1922-1953 m. Sovietų Sąjunga. Stalino diktatūra

1922 m. balandžio 3 d. Josifas Stalinas tapo Komunistų partijos lyderiu, einančiu komunistų partijos generalinio sekretoriaus pareigas. 1922 gruodį Leninas, patyręs antrą insultą, pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos, o tų pačių metų (1922) gruodžio 30 d. įkuriama SSRS. Stalino vienvaldė ir nevaržoma diktatūra prasidėjo tik pašalinus tiesioginius oponentus dėl valdžios 1927-1929 (datos gali skirtis) ir truko iki pat jo mirties 1953 metais. „Generalinis sekretorius“ tapo beveik neribotą valdžią suteikiančiu postu; tokiu ir liko iki pat Sovietų Sąjungos istorijos pabaigos.

Stalino diktatūra – eMokykla | Stalininė diktatūra – Istorijai.lt

1. Susipažinkite su esminiais Stalino diktatūros faktais.

1922-1953 m. SSRS asmenybės, datos bei sąvokos

AsmenybėsChronologijaSąvokos
Vladimiras Iljičius Leninas – (1870-1924) Rusijos revoliucionierius, Bolševikų partijos lyderis, Tarybų Sąjungos įkūrėjas ir pirmasis Tarybų Sąjungos premjeras, taip pat leninizmo ideologijos pradininkas.
Josifas Stalinas (1878-1953) – SSRS diktatorius, Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius 1924-1953, GULAG‘o sistemos, kolektyvizacijos, penkmečių bei industrializacijos autorius SSRS. Lietuvos sovietinės okupacijos iniciatorius, įtraukęs SSRS į Šaltąjį karą.
Levas Trockis (1879-1940) – Rusijos bolševikų veikėjas, Užsienio reikalų komisaras, pagrindinis Brest Litovsko taikos derybų derybininkas iš Rusijos pusės.
Grigorijus Zinovjevas (1883-1936) – žydų revoliucionierius, bolševikų partijos veikėjas, buvęs RKP(b) CK Politinio biuro narys. 1936 m. viešame teismo procese apkaltinus sąmokslu prieš J. Staliną nuteistas sušaudyti.
Levas Kamenevas (1883-1936) – rusų revoliucionierius, bolševikas, tarybinis valstybės ir partinis veikėjas, buvęs RKP(b) CK Politinio biuro narys.
Nikolajus Bucharinas (1888-1938) – bolševikų revoliucionierius, politikas bei teoretikas, Lenino vadintas „partijos numylėtiniu“. 1929 m. Stalino apkaltintas dešiniuoju nukrypimu, pašalintas iš atsakingų valdžios postų. Po atgailavimo už padarytas „klaidas“, 1936 m. rengė SSRS konstituciją. 1938 m. suimtas, kankintas ir viešame teismo procese nuteistas sušaudyti.
Viačeslavas Molotovas (Skriabinas) (1890-1986) – SSRS valstybės ir Komunistų partijos veikėjas, diplomatas, vienas įtakingiausių J. Stalino patikėtinių. 1939-1949 ir 1953-1957 SSRS užsienio reikalų ministras. 1939 pasirašė sutartį su Vokietija, kurioje slapta susitarė dėl įtakos sferų pasidalijimo Vidurio Europoje (1939 m. rugpjūčio 23 Molotovo-Ribentropo paktas). Dalyvavo Teherano, Jaltos, Potsdamo konferencijose.
Genrichas Jagoda (1891-1938) – sovietų politinis ir valstybės veikėjas, SSRS vidaus reikalų liaudies komisaras 1934–1936 m., žiauriai tramdė politinius ir tarybinius veikėjus, pasisakiusius prieš komunizmą arba ateizmą. Stalinui paliekus buvo suimtas ir apkaltintas Tėvynes išdavyste, 1938 m. nuteistas mirties bausme ir sušaudytas.
Nikolajus Ježovas (1895-1940) – SSRS politinis veikėjas, NKVD vadovas 1936–1938 m, vienas iš svarbiausių masinių represijų SSRS organizatorių. Pradeda valyti NKVD struktūras sušaudydamas daugelį NKVD karininkų, paskirtų buvusio NKVD vadovo Genricho Jagodos. Balandžio 10 d. 1939 jis pats suimamas ir apkaltinamas ketinimu nužudyti Staliną.
Georgijus Žukovas (1896-1974) – SSRS maršalas, kuris buvo tapęs Generalinio štabo viršnininku, gynybos ministru, politbiuro nariu. Per Antrąjį pasaulinį karą jis dalyvavo daugelyje mūšių, vadovavo 1-ajam Baltarusijos frontui mūšyje dėl Berlyno.
Lavrentijus Berija (1899-1953) – SSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939–1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos. Suimtas, apkaltintas perversmu ir Tėvynės išdavimu.
Procesų trukmės (industrializacija, „Didysis valymas“, kolektyvizacija, NEP ar pan.) pagal šaltinius gali skirtis. 
1921-1928 – Sovietų Rusijos naujoji ekonominė politika (NEP)
1922 balandžio 3 – Josifas Stalinas tampa komunistų partijos generaliniu sekretoriumi
1922 gruodžio 31 d. – SSRS įkūrimas
1924 sausio 21 d. – Lenino mirtis
1925 – Bolševikų partija pavadinta VKP(b) (visasąjunginė komunistų partija)
1927-1928 – SSRS prasideda industrializacija (NEP pabaiga)
1929 – Didžioji ekonominė krizė (SSRS nepalietė)
1929-1937 – SSRS masiškai vykdyti kolektyvizacija
1929-1933 – pirmasis Sovietų Sąjungos penkmečio planas
1930 – pradedama formuoti koncentracijos stovyklų (lagerių) sistema (GULAG), baigiama formuoti 1934.
1930 – SSRS įvestas visuotinis privalomas pradinis (4 metų) mokslas
1932-1933 – Holodomoras (SSRS vykdytas genocidas, nukreiptas prieš ukrainiečius)
1933–1937 – SSRS antrasis penkmečio planas
1934OGPU buvo pertvarkyta į Vidaus reikalų liaudies komisariatą (NKVD)
19351941 – „Didysis valymas“
1936 – priimta Sovietų Sąjungos konstitucija (J. Stalino konstitucija)
1936 – priimta SSRS konstitucija skelbusi, kad šalyje nugalėjo socializmas, sukurta nauja visuomenė.
1938–1941 – SSRS trečiasis penkmečio planas
1939 08 23 – Molotovo-Ribentropo paktas
1939 09 01-1945 09 02 – Antrasis pasaulinis karas
1939 09 28 – SSRS-Estijos savitarpio pagalbos sutartis
1939 10 05 – SSRS-Latvijos savitarpio pagalbos sutartis
1939 10 10 – pasirašyta Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis.
1939 11 30 – 1940 03 12-13 – Žiemos karas (tarp SSRS ir Suomijos)
1941 06 22 – nacistinė Vokietija paskelbia karą SSRS
1941 09 08 – 1944 01 27 – Leningrado blokada, kurios metu iš bado ar nuo išsekimo mirė nuo 0.7 iki 1,5 mln. žmonių.
1941 10 02-1942 01 07 – Mūšis dėl Maskvos, SSRS apsigina, „žaibo karas“ vokiečiams nepavyksta.
1942 07 21-1943 02 02 – Stalingrado mūšis, kurį laimi SSRS (persilaužimas kare)
1943 07 05-1943 08 23 – tankų mūšis prie Kursko, kurį prieš vokiečius laimi SSRS.
1945 05 09 – Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą su SSRS
1945–1955 – SSRS ketvirtasis ir penktasis penkmečio planas
1948 komunistai paima valdžią Čekoslovakijoje.
1949 – SSRS petvarkiusi savo okupacinę zoną, paskelbia Vokietijos Demokratinę Respubliką.
1949 – SSRS sumontuojamas pirmasis atominis reaktorius, išbandoma atominė bomba
1952 – SSRS įvedamas privalomas septynių klasių mokymas
1953 – SSRS išbandoma termobranduolinė bomba.
1953 03 05 – miršta SSRS diktatorius Josifas Stalinas
Aneksija – vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios
Autokratas – valdovas, turintis neaprėžtą valdžią, vienvaldis.
Asmenybės kultas – reiškinys valstybėje, (dažniausiai autoritarinėje ar totalitarinėje) kuomet yra ypač garbinamas tos šalies vadas.
