmė ir atleistos kaltės. […] Tačiau jokiu būdu negalima nuvertinti popiežiaus suteikiamos užuojautos ir atleidimo, nes tai, kaip minėta, yra Dievo atleidimo ženklas. […] Tikrasis Bažnyčios lobis yra švenčiausioji Evangelija, pasakojanti apie Dievo Didybę ir Malonę.

D šaltinis (Iš Tridento Tikėjimo išpažinimo)

Aš priimu ir gerai suvokiu Apaštalų bei Bažnyčios tradicijas bei kitus Bažnyčios papročius ir įstatymus. Taip pat aš pripažįstu Šventąjį Raštą, kaip jį pateikė ir pateikia šventoji Motina Bažnyčia. Ji priima sprendimus dėl šventųjų raštų prasmės aiškinimo. Niekuomet aš nesuvoksiu ir neaiškinsiu jų kitaip, nei buvo vieningai nutarta Bažnyčios Tėvų. […] Taip pat aš sakau, kad Kristus įgaliojo Bažnyčią teikti atlaidus ir kad naudojimasis jais teikia krikščionims didelę palaimą. Aš pripažįstu […] apaštalinę Romos Bažnyčią kaip visų Bažnyčių motiną; aš pažadu ir prisiekiu paklusti Romos popiežiui – šv. Petro bei apaštalų įpėdiniui bei Kristaus vietininkui.

40. Remdamiesi šaltiniais, išskirkite du krikščionybės raidos etapus. Kiekvieną etapą priskirkite atitinkamam istoriniam laikotarpiui. (2 taškai)Teisingas atsakymas

Etapas – krikščionybės plėtra Europoje (christianizacija).
Laikotarpis – viduramžiai.
Etapas – reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai.
Laikotarpis – naujieji amžiai.

41. Remdamiesi šaltiniu A, nurodykite du motyvus, kurie paskatino Chlodvigą priimti krikščionybę. (2 taškai)Teisingas atsakymas

1. Chlodvigas tikėjosi, kad naujasis tikėjimas padės karuose.
2. Tikėjosi savo veikloje gauti Bažnyčios paramą.

42. Remdamiesi žiniomis, nurodykite šaltinyje B nepaminėtas dvi Rytų Europos valstybes, kurios X a. priėmė krikščionybę. Iš kurių šalių šios valstybės priėmė tikėjimą? (2 taškai)Teisingas atsakymas

Valstybė – Lenkija.
Šalis – Šv. Romos imperija (Roma).
Valstybė – Kijevo Rusia.
Šalis – Bizantija.

43. Remdamiesi šaltiniais A, B ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, skatinusias krikščionybės plitimą Europoje, ir jas apibūdinkite. (2 taškai)Teisingas atsakymas

Priežastis – valdovai buvo suinteresuoti priimti krikštą.
Apibūdinimas – su krikščionybės pagalba buvo lengviau išlaikyti politinę valdžią ir socialinę tvarką.
Priežastis – nuosekli misionierių apaštalinė veikla.
Apibūdinimas – su misionierių pagalba buvo sparčiau platinama krikščionybė ir įtraukiami platesni gyventojų sluoksniai.

44. Remdamiesi šaltiniais A, B ir žiniomis, paaiškinkite, kaip krikščionybės priėmimas paveikė politinę ir kultūrinę Europos raidą. (2 taškai)Teisingas atsakymas

Politinė – plintat krikščionybei Bažnyčia tapo galingiausia ir įtakingiausia jėga. Valdovai dažniausiai pripažindavo popiežiaus valdžios viršenybę.
Kultūrinė – kartu su krikščionybe plito raštas ir bendrasis išsilavinimas.