Bolševikai – Rusijos komunistų partijos kitas pavadinimas. Nuo 1903 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija (greta menševikų), besiremianti marksizmo principais. 1917 m. pasiskelbė atskira politine partija, parengė ir sukėlė Spalio revoliuciją, kuriai vadovavo V. Leninas.
Bolževizmas – revoliucinė marksistinė darbininkų judėjimo srovė, susidariusi XX a. pradžioje Rusijoje. Prievartinio kapitalistinės visuomenės pertvarkymo į komunistinę teorija ir praktika.
Buožė – terminas, naudotas niekinamai apibūdinti pasiturinčiai gyvenantį valstietį.
Cenzūra – spaudos turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios
Deputatas – renkamas atstovaujamojo valstybinio valdžios organo narys
Dezertyras – asmuo vengiantis atlikti pilietines ar visuomenines pareigas.
„Didysis valymas“ – SSRS laikotarpis, kurio metu įsitvirtino J. Stalino diktatūra (1935-1941). Buvo suimta 19,84 milijonų žmonių, iš kurių apie 7 milijonus sušaudyta kalėjimuose. Svarbiausias Didžiojo valymo vykdytojas buvo NKVD.
Diktatūra – valdymo forma, kai valdžia nėra atsakinga savo piliečiams, naudojasi neribota valdžia bei priklauso vienam žmogui ar vienai partijai, remiasi karine jėga, prievartos aparatu.
Fanatizmas – aklas prisirišimas prie tam tikro tikėjimo, žiaurumas kitatikių atžvilgiu.
GULAG‘as – vyriausioji tremties stovyklų vadyba XX a. Rusijoje.
Industrializacija – procesas, kurio metu į gamybą diegiamos stambiosios mašinos.
Išbuožinimas – procesas, atimantis iš pasiturinčių ūkininkų gamybos priemones ir žemę.
Katynės žudynės – masinės Lenkijos karininkų, policininkų, intelektualų ir civilių belaisvių žudynės, kurias 1940 m. pavasarį miške Rusijoje netoli Smolensko įvykdė NKVD.
Karo stovis (karinė padėtis) – politinė teisinė teritorijos padėtis, kai įvedami Karo lauko įstatymai, komendanto valanda, suvaržomos gyventojų teisės, ribojamas jų judėjimas, ribojamas vartojimas.
Kolektyvizacija – priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių jų ūkių pertvarkymas į kolūkius ir tarybinius ūkius
Kolūkis (kolektyvinis ūkis, kolchozas) – tarybinė žemės ūkio įmonė, paremta kolektyvinio ūkininkavimo idėja
Komuna – kolektyvas, jungiamas bendro gyvenimo, darbo ir turto.
Komunistai – socializmo teorijos šalininkai, pasisakantys už prievartinį žmonių socialinį sulyginimą, panaikinant privačią nuosavybę ir už proletariato diktatūros įvedimą. Ideologai – K. Marksas ir F. Engelsas.
Komunizmas – politinė ideologija, kurios tikslas yra sukurti beklasę visuomenę, turinčią gamybos priemonių nuosavybę.
Koncentracijos stovykla – genocido arba laikino įkalinimo įstaiga tiems, kuriuos vyriausybė laiko politiškai ir socialiai “svetimais elementais”.
Inkorporacija – įjungimas, pavertimas sistemos sudėtine dalimi.
Marksizmas – pažiūrų visuma, skelbianti istorinę būtinybę pereiti nuo kapitalizmo.
Mobilizacija – kariuomenės papildymas ir pertvarkymas į karo meto sudėtį.
Nota – oficialus diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą, reiškiant pretenzijas, protestą ar informuojant apie kokius nors įvykius ar dalykus (kur kas mažiau griežtas nei ultimatumas).
Nacionalizacija – procesas, kurio metu objektas paverčiamas valstybine nuosavybe.
NEP (naujoji ekonominė politika) – Tarybų Sąjungos ekonominė politika, vykdyta 1921–1929 m.
Ultimatumas – griežtas valstybės reikalavimas kitai valstybei, kurių nevykdymo atveju grasinama įvairiomis poveikio priemonėmis.
OGPU – Tarybų Rusijos ir TSRS politinė policija 1922−1934 m.  prižiūrėjusi Gulagus, persekiojusi Rusijos stačiatikių bažnyčią. (iki 1923 m. GPU)
Okupacija – laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.
Patvaldystė – vieno asmens valdžia, kuri yra nekontroliuojama ir neatsakinga.
Penkmečio planas – liaudies ūkio vystymo planas penkerių metų laikotarpiui, praktikuotas Tarybų Sąjungoje ir didesnėje dalyje socialistinio bloko šalių
Poliškumas (tarptautiniai santykiai) – galios pasiskirstymo tarptautinėje sistemoje forma. Poliškumas apibūdina tarptautinės sistemos pobūdį. Įprastai skiriami keturi sistemų tipai: vienpolės, dvipolės, tripolės ir daugiapolės (jeigu yra keturi ar daugiau galios centrų). Sistemos tipą lemia galios ir įtakos pasiskirstymas regione ar tarptautinėje bendruomenėje.
Pretekstas – tariama priežastis.
Propaganda – bendravimo forma, kurios tikslas daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis.
Protekcionizmas – valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje
Socialdemokratija – politinis judėjimas, srovė, reformomis siekianti parlamentinio socializmo. Pradininke laikoma Didžiosios Britanijos Leiboristų partija.
Socializmas – politinė teorija, teigianti, kad reikia panaikinti privatinę nuosavybę, paverčiant ją valstybine šitaip užtikrinant visų visuomenės narių lygybę ir gerovę
SSRS Aukščiausioji Taryba – aukščiausiasis SSRS valstybinės valdžios organas (parlamentas), iki 1936 – VCIK (Visos Rusijos Centro Vykdomasis komitetas)
SSKP CK Politbiuras – Sovietų Sąjungos komunistų partijos aukščiausia vadovaujanti institucija. Į Politinį biurą įėjo įtakingiausi SSKP CK nariai.
SSRS Liaudies komisarų taryba – 1917-1946 aukščiausioji vykdomoji ir tvarkomoji valstybės valdžios institucija (vyriausybė), vėliau pertvarkyta į Ministrų Tarybą.
Stalinizmas – politinis režimas, besiremiantis Stalino mokymu, kuriam būdinga propagandos gausa diktatoriaus asmenybės kulto formavimui bei aktyvi slaptos policijos veikla visuomenės paklusnumui įtvirtinti.
Supervalstybė – valstybė, užimanti dominuojančią poziciją tarptautiniuose santykiuose bei turinti galimybę daryti įtaką įvykiams sau naudinga linkme. Šaltojo karo metu dvipolis (dviejų valstybių) dominavimas – SSRS ir JAV.
Suverenitetas – valstybės teisė savarankiškai tvarkyti vidaus ir užsienio politikos klausimus
Teroras – sistemingas, metodiškas priešininkų bauginimas ir naikinimas smurtu.
Totalitarizmas – nedemokratine valdymo forma, kai visa valstybes gyvenimą ir net žmogaus privatų gyvenimą kontroliuoja viena partija ar žmogus, nepripažįsta savo valdžios apribojimo (Antrojo pasaulinio karo metu – SSRS, Vokietija, Italija)
Valstietis – žemės ūkio darbininkas.
Vidaus reikalų liaudies komisariatas (NKVD) (buvęs OGPU) – Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos valstybinė institucija, represinė žinyba (oficialiai laikyta „kovos su nusikalstamumu ir revoliucinės / viešosios tvarkos palaikymo organu“)
VKP (b) – visasąjunginė komunistų partija (bolvševikai), 1925 m. pakeistas komunistų partijos pavadinimas.
2. Pasirinkite vieną iš šešių konspektų. Tą, kuris jums labiausiai priimtinas.

Stalino diktatūros (1922-1953 m. SSRS) konspektai

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6

STALINO DIKTATŪRA

Komunizmas – politinė ideologija, kurios tikslas yra sukurti beklasę visuomenę, turinčią gamybos priemonių nuosavybę. Nuo 1919 m. Sovietų Rusijos bolševikai vadinosi komunistais. Jie teigė, kad socialistinė revoliucija įvyks visame pasaulyje ir buvo pasirengę padėti bet kuriai sukilusiai liaudžiai nuversti išnaudotojus.

SSRS įkūrimas (1922 m. gruodžio 31 d.). Į SSRS sudėtį įėjo Sovietų Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Užkaukazės respublikos. Deklaracija skelbė, kad respublikos susivienija savanoriškai, turi teisę bet kada išstoti iš SSRS, tačiau jų teisės buvo formalios. Aukščiausias valdžios organas – SSRS suvažiavimas, vykdomoji valdžia – Liaudies komisarų taryba. Vakarų valstybės suprato, kad be aktyvaus Sovietų Sąjungos dalyvavimo nebus galima garantuoti taikos pokario Europoje. Todėl SSRS buvo kviečiama į tarptautines konferencijas, pripažinta de facto ir de jure.

Po Lenino mirties (1924 sausio 21 d.) SSRS lyderiu tapo Josifas Stalinas. Jo įsigalėjimo prielaidos:

  • Politinės. Po revoliucijų ir pilietinio karo šalyje nebuvo pajėgios opozicijos, galėjusios visuotinai pasipriešinti administracinei-komandinei sistemai. Priešinosi tik atskiri žmonės.
  • Ekonominės. Atsirado visuomeninio produkto pasiskirstymo būtinybė. Tai įgyvendinti galėjo tik stipri centralizuota valdžia.
  • Socialinės. Gyventojų daugumą SSRS sudarė valstiečiai, esantys arti anarchizmo ir lengvai pasiduodanti stiprioms asmenybėms.
  • Kultūrinės. SSRS buvo atsilikusi, neraštinga šalis, neturėjusi demokratijos tradicijų. Nuo seno žmonės buvo auklėjami ištikimybės carui dvasia, mokomi nuolankumo ir susitaikymo.
  • Stalino charakterio savybės: garbės troškimas, valdingumas, veidmainiškumas, paniška baimė netekti valdžios. Konkurenciją tarp Lenino pasekėjų galėjo įveikti tik stipri, valinga asmenybė.

Stalinizmo bruožai:

  • Patvaldystė. Stalinas ir komunistų partija kontroliavo ekonominį, kultūrinį, politinį gyvenimą.
  • Vado kultas. Stalinas buvo vadinamas „šių laikų Leninu”, „tautų tėvu”, jo garbinimas buvo pasiekęs religines aukštumas. Liaudis tikėjo, kad nepritekliai, skurdas, teroras yra būtini socializmui sukurti.
  • Socializmo vienoje šalyje idėja. Bent formaliai buvo atsisakyta pasaulinės revoliucijos. Stalinas teigė, kad po to, kai socializmas bus sukurtas SSRS kaip pavyzdys, bus galima eksportuoti jį į kitas šalis.
  • Propaganda. Falsifikuojama istorija – Stalinui priskirtas vadovaujantis vaidmuo revoliucijoje ir pilietiniame kare. Priimta konstitucija (1936 m.),  įtvirtinusi socializmo pergalę.

Industrializacija (prasidėjo 1925 m.). Buvo nutrauktas NEP’as ir pereita prie planinės ekonomikos, taip siekiant pavyti ir pralenkti kapitalistinį pasaulį, garantuoti SSRS ekonominį savarankiškumą. Ekonomikoje privalėjo likti tik valstybinis sektorius, biudžetas perskirstytas sunkiosios pramonės naudai.

Rezultatai: atsilikimas iš dalies įveiktas; sukurtos naujos pramonės šakos, išaugo karo pramonė; pakito gyventojų socialinė sudėtis, padaugėjo miesto gyventojų; likviduotas nedarbas, tačiau pragyvenimo lygis ėmė smukti.

Kolektyvizaciją (masiškai vykdoma nuo 1929 m.) sudarė du etapai: buožių likvidavimas (ginkluoti būriai nusavindavo grūdus, gyvulius, „buožės” buvo tremiami) ir kolūkių kūrimas (valstiečiai prievarta verčiami stoti į kolūkius).

Rezultatai: žemės ūkis buvo sužlugdytas; grūdų augimo rajonuose kilo badas; daug valstiečių ištremta į Sibirą, uždaryta lageriuose, sušaudyta; naikinami vienkiemiai; padidėjo kaimo žmonių diskriminacija.

Represijos ir teroras. 4-ame dešimtmetyje buvo vykdomas intensyvus partijos valymas, vadinamieji „teismo procesai”, susidorota su žymiais kultūros veikėjais, aukšto rango kariškiais. Įkurtas Gulagas (darbo stovyklų – lagerių sistema, tvarkoma specialiosios lagerių valdybos. Kaliniai naudoti kaip nemokama darbo jėga “komunizmo” statybose. Paskutiniais Stalino valdymo metais kalinių skaičius siekė 12 mln.), NKVD (Vidaus reikalų ministerija).

Holodomoras – 1932–1933 m. badas, viena didžiausių nacionalinių katastrofų Ukrainos istorijoje. Genocidą tikslingai suplanavo J. Stalinas ir sovietų valdžia, siekiant pažaboti ukrainiečių nacionalizmą.

Diktatūra — valstybės valdymo forma, priešinga demokratijai: valstybės vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams ir savo nuožiūra naudojasi neribota valdžia. Jas pagal represyvumo laipsnį galima skirti du tipus:

1) Autoritarizmas — vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams už vykdomą politiką, valstybėje varžoma piliečių politinė veikla, nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai.

2)  Totalitarizmas — valstybės vyriausybė ne tik nėra atsakinga savo piliečiams, bet ir visiškai pajungia savo kontrolei politinį, ūkinį, kultūrinį ir net privatų žmonių gyvenimą, be to, panaikina ribą tarp privačiųjų ir viešųjų reikalų.

Stalino diktatūra. SSRS 3-4 dešimtmetyje

Vidaus politika

Sovietų Rusijoje (Sovietų Sąjungoje) susiformuoja administracinė – komandinė sistema. Įsakymai „nuleidžiami iš viršaus“, besąlygiškai vykdomi nediskutuojant ir neprieštaraujant, vietose savivaldos nėra. Tokia centralizmo sistema ėmė formuotis tuojau po 1917 spalio perversmo, ypatingai sustiprėjo pilietinio karo metais. Nepaklūstantiems taikoma prievarta. Valdžioje – tik bolševikų (komunistų) partijos nariai. Valdžia – nedaugelio žmonių rankose (tiek partinė, tiek valstybinė). Nuo 1925m. komunistų partija vadinama VKP (b) –  visasąjunginė komunistų partija (bolševikai). Valstybinės institucijos kontroliuojamos komunistų partijos. Susiformuoja totalitarinė komunistų partijos diktatūra. Įvedama griežta cenzūra, kitos partijos draudžiamos, persekiojama bažnyčia ir tikintieji, komunistų partija kontroliuoja visas gyvenimo sritis.

1922 m. Josifas Stalinas tampa komunistų partijos vadovu – Sov. Rusijos komunistų partijos centro komiteto (CK) generaliniu sekretoriumi (iki 1952 m. spalio 16, kai mirė 1953).

1922 m. įkuriama Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (Sovietų Sąjunga) – SSRS (TSRS). Į jos sudėtį įėjo S. Rusija, Ukraina, Baltarusija, Užkaukazės respublika (Armėnija, Gruzija, Azerbaidžianas). Skelbta, kad sąjunga laisva ir lygiavertė. Iš tikro – viską diktavo S. Rusija. Ši valstybė išaugusi iki 15 sovietinių respublikų gyvavo iki 1991 m.

1924 m. miršta V. Leninas.

Trečio – ketvirto dešimtmečių sandūroje (1929 – 1931 m.) J. Stalinas galutinai įsitvirtina valdžioje, likviduodamas pagrindinius savo konkurentus ir oponentus (L. Trockį, Buchariną, Zinovjevą, Kamenevą). Trečiame dešimtmetyje prasideda masinės represijos. Jas vykdo ir koordinuoja NKVD (būsimasis KGB). NKVD vadovai: H. Pagoda (sušaudytas 1938 m.), N. Ježovas (sušaudytas 1939 m.), L. Berija (sušaudytas po J. Stalino mirties).

Ketvirtame dešimtmetyje (1934 m.) baigiama formuoti koncentracijos stovyklų (lagerių) sistema (GULAG).

Stalino pavedimu organizuojami masiniai parodomieji teismai prieš kaltinamuosius sąmokslais, šnipinėjimu. Teismai vykdyti prieš gydytojus, inžinierius, komunistų partijos vadovus, kolūkių vadovus, karininkus.

SSRS parlamentas – SSRS Aukščiausioji Taryba. SSRS vyriausybė – SSRS Liaudies Komisarų Taryba (po Antrojo pasaulinio karo – Ministrų Taryba).

Šios valdžios institucijos visiškai priklausė nuo SSRS komunistų partijos.

Ūkis 

Stalinas buvo prieš NEP‘ą (nebuvo galima pilnai kontroliuoti pramonės ir žemės ūkio).

1927 m. SSRS pradedama industrializacija (sunkiosios pramonės kūrimas). Tai – NEP‘o pabaiga. Valstybė didžiausią dėmesį ima skirti sunkiajai pramonei (finansavimas, darbo jėga, propaganda). Sunkioji pramonė buvo labiausiai reikalinga karo pramonei ir kariuomenei stiprinti.

Įmonių statybose nuolat ir masiškai buvo naudojamas kalinių darbas.