45. Remdamiesi šaltiniu C, išskirkite dvi tikėjimo nuostatas, kuriomis siekta pakeisti krikščionybės sampratą. Paaiškinkite, kaip kiekviena iš jų keitė Bažnyčios vaidmenį visuomenėje. (2 taškai)Teisingas atsakymas

Nuostata – Bažnyčia negali atleisti nuodėmių už indulgencijas.
Paaiškinimas – Bažnyčios vaidmuo visuomenėje silpnėjo.
Nuostata – tikėjimo šaltinis yra Evangelija.
Paaiškinimas – bažnyčia turėjo koreguoti savo mokymą, jį labiau derindama su Šventojo Rašto tiesomis.

46. Remdamiesi šaltiniu D, nurodykite du teiginius, prieštaraujančius Liuterio tezėms. Paaiškinkite, kuo kiekvienas teiginys buvo svarbus Bažnyčios gyvenime. (2 taškai)Teisingas atsakymas

Teiginys – tik Bažnyčia gali aiškinti Šventojo Rašto prasmę.
Paaiškinimas – kiekvienas krikščionis turėjo suprasti Bažnyčios aiškinamas tikėjimo tiesas.
Teiginys – visiškas paklusimas Romos popiežiui.
Paaiškinimas – popiežiaus vadovavimas Bažnyčiai telkė tikinčiuosius ir stiprino Bažnyčią.

47. Palyginę šaltinius C ir D, paaiškinkite, kuo yra panašus ir kuo skiriasi popiežiaus vaidmuo krikščionių tikėjime.Teisingas atsakymas

Panašumas – Liuteris ir Tridento bažnytinis susirinkimas pripažino popiežiaus vaidmenį.
Skirtumas – Tridento susirinkimas skelbė visišką paklusimą popiežiui, o Liuteris pripažino tik bendrą popiežiaus vadovavimą ir neigė jo visagalybę.

48. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, išskirkite dvi krikščioniško tikėjimo nuostatas, kurios iš esmės nekito. Išskirkite du konkrečius Bažnyčios raidos pokyčius, aprašytus šaltiniuose C ir D, ir paaiškinkite, kaip jie pakeitė Bažnyčios vaidmenį visuomenėje. (4 taškai)Teisingas atsakymas

Nuostatos – tikėjimas į vieną Dievą trijuose asmenyse, atgailos būtinybė nuodėmių atleidimui.
Pokytis – reformacija.
Paaiškinimas – Šventojoje Romos imperijoje Vokietijos kunigaikščiai pradėjo atvirą kovą prieš imperatorių, kurį palaikė popiežius. Tai skaldė bažnyčią ir silpnino jos vaidmenį.
Pokytis – Kontrreformacija (jėzuitų ordinas).
Paaiškinimas – šis ordinas kūrė aukštąsias mokyklas ir tai stiprino Bažnyčios įtaką visuomenėje.

Į 49–57 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D.

A šaltinis (Iš JAV valstybės sekretoriaus Džordžo Maršalo kalbos, pasakytos Harvardo universitete)

Aš norėčiau Jums, gerbiami ponai ir ponios, priminti, kad situacija pasaulyje yra sudėtinga. […] Žmonių netektis, akivaizdus miestų, fabrikų, kasyklų ir geležinkelių sugriovimas yra apskaičiuotas […], bet šis akivaizdus sunaikinimas galbūt mažiau pavojingas negu ištisa Europos ekonomikos suirutė. […] Karo metais Europos biznio struktūra buvo visiškai suardyta. […] Kebli situacija sparčiai plėtojasi ir nėra palanki pasauliui. […] Akivaizdu, kad, norėdama patenkinti poreikius, Europa dar 3–4 metus turės pirkti maisto ir kitas būtiniausias prekes iš užsienio, daugiausia iš JAV. Logiška, kad JAV turėtų padėti grąžinti ekonomiką į normalią ir sveiką būklę pasaulyje, nes be to neįmanomas politinis stabilumas ir patikima taika. Mūsų politika nėra priešiška kuriai nors šaliai ar doktrinai; ji kovoja prieš badą, skurdą, desperacijas ir chaosą. Jos tikslas – atgaivinti pasaulio ekonomiką, sukurti politines ir socialines sąlygas, kuriomis galėtų egzistuoti laisvos institucijos.