Industrializacijos rezultatai:

  • išaugusi sunkiosios pramonės įmonių gamyba;
  • SSRS tampa šalimi, viena daugiausiai  gaminančių sunkiosios pramonės gaminių  (imant bendrą skaičių, bet ne vienam gyventojui);
  • mažesnis finansavimas pasmerkia atsilikimui lengvąją pramonę ir žemės ūkį.

Nuolatinis maisto trūkumas (įvesta kortelių sistema maisto produktams) po NEP‘o panaikinimo skatina imtis pertvarkymų žemės ūkyje.

1929 m. SSRS pradedama kolektyvizacija (kolektyvinių ūkių – kolūkių kūrimas). Kolektyvizacija vykdoma prievarta, nenorintys stoti į kolūkius valstiečiai tremiami (išbuožinami).

Kolektyvizacija baigta 1932 m. Ji atveda žemės ūkį prie dar didesnio nuosmukio, bado (miršta apie 15 milijonų žmonių).

SSRS buvo uždara valstybė, mažai prekiavo su užsieniu, buvo nesusijusi su kitų valstybių kapitalu. Jos nepalietė 1929 m. Didžioji ekonominė krizė.

SSRS buvo įvestas nemokamas mokslas, gydymas. Nuolat trūko butų, vartojimo prekių. Nebuvo bedarbystės (net trūko darbo jėgos).

Komunizmo įsigalėjimas Rytų Europos valstybėse.

Stalinas pasakė: „Kur kieno armija stovi, ten to tvarka ir bus“. Todėl 1945 m. valstybėse, kurias „išvadavo“ Raudonoji armija, valdžią paima komunistai. Jos priverstos pasirinkti socialistinį kelią. Nors kai kur surengiami rinkimai, bet jie falsifikuojami, rinkimų metu naudojamas spaudimas (Bulgarija, Rumunija, Lenkija). 1948 m. komunistai, naudodami nedemokratiškus metodus, paima valdžią Čekoslovakijoje.

1948 m. susiformuoja socialistinių valstybių sistema. Ją sudaro: SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Jugoslavija (nutraukusi ryšius su SSRS), Albanija. Socializmas tiek ekonomikoje, tiek politikoje kuriamas pagal SSRS modelį. SSRS kontroliuoja socialistines šalis per politinius ir karinius patarėjus, Komunistų partiją. Sovietinės karinės įgulos įkurdinamos Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, VDR (1949).

1949 m. SSRS pertvarko savo okupacinę zoną ir paskelbia Vokietijos Demokratinę Respubliką. Vakarų valstybės savo zonas pertvarko į Vokietijos Federacinę Respublika. Berlynas – sala VDR: Vakarų Berlynas priklauso JAV, Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai, o Rytų – SSRS. Susikuria dvi Vokietijos – VFR ir VDR.

SSRS po Antrojo pasaulinio karo (J. Stalinas).

1946 m. SSRS pradedama pertvarkyti senoji pramonė, statomos naujos įmonės, tiesiami dujotiekiai. Pramonei atkurti panaudojamas gulagų kalinių ir karo belaisvių darbas, iš Vokietijos gautos 4,3 mlrd. dolerių reparacijos, iš Rytų Vokietijos atvežti įrengimai.

1946 m. sumažinami ir apmokestinami kolūkiečių sodybiniai sklypai (vien Ukrainoje badu mirė 250 tūkst. žmonių).

1949 m. sumontuojamas pirmasis atominis reaktorius, 1949 m. išbandoma atominė bomba, 1953 m. susprogdinama termobranduolinė bomba. SSRS tampa antrąja supervalstybe.

Sukuriama Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės saugumo komitetas. Veikia sekimo ir šnipinėjimo sistema. Vyksta susidorojimas su gyventojais. Ištremiami kalmukai, čečėnai, ingušaai, Krymo totoriai. Kuriamos koncentracijos stovyklos, organizuojami „teismo procesai“.

1952 m. įvedamas privalomas septynių klasių mokymas, atidaroma universitetų, plėtojami mokslai, susiję su karine pramone.

1953 m. sufabrikuojama Gydytojų byla: Stalino užsakymu paskelbiama, kad suimta teroristų grupė – 9 žymūs sovietiniai gydytojai (tarp jų 6 žydai), neva tyčia kenkę SSRS vadovams. Gydytojai apkaltinami A. Ždanovo nužudymu (1948), šnipinėjimu. Po Stalino mirties (1953) gydytojams kaltinimai panaikinami, likę gyvi paleidžiami (2 mirė kalėjime).

Diktatoriaus autoritetas tvirtinamas įvairiose mokslo ir kultūros srityse. Labiausiai nukenčia genetikos mokslas.

SSRS įtakos augimas:

  • karo metu SSRS aurmija užėmė Lenkiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Rytų Vokietiją; Stalinas siekė užkariautoms šalims primeti sovietinį valdymo modelį; buvo įgyvendinama komunistų ir socialdemokratų jungimosi idėja; 1945-1948 m. Vidurio ir Pietryčių Europos šalyse nacionalizuotos dvarininkų žemės, suvalstybinta pramonė;
  • komunistų įtaka stiprėjo Kinijoje, Korėjoje, Vietname, Laose, Kambodžoje;
  • 1949 m. buvo paskelbta Vokietijos Demokratinė Respublika; nuo 1952 m. imta kurti socializmą Rytų Vokietijoje;

1953 m. Stalinas miršta.

BOLŠEVIKŲ VALDŽIOS ĮSIGALĖJIMAS. J STALINO VALDYMAS

  • 1918-1921 m. Karinis komunizmas. (Valdžioje V. Leninas) Vykdyta bolševikų politika, bandymas suskurti idealią komunistinę visuomenę, kurioje visi lygūs ir ūkį pajungti karo reikmėms. Todėl buvo nacionalizuojama pramonė, ūkis, nusavinami maisto produktai. Steigtos koncentracijos stovyklos, siekiant sunaikinti priešininkus, remtasi socialistų idėjomis, uždrausta kitų partijų veikla, spaudos cenzūra. Persekiota bažnyčia, ji atskirta nuo visuomenės, visuotinė darbo prievolė, spaudos cenzūra, mobilizacija.
  • 1921-1928 m. NEP‘as (Naujoji Ekonominė politika). Norėta panaikinti karinio komunizmo padarinius, nes dėl visuomenės nepasitenkinimo ir ekonominio nuosmukio atsirado grėsmė prarasti valdžią. Leista samdyti darbininkus, nuomotis žemę, sustiprėjo pramonė, nes pelnas galėjo būti pasiliktas, leista nuomoti fabrikus ir steigti naujas įmones. Atkurtas ūkis, pritraukta kapitalo iš užsienio valstybių, atsigavo finansų sistema. Politinė raida nekito, pasikeitė tik ekonominis šalies gyvenimas bei pokyčiai socialinėje raidoje – atsigavo miestai, ūkis, išeita iš krizės.
  • 1922 m. tarybų Rusija tampa Sovietų sąjunga.
  • 1922 m. į valdžią ateina J. Stalinas (iki 1953 m.). Formuojasi jo asmenybės kultas. Galutinai valdžioje įsitvirtina 1924 m. Valdant J. Stalinui, taikant prievartą ir terorą, SSRS buvo įtvirtinta totalitarinė diktatūra.
  • 1927-1940 m. Industrializacija. Būdinga: nacionalizuojamos privačios įmonės, plėtojama sunkioji pramonė, pradedamos įgyvendinti antro penkmečio plano užduotys – siekis pasivyti pramonėje kitas didžiąsias valstybes. Rezultatai: sumažintas atsilikimas nuo pramoninių pasaulio šalių, sukurta karinė pramonė, kitos naujos jos šakos, likviduotas nedarbas, tačiau kartu pablogėjo gyvenimo sąlygos, smuko pragyvenimo lygis.
  • 1929-1937 m. Kolektyvizacija. Siekė pavyti ir pralenkti kapitalistinį pasaulį. Išbuožinimas sąlygojo sužlugdytą žemės ūkį, nuo bado mirė apie 7 mln. Žmonių, daug jų ištemta į Sibirą, nuteista kalėti arba sušaudyta. Lietuvoje 1947 m.
  • Holodomoras – 1932–1933 m. badas, viena didžiausių nacionalinių katastrofų Ukrainos istorijoje. Genocidą tikslingai suplanavo J. Stalinas ir sovietų valdžia, siekiant pažaboti ukrainiečių nacionalizmą.
  • J. Stalino politikai būdinga:
    • Valdžios sutelkimas vienose rankose
    • Vado kultas
    • Asmenybės garbinimas
    • Ekonominio, kultūrinio ir politinio gyvenimo kontrolė
    • Socializmo kūrimas: industrializacija, masinė kolektyvizacija, priimta konstitucija įtvirtinusi socializmą
    • Represijos, gyventojų trėmimai, susidorojimai su politiniais priešais
  • GULAG‘ų sistema (naudojant kalinių darbo jėgą pagaminti kuo daugiau produkcijos), NKVD (valstybinė institucija, represinė žinyba)
  • Pasaulinės revoliucijos idėja – tai įgyvendinti turėjo komunistų internacionalas – Komiternas. Tai tarptautinė organizacija, siekusi komunistinę santvarką įvesti visoje Europoje, po to ir pasaulyje. Sovietų valstybė, siekdama, kad plistų komunizmas, rėmė kitų šalių komunistų partijas, skatino jų veiklą, nurodydavo priemones kaip kovoti, nuversti valdžią.
  • 1916-1939 m. „Didysis valymas“ SSRS. Norėta, kad valdininkiją sudarytų tik stalinistine dvasia augusi visuomenė, galutinai įtvirtinti Stalino kultą ir sukurti Sovietų sąjungos stalinistinę sistemą. Padariniai atsisuko prieš pačią valstybę, kuomet Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių nelaisvėje atsidūrė daugybė raudonarmiečių, sunaikinta karininkija, per karą nukentėjo pati valstybė.

Komunizmui būdinga:

  • Totalitarinis režimas
  • Vienpartinė sistema. Vado kultas
  • Žiniasklaidos cenzūra
  • Valdžios ir ekonomikos centralizavimas
  • Represinis aparatas. Teroras
  • Agresyvi užsienio politika
  • Politinių teisių r laisvių panaikinimas
  • Privačios nuosavybės panaikinimas
  • Kova su bažnyčia. Turto konfiskavimas
  • Tautų draugystės propagavimas
  • Kaimo žmonių diskriminavimas
  • Taikos skelbimas, bet jėgos ir smurto įsigalėjimas
  • Pasaulinės revoliucijos ir valstybės sunykimo teritorijos skelbimas

1924 mirus V. Leninui, kelerius metus trukusią kovą dėl valdžios laimėjo Josifas Stalinas (jo didžiausias konkurentas buvo Levas Trockis). XX a. 4-ojo deš. pab., taikant prievartą ir terorą, Sovietų Sąjungoje susiformavo stalinizmas. J. Stalinas toliau tęsė V. Lenino vykdytą politiką, todėl buvo tęsiami pirmtako pradėti darbai (išliko vado kultas, teroras, vienpartinė sistema ir pan.), o kartu pradėti nauji darbai.

  1. Nuo 1929 m. visoje šalyje pradėta kolektyvizacija – kurti valstiečių kolektyviniai ūkiai (kolūkiai) arba tarybiniai ūkiai, siekta kontroliuoti ir galutinai palaužti valstiečius. Pradėjus industrializaciją, agrarinį valstybės ūkį siekta pertvarkyti į pramoninį ūkį. Kolektyvizacija vykdyta imantis žiaurių priemonių: iš pasiturinčių valstiečių, vadinamųjų buožių, prievarta buvo atimamas turtas, žemė, o jie patys varomi dirbti į kolūkius.
  2. Įkurta koncentracijos stovyklų sistema. Stalinizmo aukos, kurioms pavykdavo išvengti mirties bausmės, dažniausiai būdavo išsiunčiamos į koncentracijos stovyklas. Kalinių vis daugėjo, taigi 1930 m. buvo įsteigta Vyriausioji pataisos darbų lagerių valdyba (GULAG). Svarbiausias GULAG’o steigimo tikslas – naudojant kalinių darbo jėgą, pagaminti kuo daugiau produkcijos.
  3. Industrializacija, jos tikslas – iš agrarinės valstybės virsti industrine valstybe ir pagal pramonės produkciją pasivyti bei aplenkti kapitalistines Vakarų valstybes. 1929 m. Sovietų Sąjungos valdžia patvirtino pirmąjį penkmečio planą (1929–1933 m.). Pirmenybė buvo teikiama karo pramonei, kitos pramonės šakos laikytos ne tokiomis svarbiomis.
  4. J. Stalino konstitucija. Nors oficialiai 1936 m. priimta Sovietų Sąjungos konstitucija (J. Stalino konstitucija) užtikrino visas demokratines piliečių laisves bei teises, o tariamas vadų demokratiškumas buvo perteikiamas sovietiniuose plakatuose, iš tikrųjų totalitarinėje sovietų valstybėje žmonės gyveno labai sunkiai, valdžia kontroliavo visas jų gyvenimo sritis. 5. „Didysis valymas“. Vidaus reikalų liaudies komisariatui (NKVD) vadovaujant Nikolajui Ježovui (1936 m. rugsėjį – 1938 m. lapkritį), visoje šalyje vykdytos represijos pasiekė neregėtą mastą. Nuo „valymo“ nukentėjo visi šalies gyventojų sluoksniai, galiausiai jo auka tapo ir pats N. Ježovas.

1933 m. Adolfui Hitleriui atėjus į valdžią, Vokietijoje, kaip ir SSRS, prasidėjo totalitarinis valdymas. Įsigalint diktatūrai, nacionalsocialistų vadas A. Hitleris (jo valdymas plačiau pristatomas aptariant nacistinės Vokietijos valdymą), kaip ir komunistų lyderiai V. Leninas ir J. Stalinas, suvaidino pagrindinį vaidmenį. Išskiriami pagrindiniai komunizmo ir nacistinio valdymų panašumai ir skirtumai:

Panašumai

  • Vado kultas
  • Vienpartinė sistema
  • Didelė propaganda
  • Teroras
  • Demokratinių laisvių suvaržymas
  • Ekspansinė užsienio politika
  • Išskirtinis dėmesys karo pramonei

Komunizmo ir nacizmo skirtumai

 Komunistinės diktatūros raida

Stalininės teroro sistemos formavimasis:

  • 1922 m. RKP (b) CK generaliniu sekretoriu paskelbtas Stalinas;
  • nuo 1924 m. (po Lenino mirties) iki 1929 m. Stalinas sugebėjo susidoroti su savo pagrindiniais politiniais oponentais: Troškiu, Zinovjevu, Kamenevu, Bucharinu;
  • 1928 – 1931 m. Stalinas galutinai įsitvirtino valdžioje: pradedamas jo garbinimas, falsifikuojama istorija, kovai su politiniais priešininkais imamasi represijų;
  • šalyje įsitvirtino baimės ir nepasitikėjimo atmosfera;
  • nuo 1934 m. prasidėjo naujas teroro etapas: sušaudyti, ištremti ir pasodinti į kalėjimus žymiausi partiniai, kultūros veikėjai, daug karininkų;
  • didžiulę įtaką šalyje įgavo Valstybinė politinė valdyba (GPU), kuri 1934 m. pertvarkyta į Vidaus reikalų liaudies komisariatą (NKVD);
  • 1930 m. sudaryta lagerių valdyba, o iki 1932 m. galutinai susiformavo lagerių sistema;
  • 4 deš. Vid. Galutinai susiformavo represijų aparatas su bausmių ir prievartos sistema, kuris sudarė sąlygas Stalinui įvesti asmens diktatūrą;

Industrializavimas:

  1. kuo pasireiškė:
    • 3-ojo deš. vid. pramonė buvo atkurta (pasiekė ikikarinį lygį);
    • 1925 m. XIV VKP (b) suvažiavime iškelta industrializavimo ir “pirmaeilio” gamybos priemonių gamybos plėtojimo idėja. Ekonomikoje turėjo išlikti tik socialistinis sektorius, todėl 3 –ojo deš. pab. atsisakyta NEPo;
    • 1926 m. iškeltas šūkis “Pavyti ir pralenkti kapitalistines šalis”;
    • 1928 – 1932 m. I penkmetis. Nors ir kaip stengtasi, penkmečio planas nebuvo įvykdytas. Avantiūristiškos Stalino užmačios sukėlė valdymo ir planavimo sistemos suirutę. Blogėjo įmonių aprūpinimas, sutriko tiekimas. Atsirado socialistinis lenktyniavimas;.1933 m. prasidėjo II penkmetis. Jis buvo sėkmingesnis dėl geresnio planavimo ir naudojimosi užsienio šalių patirtimi;
  2. padariniai:
    • smarkiai išplėsta ir rekonstruota gamybos priemonių gamyba;
    • sukurta karinė pramonė;
    • sukurtos naujos šakos;
    • pasikeitė gyventojų socialinė sudėtis, likviduotas nedarbas;
    • pragyvenimo lygis pradėjo smukti;

Kolektyvizavimas 1929 m.:

  1. masinę kolektyvizaciją sudarė du etapai:
    1. buožių likvidavimas (1929-30 m. buvo išbuožinta 320 tūkst. valstiečių ūkių, 15% kaimo gyventojų ištremta);
    2. kolūkių kūrimas (iki 1932 m. per prievartą dauguma valstiečių suvaryti į kolūkius, nors kolektyvizuoti galutinai baigta iki 1937 m.);
  2. padariniai:
    • Sužlugdytas žemės ūkis. Čia įsigalėjo direktyvinis planavimas, biurokratinis vadovavimas;
    • Kaimo žmonių diskriminavimas. 1932 m. įvedus pasus, kolūkiečiai jų negavo ir liko “pritvirtinti” prie kolūkių;
    • Daug valstiečių ištremta į Sibirą, uždaryti lageriuose, nuteisti sušaudyti;
    • Vienkiemių naikinimas.