B šaltinis (Iš SSRS užsienio reikalų ministro Andrejaus Vyšinskio kalbos, pasakytos Jungtinių Tautų Organizacijoje)

Maršalo planas yra tik Trumeno doktrinos variantas. Ir kiekvienam vis labiau ir labiau tampa aišku, kad Maršalo plano įgyvendinimas reikš Europos šalių ekonominę ir politinę priklausomybę nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir pastarosios tiesioginį kišimąsi į jų reikalus.
Be to, šis planas yra bandymas padalinti Europą į dvi stovyklas bei su Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pagalba užbaigti formuoti priešišką kelių Europos valstybių bloką nukreiptą prieš demokratinių valstybių interesus.

C šaltinis (Iš istoriko Walter Laqueur knygos „Europa mūsų laikais“)

Trumpai kalbant, Europos ekonomika 1945 m. nebebuvo gyvybinga; žemynui grėsė ekonominis žlugimas, badas, ligos. Kad būtų galima bent pradėti galvoti apie atsigavimą ir atkūrimą, reikėjo gauti didelę pirmąją pagalbą ir paramą. […] Svarbiausia, Europos valstybės neteko pasitikėjimo savimi. Daugelis dabar suprato, kad istorijoje nebūta nieko kvailesnio už Europos valstybių tarpusavio varžymąsi2 ir kad Europos politika savo gilumu ir kokybe neprilygo Europos minčiai; jos civilizacijos spindesį ir tvermę pragaišino tarpusavio rietenos. Europos politinę ateitį dabar lėmė Vašingtonas ir Maskva; be Amerikos pagalbos jos ekonomikai grėsė žlugimas.

D šaltinis (1947 m. karikatūra „Konkurentų autobusai“)

2015 m. VBE bandomajo D šaltinio karikatūra konkurentu autobusiukai

49. Remdamiesi šaltiniais A, B ir žiniomis, paaiškinkite juose minimas sąvokas Maršalo planas ir Trumeno doktrina. (2 taškai)Teisingas atsakymas

Maršalo planas – JAV ekonominės pagalbos planas nuniokotai Europai po Antrojo pasaulinio karo.
Trumeno doktrina – JAV užsienio politikos programa, siekianti „paremti laisvas tautas, kurios priešinasi ginkluotos mažumos arba išorės jėgų bandymams jas pavergti“.

50. Remdamiesi šaltiniu A, išskirkite du Dž. Maršalo argumentus, kuriais jis grindžia JAV paramos būtinybę Europai. (2 taškai)Teisingas atsakymas

1. „Europa dar 3–4 metus turės pirkti maisto ir kitas būtiniausias prekes iš užsienio, daugiausia iš JAV. “
2. „JAV turėtų padėti grąžinti ekonomiką į normalią ir sveiką būklę pasaulyje, nes be to neįmanomas politinis stabilumas ir patikima taika. “

51. Remdamiesi šaltiniu B, išskirkite du SSRS atstovo argumentus, kuriais jis prieštarauja Maršalo planui. (2 taškai)Teisingas atsakymas

1. „Maršalo plano įgyvendinimas reikš Europos šalių ekonominę ir politinę priklausomybę nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. “
2. „…šis planas yra bandymas padalinti Europą į dvi stovyklas. “

52. Palyginę šaltinius A ir B, nurodykite, kokio pagrindinio tikslo savo pasisakymais siekė Dž. Maršalas ir A. Vyšinskis. (2 taškai)Teisingas atsakymas

Dž. Maršalas siekė, kad Europoje būtų išsaugotos vertybės, kuriomis remiasi Vakarų pasaulis.
A. Vyšinskis siekė pakirsti pasitikėjimą JAV siūloma programa, kad SSRS galėtų plėsti savo įtaką Europoje ir pasaulyje.

53. Remdamiesi šaltinio C dviem teiginiais, paaiškinkite, kokios problemos iškilo Europai po karo. (2 taškai)Teisingas atsakymas

Galimi atsakymai:
Europos ekonomika nebebuvo gyvybinga.
Žemynui grėsė ekonominis žlugimas.
Europos valstybės neteko pasitikėjimo savimi.

54. Paaiškinkite pagrindinę karikatūros mintį (šaltinis D). Atsakymą pagrįskite remdamiesi karikatūros detalėmis. (2 taškai)Teisingas atsakymas

Karikatūroje pavaizduota skirtinga JAV ir SSRS vykdoma politika Europoje, siūlant skirtingas galimybes tautoms.
Tai karikatūroje akivaizdžiai rodo Stalino (prievarta varo į autobusą) ir Trumeno (kviečia sėstis į autobusą) elgsena.

55. Remdamiesi karikatūra (šaltinis D), paaiškinkite, kodėl skyrėsi Rytų ir Vakarų Europos tautų pasirinkimo galimybės. (2 taškai)Teisingas atsakymas

Rytų Europos tautoms buvo primestas diktatūrinis Sovietų Sąjungos valdymas ir jos neturėjo pasirinkimo galimybės.
Vakarų Europos tautos turėjo laisvą apsisprendimo ir pasirinkimo teisę.

56. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, paaiškinkite, kodėl išsiskyrė JAV ir SSRS pozicijos po Antrojo pasaulinio karo. (1 taškas)Teisingas atsakymas

JAV siūlė tautoms pasirinkimo principą, paremtą laisvu apsisprendimu.
SSRS siekė savo politinę ir ekonominę sistemą primesti jėga.

57. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, padarykite šaltojo karo priežasčių ir pasekmių analizę. (Analizuoti – išskaidyti klausimą į atskiras sudėtines dalis, kad būtų galima išskirti esminius elementus, požymius ir savybes bei padaryti apibendrinančią išvadą.) (5 taškai)Teisingas atsakymas

Turi būti pateikta bent dviejų šaltojo karo priežasčių ir bent dviejų pasekmių analizė – išskirti esminiai elementai, požymiai ir savybės ir padaryta apibendrinanti išvada.

Į 58–60 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A ir B.

A šaltinis (Iš Alfonso Eidinto knygos „Antanas Smetona ir jo laikai“)

Neideali buvo Smetonos Lietuva, neturtinga, su nepopuliariais tarptautiniais santykiais, nesuformavusi ir neapjungusi savo etnografinės teritorijos ir istorinės sostinės bei uostamiesčio Klaipėdos, tačiau ir tokia, ne be trūkumų, ji tapo daugumos slaptu idealu visus sovietinės valdžios metus, ypač 1945–1990 metais, kai su nostalgija, netgi idealizmu buvo prisimenama, kad buvo nepriklausoma Lietuva, lygiateisė su kitomis valstybėmis, tarptautinių santykių objektas, nors ir su amžinomis Klaipėdos ir Vilniaus priklausomybės problemomis, su savo „kabinetiniu diktatoriumi“, nelankiusiu net kaimyninių Baltijos šalių vadovų, – A. Smetona. […] Pozityvusis šio periodo įnašas1 tautinio sąmoningumo formavimuisi yra valstybingumas ir savimi pasitikėjimas, kaip tauta, pajėgiančia save valdyti. Nepriklausomybės faktas, patirtas kiekvieno, išugdo jaunojoje kartoje tą valstybinį sąmoningumą ir pasiryžimą kovoti, kuris vėliau, bolševikams ir naciams okupavus kraštą, spontaniškai prasiveržia jaunimo rezistencine veikla. […] A. Smetonos valdymo metais galutinai sumodeliuojamos ar pačios susiklosto2 valstybės politinės struktūros, valstybinės šventės, jų regalijos ir tradicijos. Pasikeičia ir visa kultūrinė padėtis. Iki ketvirtojo dešimtmečio kultūra gyveno „Aušros“ idealais – etninio apsigyvenimo, tautinio išlikimo siekiais, o nuo 1930 m. juos pakeičia sąmoningo valstybinio gyvenimo iškelti siekiai: ugdyti valingą ir protingą asmenybę, diferencijuoti kultūrą. Ryškiausios kultūrinės apraiškos yra originali filosofija, operatyvi žurnalistika ir brandi literatūra, sutvirtėjęs mokslas lietuvių kalba, sava architektūra, dailė, sportas, t. y. susiformuoja visas savitas Lietuvos valstybinis gyvenimas.