Kultūros pertvarka:

  • 1930 m. įvestas visuotinis privalomas pradinis (4 metų) mokslas;
  • vienus mokslininkus ištrėmus, kitiems netekus laisvės laisvai dėstyti savo pažiūras, tęsti tiriamąjį darbą, mokslas ilgai neatsigavo;
  • 1932 m. priimtu sprendimu visi rašytojai turėjo pritarti idėjinei – politinei socializmo krypčiai;

SSRS 1945 – 1953 m.

Ekonominė situacija:

  • per trumpą laiką sugriautos hidroelektrinės, Donbaso šachtos, Ukrainos metalurgijos ir mašinų gamyklos;
  • statomos naujos pramonės įmonės, tiesiami dujotiekiai;
  • masinė lengvųjų automobilių, sunkiųjų motociklų, radijo aparatų gamyba;
  • naujos pramonės šakos – atominė energetika, elektronika;
  • pasirodė pirmieji televizoriai ir televizijos laidos;
  • lengvoji ir maisto pramonė plėtojosi lėtai, todėl nepatenkino paklausos;
  • milžiniškos lėšos skiriamos ginklo rūšims kurti;
  • 1945 m. žemės ūkio produkcija sudarė 60% ikikarinio lygio;

Stalinizmo vidaus politika:

  • augo represijos;
  • 1946 m. vasarą oficialiai paskelbta apie kalmukų, čečėnų, ingušų ir Krymo totorių ištrėmimą, jų autonomijos likvidavimą;
  • Baltijos ir V. Ukrainos gyventojų trėmimai ir siuntimai į lagerius;
  • Įkurta daug koncentracinių stovyklų;
  • Sufabrikuota “Leningrado” byla;
  • Režimo saugumu rūpinosi dvi ministerijos – Vidaus reikalų ir Valstybės saugumo;
  • Veikė gerai sutvarkyta visaapimančio sekimo ir šnipinėjimo sistema;
  • Kaliniai statė gamyklas ir miestus, tiesė geležinkelius, kasė akmens anglis ir įvairių metalų rūdas;
  • Nuo 1939 m. iki 1952 m. neįvyko nė vieno partijos suvažiavimo.
NEP (naujoji ekonominė politika) – Tarybų Sąjungos ekonominė politika, vykdyta 1921–1929 m. Tai unikalus SSRS laikotarpis, kai pramonėje, prekyboje, žemės ūkyje buvo įteisinta privati nuosavybė (gali suteikti papildomą pelną). Valstiečiams bolševikų valdžia leido, sumokėjus mokesčius, laisvai pardavinėti savo produktus. Pagrindinės ekonomikos įmonės, transportas, užsienio prekyba liko valstybės nuosavybe. 1922 m. įvestas tvirtas piniginis vienetas – červoncas. Privatus kapitalas ypač klestėjo prekyboje. Susikūrė naujas verslininkų sluoksnis (nepmanai). NEP laikotarpiu atsigavo karinio komunizmo metu sunykusi SSRS ekonomika. 1929 m. pab. J. Stalinas NEP panaikino. NEP tikslus ir priežastis rasite Wikipedijoje.

Pirmosios Josifo Stalino pareigos buvo tautybių reikalų, o vėliau – valstybės kontrolės liaudies komisas. 1922 m. jis tapo komunistų partijos generaliniu sekretoriumi. Stalinas siekė sukurti socializmą vienoje šalyje, visiškai kontroliuoti ekonomiką ir žemės ūkį.

Demokratijos ir diktatūros palyginimas


1. Nacionalizacija

  • reikėjo pristabdyti dėl 1918 – 1920 m. vykusio pilietinio karo
  • buvo pristabdyta ir dėl pilietinio karo pakeista į karinio komunizmo politiką

2. Karinio komunizmo politika

Požymiai

  • maisto produktų nusavinimas
  • uždrausta prekyba
  • uždraustas samdomasis darbas
  • darbo prievolės įvedimas
  • pramonės nacionalizacija

Pasekmės

  • padidėjo skurdas, prasidėjo badas
  • prasidėjo sukilimai
  • sužlugdyta ekonomika
  • bolševikams pavyko išsaugoti valdžią

3. NEP’as

Vyko 1921 – 1927 m. Tikslas – atgaivinti rinkos ekonomiką.

Požymiai

  • maisto produktų nusavinimas pakeistas mokesčiu maisto produktais
  • leista nuomoti žemę ir samdyti darbo jėgą
  • vidutinės ir mažos įmonės perduotos savininkams
  • užsieniečiams leista nuomotis įmones
  • įvykdyta finansų reforma
  • vėl pradėjo cirkuliuoti pinigai

Reikšmė

  • finansų reforma
  • atsistatė ekonomika
  • darbininkams atsirado suinteresuotumas dirbti

4. Industrializacija

Industrializacija prasidėjo 1927 m.

Tikslai:

  • SSRS paversti modernia industrine valstybe
  • Sukurti karine pramone
  • Pavyti ir aplenkti pasaulio valstybes

Požymiai:

  • nacionalizuojamos privačios įmonės
  • perskirstomas biudžetas sunkiosios pramonės naudai
  • pereita prie centralizuotos, valstybės kontroliuojamos planinės ekonomikos, kuri buvo skirstoma penkmečiais

Priemones:

  • Pereita prie planines, valstybes reguliuojamos ekonomikos
  • Gamybos planai kuriami penkeriems metams

Reikšmė:

  • industrializacija pavyko
  • sukurtos naujos pramonės šakos
  • sukurta karinė pramonė
  • likviduotas nedarbas
  • padidėjo darbininkų skaičius
  • gyvenimo lygis negerėja

5. Kolektyvizacija

Industrializacijos metu (bet kiek vėliau) žemės ūkyje vyko kolektyvizacija (1929 – 1937 m.)

Tikslas:

  • Rasti lėšų industrializacijai

Priemonės:

  • valstiečiai buvo suvaryti į kolūkius
  • Žmonės neteko turto, žemės, prievarta vergavo valstybei: augino eksportui grūdus, kuriuos pardavus buvo perkama modernios technikos

Požymiai:

  • buožių (pasiturinčių ūkininkų) likvidavimas
  • kolūkių sukūrimas

Rezultatai:

  • Sužlugdytas žemės ūkis
  • Daugybė valstiečių išvežti į lagerius
  • Kolektyvizacija pavyko
  • Milijonai žmonių mirė iš bado arba buvo nužudyti

Teroras ir represijos

GULAGAS – institucija, sukurta sovietinių lagerių sistemai valdyti. Žmonės buvo tremiami į priverčiamųjų darbų stovyklas siekiant nemokamo darbo. Stalino teroro įrankiu tapo Vidaus reikalų liaudies komisariatas (NKVD)

Faktai:

  • Trėmimai, priverčiamasis darbas, žmonių žudymas ir įkalinimas (iš pradžių 3,5 mln., o vėliau – 16 mln. kalinių).

Nuorodos

Demokratija ir diktatūra. Pagrindiniai bruožai (eMokykla) Stalino diktatūra (eMokykla) Rusija 1917 m. (eMokykla) Socialistinė sankloda. Planinė ekonomika (eMokykla)

3. Pasitelkite papildomą informaciją – pateiktis, vaizdinę medžiagą, vadovėlio temas, dokumentus ir sutartis ar mūsų rekomenduojamas nuorodas.
  • Sutartys ir dokumentai
  • Istoriniai klausimai
  • Temos vadovėlyje

Dokumentai

„Abi Susitariančios pusės įsipareigoja susilaikyti nuo visokiausios prievartos, nuio visokių agresyvių veiksmų ir nepilti viena kitos tiek atskirai, tiek kartu su kitomis valstybėmis […]. Nė viena iš Susitariančių pusių nedalyvaus jokioje valstybių grupuotėj, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptoje prieš kitą pusę […]. Ši sutartis sudaroma dešimčia metų, o jeigu, likus metams iki termino pabaigos, viena iš Susitariančių šalių jos nedenonsuos, sutartis automatiškai galios dar penkerius metus […]. Sudaryti du originalai vokiečių ir rusų kalba.“
Komentaras: Tai yra ištrauka iš Molotovo – Ribentropo pakto, kuri dar vadinama nepuolimo sutartimi. Ji pasirašyta 1939 – 08 – 23 tarp Vokietijos užsienio reikalų ministro J. Ribentropo ir SSRS užsienio reikalų ministro V. Molotovo.


„Dvylika jos narių valstybių ir 340 milijonų žmonių nusprendė, kad jie, dirbdami kartu, geriau apgins savo interesus ir taps efektyvesne jėga, užtikrinančia taiką, demokratiją ir teisingumą visame pasaulyje […]. Organizacijos tikslai: skatinti subalansuotą ir nepertraukiamą ekonominę bei socialinę pažangą: sukurti zoną be vidaus sienų, stiprinti ekonominės ir socialinės srities tarpusavio ryšius, steigti ekonominę ir monetarinę (valiutų) sąjungą, siekiant bendros valiutos […]. Stiprinti Bendrijos narių tautų teisių ir interesų apsaugą – įvesti Sąjungos pilietybę.“
Komentaras: Šiame dokumente yra rašoma apie Europos Sąjungos įkūrimą. Europos Sąjunga buvo įkurta 1992 – 02 – 07, pasirašius Mastrichto sutartį. Ši sutartis įsigaliojo 1993 – 10 – 01.


„Lenkų – vokiečių karas įrodė, kad Lenkijos valstybė negalės išsilaikyti. Per 10 karo dienų Lenkija neteko visų savo pramonės sričių ir savo kultūros centrų […]. Vyriausybė yra suirusi ir nerodo jokių gyvybės ženklų […]. Lenkija palikta savo likimui ir be vadovybės virto viena, palankia visokiems incidentams ir galinčia Sovietų Sąjungai sudaryti pavojingas staigmenas. To pasekmėje Sovietų Sąjunga, buvusi iki šiol neutrali, šių faktų akivaizdoje negali likti neutrali […]. Esant tokiai padėčiai, Sovietų vyriausybė įsakė Raudonosios Armijos vadovybei duoti kariuomenės dalims įsakymą, pereiti sieną ir paimti į globą vakarų Ukrainą ir Baltgudijos gyventojų gyvybę ir turtą.“
Komentaras: Šiame dokumente yra minimas SSRS įsiveržimas į Lenkiją, įvykęs Antrojo pasaulinio karo metu, 1939 – 09 – 17. Šis įsiveržimas buvo suplanuotas Molotovo – Ribentropo pakte. Šiuo veiksmu SSRS pradeda karą. Taip pat šio pakto slaptais nutarimais buvo pakeistos įtakos zonos – Lietuva atiteko SSRS.


„Mes išreiškėme savo pasiryžimą, kad mūsų šalys bendradarbiaus drauge ir karo metu, ir būsimu taikiu laikotarpiu. O dėl karo tai reikia pasakyti, kad mūsų karinių štabų atstovai dalyvauja mūsų derybose ir mes suderinome Vokietijos ginkluotųjų pajėgų sutriuškinimo planus. Mes visiškai susitarėme dėl operacijų, kurios bus vykdomos iš rytų, vakarų ir pietų, mąsto ir terminų. Jokia pasaulio jėga negalės mums sutrukdyti sunaikinti Vokiečių armijas sausumoje, jų povandeninius laivus jūroje ir griauti jų karines gamyklas iš oro.“
Komentaras: Šiame dokumente yra minima Teherano konferencija, įvykusi 1943 m. Tai buvo antihitlerinės koalicijos šalių – TSRS, Didžiosios Britanijos ir JAV – vadovų konferencija. Joje dalyvavo šių šalių lyderiai Josifas Stalinas, Vinstonas Čerčilis ir Franklinas Ruzveltas. Joje priimtos deklaracijos dėl bendrų veiksmų prieš Vokietiją bei dėl pokarinio „Didžiojo trejeto“ bendradarbiavimo, susitarta ne vėliau 1944 m. gegužės 1 d. atidaryti „Antrąjį frontą“ Europoje, apsispręsta dėl pokarinių Lenkijos sienų bei susitarta dėl TSRS dalyvavimo kare prieš Japoniją.


„Pagal numatytą planą trijų valstybių ginkluotosios pajėgos Vokietijoje užims ypatingas zonas. Administruos ir kontroliuos centrinė kontrolės komisija, sudaryta iš vyriausiųjų trijų valstybių kariuomenės vadų. Prancūzija bus pakviesta, jeigu to norės, paimti okupacijos zoną ir dalyvauti Kontrolės komisijoje […]. Mūsų tikslas – sunaikinti vokiškąjį militarizmą ir nacizmą, garantuoti, jog Vokietija daugiau niekada negalės pažeisti taikos pasaulyje. Mes norime nuginluoti ir paleisti visas vokiečių ginkluotasias pajėgas, likviduoti visą vokiečių karo pramonę, teisingai ir greitai nubausti visus karo nusikaltėlius, natūra išsieškoti nuostolių atlyginimo už griovimus, kuriuos įvykdė vokiečiai, panaikinti nacistinę partiją […]. Praėjus dviems – trims mėnėsiams po Vokietijos kapituliacijos ir karo Europoje pabaigos, SSRS įstos į karą prieš Japoniją.“
Komentaras: Šiame dokumente yra minimi 1945 m. Jaltos (Krymo) konferencijos nutarimai, kuriuos priėmė D. Britanija, SSRS ir JAV, valdant V. Čerčiliui, J. Stalinui ir F. Ruzveltui. Esmė: visapusiškas nacizmo naikinimas.


„Siekiant garantuoti tinkamą ir ramų ūkininkavimą, kad žemdirbiai galėtų laisviau tvarkyti savo ūkių išteklius, siekiant sustiprinti valstiečių ūkį ir pakelti jo našumą […], atliekų nusavinimas, kaip maisto produktų, žaliavų ir pašarų valstybinių paruošų būdas, pakeičiamas natūriniu mokesčių […]. Kooperatyvams, draugijoms ir kitiems susivienijimams, taip pat atskiriems piliečiams suteikti teisę nuomoti valstybines pramonines įmones eksploatacijos tikslais […]. Nuomotojai turi teisę priiminėti užsakymus iš privatininkų, gaminti prekes laisvai rinkai, taip pat sudarinėti sutartis ir su atskirais asmenimis ir su valstybinėmis įmonėmis.“
Komentaras: Šiame dokumente yra kalbama apie kolektyvizacijos politiką, vykusią SSRS 1921 – 1929 m., valdant V. Leninui (nuo 1922 m. Stalinas). Tačiau ši politika nesutapo su komunizmo idealogija, todėl buvo nutraukta.


„Tikslai, kuriais turi vadovautis Kontrolės Taryba: 1) Visiškai nuginkluoti ir demilitarizuoti Vokietiją, likviduoti vokiečių karinę pramonę. 2) Įtikinti vokiečių tautą, kad ji patyrė visišką karinį pralaimėjimą ir negali išvengti atsakomybės už tai, ką užsitraukė […]. 3) Sunaikinti necionalsocialistinę partiją, jos filialus ir pavaldžias organizacijas, paleisti visas nacių įstaigas […]. Konferencija sutiko perduoti Sovietų Sąjungai Kenigsbergo miestą ir kaimyninius rajonus. „
Komentaras: Šiame dokumente yra kalbama apie Postamo konferencijos, įvykusios  1945 – 07 – 17, nutarimus. Karą pralaimėjusios Vokietijos Potsdamo mieste vyko nugalėtojų  – Tarybų Sąjungos (J. Stalinas), JAV (H. Trumenas), ir Didžiosios Britanijos (K. Etlis) vadovų konferencija. Svarstyti pokario Europos ir Vokietijos ateities klausimai. Numatyta, kad Vokietiją okupuos Tarybų Sąjungos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kariuomenės, o jų kariuomenės vadai sudarys atskirą administraciją, kuri demilitarizuos parklupdytąją Vokietiją. Potsdamo konferencija, kartu su Jaltos (1945 m.) ir Teherano (1943 m.) konferencijomis, buvo vieni iš svarbiausių Antrojo Pasaulinio karo metų ir XX a. įvykių iš esmės lėmusių ir dabartinį Europos žemėlapį. Potsdamo konferencijos įtaką galima įžvelgti ir XX a. pabaigoje vykusių tautų išsivadavimo procesuose.