B šaltinis (Iš Liudo Truskos straipsnio „Aksominė“ Antano Smetonos diktatūra Lietuvoje“)

Per visus A. Smetonos valdymo metus šalyje galiojo karo padėtis, kuriai esant buvo suspenduotos [sustabdytos] Konstitucijoje deklaruotos spaudos, žodžio, susirinkimų, organizacijų kūrimo bei veikimo ir kitos demokratinės piliečių teisės. Lietuvoje veikė karo cenzūra, karo teismai. […] Be įrašo „karo cenzūros leista“ negalėjo pasirodyti joks spaudinys. […] A. Smetonos valdžia, varžydama politines piliečių laisves, vykdė palyginti liberalią kultūrinę politiką. […] Lietuvos rašytojai ir menininkai, mokslo ir kultūros darbuotojai iš esmės negalėjo skųstis kūrybinės laisvės stoka; nebuvo iš jų reikalaujama tarnauti nei partijai, nei Vadui. […] Nors tyrinėtojai A. Smetonos diktatūrą vertina kaip nuosaikią3 („aksominę“), tačiau politiniai ir moraliniai autoritarinio režimo padariniai buvo apgailėtini, netgi katastrofiški. Režimas sulėtino ar net visai sustabdė pilietinės visuomenės brendimą Lietuvoje. Ir iš ministrų, generolų, ir iš tautininkų partijos narių, ir iš visuomenės buvo reikalaujama ne mąstymo, savarankiškumo, iniciatyvos, o tikėjimo ir besąlyginio klusnumo. […] Diktatūra ugdo ne asmenybes, o prisitaikėlius ir cinikus. Per keturiolika A. Smetonos valdymo metų neužėmė aukštesnės vietos nė vienas iškilus politikas, valstybininkas, generolas. Vadą supo giminės, jaunystės metų bičiuliai, pataikūnai karjeristai.

58. Remdamiesi šaltiniais, paaiškinkite A. Smetonos valdymo ypatumus. (Paaiškinti – detaliai nurodyti esmines įvykio, reiškinio, proceso priežastis, ypatumus arba pasekmes.) (3 taškai)Teisingas atsakymas

Turi būti pasirinktinai pateikti trys valdymo ypatumai ir jie paaiškinti.

59. Remdamiesi šaltiniais, palyginkite A. Eidinto ir L. Truskos požiūrį į A. Smetonos valdymą. (Palyginti – sugretinti įvykius, reiškinius procesus, vertinimus, nurodyti jų panašumus ir skirtumus.) (2 taškai)Teisingas atsakymas

Turi būti nurodyta A. Eidinto ir L. Truskos požiūrių panašumas ir skirtumas

60. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, įvertinkite A. Smetonos valdymo reikšmę Lietuvos visuomenei. (Vertinti – pateikti argumentuotą nuomonę apie įvykio, reiškinio arba proceso reikšmę, nurodant jų stipriąsias ir silpnąsias puses, bei padaryti apibendrinančią išvadą.) (5 taškai)Teisingas atsakymas

Turi būti pateikta argumentuota nuomonė, išskiriant bent dvi silpnąsias ir stipriąsias A. Smetonos valdymo puses ir padaryta apibendrinanti išvada.  Antano Smetonos valdymo (1926-1940 m.) privalumai ir trūkumai