Istoriniai klausimai


  1. Nurodyti administracinės komandinės sistemos susiformavimo Rusijoje prielaidas.

Administracinės komandinės sistemos susiformavimo Rusijoje prielaidos:

  • Įtvirtinus visuomeninę gamybos priemonių nuosavybę ir nesugebant valdyti gamybos priemonių, turtas buvo nuvertintas, todėl buvo būtina skirstyti tai, kas yra, kad būtų patenkinti bent minimalūs gyventojų poreikiai; tai atlikti galėjo tik stipri centralizuota valdžia
  • SSRS neturėjo demokratinių tradicijų, buvo atsilikusi, neraštinga šalis; žmonės nuo seno buvo mokomi nuolankumo, auklėjami ištikimybės carui dvasia ir nesuprato, kad galima gyventi kitaip
  • Šalyje nebuvo jėgų, galėjusių pasipriešinti administracinei komandinei sistemai
  • Įvedus terorą, šalyje susiformavo baimės, nepasitikėjimo, įtarumo atmosfera
  • Asmeninės J. Stalino savybės, tokios kaip garbės troškimas, valdingumas, veidmainiškumas ir kitos, prisidėjo prie administracinės komandinės sistemos sukūrimo
  • Esant sunkiai tarptautinei padėčiai, buvo skelbiama, kad reikia taikstytis su demokratijos apribojimais, nepritekliais tam, kad būtų išsaugota taika.

  1. Kokios reformos ir kokiu tikslu buvo įvykdytos Sovietų Rusijoje iki 1922m. pabaigos?

Iki 1922m. pabaigos, siekiant pertvarkyti Sovietų Rusijos valdymą, visuomeninį ir ūkinį gyvenimą, buvo įvykdyta nemažai reformų:

  • Įvestas vienpartinis valdymas
  • Kuriamas represinis aparatas
  • Naikinama privatinė ir kuriama valstybinė nuosavybė
  • Įvestas „karinis komunizmas“
  • 1921m. įvedama naujoji ekonominė politika
  • bažnyčia atskirta nuo valstybės, mokykla – nuo Bažnyčios
  • sužlugdyta švietimo sistema

  1. Koks yra esminis nacizmo Vokietijoje ir totalitarizmo SSRS skirtumas?

Nacizmo represijos buvo nukreiptos prieš kitas tautas (žydus, čigonus) , o Stalinas naikino savo tautą. 1987m. duomenimis, nuo 1917m. iki 1956m. tiesioginėmis stalinizmo aukomis tapo apie 17 – 18mln. žmonių.


  1. Kas yra bendra tarp nacizmo ir bolševizmo?

Fašizmas ir bolševizmas turėjo ne tik daug skirtumų, bet ir bendrų bruožų:

  • oficiali revoliucinė ideologija
  • valstybės prievarta visose gyvenimo srityse
  • neigiamas požiūris į inteligentiją
  • valdžios kultas
  • griežta cenzūra
  • politinių priešininkų persekiojimas ir naikinimas
  • ribų tarp privataus ir visuomeninio gyvenimo panaikinimas
  • jėgos naudojimas
  • nesilaikoma valdžių padalijimo principo
  • jaunimo ideologizavimas

  1. Kokia buvo SSRS politika 1939-1940 m. ?

Pasirašiusi Molotovo – Ribentropo paktą, SSRS laikėsi grobikiškos politikos. Pasinaudojusi palankiomis tarptautinėmis sąlygomis, SSRS okupavo Baltijos šalis, Besarabiją. Motyvuodama tuo, kad prasidėjus karui su Vokietija, Lenkija pralaimėjo ir reikėjo „apginti“ Vakarų Ukrainą ir Vakarų Baltarusiją, užėmė šias teritorijas. 1940m. Berlyne buvo aptarti SSRS ir Vokietijos politiniai santykiai. Buvo apsvarstyta galimybė prisijungti SSRS prie trišalio Vokietijos-Japonijos-Italijos pakto.


  1. Įrodyti, kad Antrojo pasaulinio karo pradžioje SSRS vykdė agresyvią užsienio politiką.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje SSRS vykdė agresyvią užsienio politiką. Tai įrodo daugybė faktų:

  • 1939m. rugpjūčio 23d. pasirašomas SSRS – Vokietijos nepuolimo paktas. Juo abi šalys įsipareigojo nepulti viena kitos. Pagal „Slaptąjį papildomą protokolą“ abi šalys pasidalijo Europos įtakos sritimis.
  • 1939m. rudenį SSRS užėmė rytinę Lenkijos valstybės dalį
  • 1939m. rugsėjo 28d. pasirašyta draugystės ir sienų sutartis tarp SSRS ir Vokietijos. Slapti protokolai patvirtino abiejų valstybių siekį neleisti Lenkijai atkurti nepriklausomybę ir patikslino jų interesų sritis. Lenkijoje riba buvo perkelta į rytus Vokietijos naudai, o Lietuva pateko SSRS įtakon
  • 1939m. spalio mėnesį SSRS primetė Baltijos šalims pagalbos sutartis
  • 1939m. pabaigoje SSRS užpuolė Suomiją. SSRS siekė „pastumti“ Suomijos sieną kuo toliau nuo Leningrado, reikalavo, kad Suomija atiduotų dideles Karelijos teritorijas ir sutiktų išnuomoti laivyno bazes suomių salose. Už tai mainais buvo siūloma du kartus didesnė teritorija.

  1. Ar buvo galima pasipriešinti 1940m.įvykdytai sovietų okupacijai?

1940m. vasarą išlaikyti Lietuvos nepriklausomybę, matyt, nebuvo galima, tačiau gėdingai kapituliacijai alternatyva buvo. Kadangi armija yra pagrindinis valstybės gynybos garantas, per visą nepriklausomybės laikotarpį jai buvo skiriama daug dėmesio: kariuomenė buvo aprūpinta modernia ginkluote, apmokomi karininkai. Visiškai mechanizuota buvo priešlėktuvinės apsaugos rinktinė. Lietuva turėjo 118 karo lėktuvų. 1939m. Lietuvos kariuomenę sudarė 27 000 karių, tačiau, paskelbus mobilizaciją galėjo padidėti iki 150 000 pasipriešinti buvo galima. Kita vertus, vyriausybė galėjo priešintis politiškai – nepriimti ultimatumo, išvykti į užsienį. Deja, 1940m. Lietuvoje nebuvo jėgų, galėjusių vesti tautą į kovą dėl nepriklausomybės


  1. Kokie mūšiai ir kada lėmė karo rytuose eigą?

Visą karo Rytuose eigą lėmė:

  • Maskvos (1941 m. pab. – 1942 m. pradž. ) sužlugdytas Blickrygas
  • Stalingrado (1942m. vasara – 1943m. pradžia) persilaužimas II-ajame pasauliniame kare
  • Kursko (1943m.) mūšis, pasibaigęs vokiečių armijos pralaimėjimu.

  1. Kokių priemonių ėmėsi SSRS vyriausybė, vykdydama Lietuvos sovietizaciją 1940 – 1941m.?

SSRS vyriausybė, vykdydama Lietuvos sovietizaciją 1940-1941m. ėmėsi šių priemonių:

  • valstybingumo griovimo
  • kariuomenės pertvarkymo
  • ūkio pertvarkymo
  • Bažnyčios suvaržymo
  • kultūros sovietizacijos
  • Sovietinės kadrų politikos
  • teroro
  • švietimo pertvarkymo

  1. Kaip buvo priešinamasi okupacijai 1940m.?

Okupacijai 1940m. buvo priešinamasi įvairiomis formomis:

  • pasyvus priešinimasis: Kalėdų, Velykų ir kitų švenčių šventimas. Antisovietinių lapelių platinimas, kapų puošimas per Vėlines ir kt.
  • aktyvus priešinimasis reiškėsi tuo, kad Lietuvoje kūrėsi pogrindinės rezistencijos grupės

  1. Nurodyti šaltojo karo poveikį SSRS ekonomikai ir politikai.

Ginklavimosi varžybos sekino SSRS ekonomiką. SSRS ekonomika buvo paremta planiniu principu, ūkis vystomas ekstensyviu keliu, todėl nepavyko suderinti karinės ir lengvosios pramonės vystymo. Valstybė grimzdo į skolas, vyko visuomenės degradacija, ekonominė krizė, augo biurokratinis aparatas. Gyventojams trūko ir maisto produktų, ir buitinių prekių. SSRS technologijos ir kompiuterizacija atsiliko nuo Vakarų valstybių. Tai vedė prie pokyčių SSRS politiniame gyvenime. M.Gorbačiovas paskelbė perėjimą prie naujo politinio kurso.



 


Pateiktys